- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-643-290/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės dalies pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 28 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia parvertęs ant grindų savo šeimos narę – sutuoktinę J. K., kumščiais jai sudavė dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvą bei nubrozdinimą kaktos kairėje, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruvą kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Skunde nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Supranta, kad jo netinkamą elgesį išprovokuoja alkoholio vartojimas, sukeliantis nevaldomą pyktį, kurį sunku kontroliuoti, ypač dar ir todėl, kad draugas jam papasakojo apie netinkamą sutuoktinės elgesį. Patikėjęs juo jis supyko ir jau visiškai nebegalėjo savęs kontroliuoti. Norėtų gydytis nuo alkoholizmo ir visiškai atsikratyti šio žalingo įpročio, taip neigiamai paveikiančio jo psichiką.
2.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog jis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, yra nepagrįsta. Apklausiamas įvykio dieną, veikiamas alkoholio, patirto streso, jis galėjo neįvertinti visų aplinkybių ir savo kaltę pripažinti tik iš dalies, tačiau vėliau jis visiškai kaltę pripažino ir tikrai savo elgesį vertino kritiškai, nes suprato, kad padarė nepataisomą klaidą.
2.3. Nuteistasis teigia suprantantis, kad jo netinkamas elgesys duoda mažai vilčių teismui patikėti, jog bausmės tikslas galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau kai kurie įvykiai, atsitikę po šio nusikaltimo padarymo, pakeitė jo požiūrį į alkoholio vartojimą ir elgesį – sužinojo, kad jo sutuoktinė J. K. yra nėščia. Jie su sutuoktine jau augina vieną vaiką. Šiuo metu jų santykiai labai geri, nesipyksta, svajoja apie antrą vaiką. Sutuoktinė nedirba, yra registruota įdarbinimo tarnyboje, todėl tik jis vienas turi galimybių dirbti ir išlaikyti šeimą. Savo būsto neturi, jį nuomojasi, taigi paskyrus jam realią laivės atėmimo bausmę, šeima netektų pajamų ir nebeturėtų iš ko pragyventi, t. y., prasimaitinti, nuomotis butą ir pan. Dėl jo įkalinimo nukentėtų šeima ir būsimas kūdikis. Mano, kad teismas, skyręs jam laisvės atėmimo bausmę, galėjo taikyti BK 75 straipsnį ir jos vykdymą atidėti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Taigi, teismams nustačius kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, savo elgesio kritišką vertinimą, tačiau nenustačius, kad jis stengėsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku tuomet, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių.
7. Nors teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. kaltu prisipažino ir nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos gailisi, tačiau vien tai negali būti laikoma asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, A. K. teigė, kad iš esmės jį išprovokavo pati nukentėjusioji, kas patvirtina, kad jo išsakytas gailėjimasis yra nenuoširdus. Nustatyta, kad padaręs nusikaltimą A. K. liepė nukentėjusiajai eiti paskui jį į lauką, kur pririšęs ją prie mašinos jis žadėjo sumuštą nukentėjusiąją pratempti pro miestą, toliau elgėsi ciniškai. Apklaustas kitą dieną po įvykio jis kaltu prisipažino tik iš dalies, neigė kaltinime nurodyto smurto turinį, smurtavimo aplinkybes, tai bandė daryti ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdu, kad A. K., deklaruodamas gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, o ne dėl padaryto nusikaltimo. Nenustačius nuteistojo nuoširdaus gailėjimosi, kritiško savo veiksmų vertinimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti esant šią asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.
10. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurtavimą prieš sutuoktinę), padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurtavimą prieš močiutę), BK 140 straipsnio 1 dalyje (smurtavimą prieš kitą asmenį) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (smurtavimą prieš tą pačią sutuoktinę, kuris sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra linkęs smurtauti, išvadų dėl savo veiksmų nedaro ir būdamas blaivus sąmoningai renkasi vartoti alkoholį, nors ir iš savo patyrimo puikiai supranta galimai kilsiančias pasekmes. Ankstesniu nuosprendžiu teismas net už tris nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata, paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo, tačiau nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir praėjus neilgam laiko tarpui vėl smurtavo prieš savo sutuoktinę. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. K. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, anksčiau paskirta bausmė jam teigiamos įtakos nepadarė. Ketvirtą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir vėl A. K. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra, kadangi egzistuoja pagrįstos abejonės, kad bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo nebus pasiekti.
12. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jų su sutuoktine santykiai yra labai geri, kad jie nesipyksta, svajoja apie antrą vaiką, o paskyrus jam realią laivės atėmimo bausmę, šeima netektų pajamų ir nebeturėtų iš ko pragyventi. Tačiau aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistojo teigimu, kad jis nebevartos alkoholio ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi tokia galimybė jam jau buvo suteikta ir anksčiau, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Vien tai, kad nuteistojo šeimai pragyvenimas taps sunkesnis, savaime taip pat nėra ir negali būti priežastimi neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
13. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.