Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjai A. P. J., jos atstovams advokatei N. G. ir advokato padėjėjui P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. J. ir K. J. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- pareiškėja ir atstovai skundą pilnai palaikė, prašė jį patenkinti;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikto Atsakymo, kuriame nurodyta, jog Tarnyba nutarė nepakeisti ankstesniuose Tarnybos raštuose išdėstyto sprendimo, kad pareiškėjams A. P.-J. ir K. J. priklausančio Žemės sklypo atitinkama dalis (teritorija) neturi būti išimta iš pelkių ir šaltinynų žemėlapio, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat byloje ginčijamas LAGK 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas.

5.1. Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas.

5.2. Pareiškėjas K. J. 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į Tarnyba su prašymu išbraukti Žemės sklype pelkės ir šaltinyno žymėjimą Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapyje, kad nebūtų taikomos atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pelkėms ir šaltinynams, prieštaraujančios (duomenys neskelbtini) bendrojo plano sprendiniams.

Tarnyba 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. V3-442 „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ atsakė į pareiškėjo 2023 m. sausio 19 d. prašymą. Tarnyba savo rašte nurodė, jog nesutinka specialiosios žemės naudojimo sąlygos „Pelkės ir šaltinynai“ išimti iš Žemėlapio projekto, nes Žemės sklypo dalis yra užpelkėjusi ir atitinka Įstatymo 101 straipsnyje įtvirtintus pelkių ir šaltinynų požymius.

5.3. Pareiškėjas K. J., atsižvelgęs į gautą minėtą Tarnybos raštą, 2023 m. kovo 15 d. dar kartą kreipėsi į Tarnybą su prašymu, kuriame jau prašė: 1) nurodyti, kokiu oficialiu ir teisėtu (įteisintu) informacijos šaltiniu remiantis Tarnybos planuojamame patvirtinti Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapyje yra Žemės sklype pažymėta pelkė; 2) informuoti, kokius konkrečius Įstatymo 101 straipsnio pelkių ir šaltinynų kriterijus atitinka Žemės sklypo dalis, Tarnybos Žemėlapio projekte nurodyta kaip pelkė; 3) pateikti faktinius argumentus ir įrodymus (augalijos vertinimo informaciją, geologinių tyrimų duomenis ir pan.), kurie patvirtintų, jog Žemės sklypas atitinka Įstatymo 101 straipsnyje nurodytus pelkių ir šaltinynų kriterijus; 4) nepriskirti Žemės sklypo pelkėms ir išbraukti pelkės žymėjimą iš planuojamo patvirtinti Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapio. Pareiškėjas prašyme iš esmės nurodė, kad Tarnyba nepateikė jokių faktinių įrodymų, jog Žemės sklypo dalis atitinka Įstatymo 101 straipsnyje nustatytus pelkių ir šaltinynų kriterijus.

LAGK 2023 m. lapkričio 23 d priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, susiję su Komisijos sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, tad teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Teisėjų kolegija toliau spręs tarp šalių kilusį ginčą dėl teisės iš esmės, t. y. dėl Tarnybos Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad šiai bylai aktualus teisės aktas – Įstatymas, kuris naujai sureguliavo ginčo santykius, įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.

8. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelkės ir šaltinynai – teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių: 1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus; 2) vyksta pelkėdaros procesas, kurio požymiai nurodyti šio straipsnio 2 dalyje; 3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis; 4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pelkėdara vyksta, jeigu yra visi šie požymiai: 1) vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis glėjinis; 2) vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, puplaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos; 3) žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant pelkių ir šaltinynų apsaugą nėra reikalingas žemės savininko, nagrinėjamu atveju pareiškėjų, rašytinis sutikimas dėl šios nurodytos teritorijos nustatymo (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Šiame Įstatyme nurodytos teritorijos, įskaitant pelkes ir šaltinynus, nustatomos, be kita ko, įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Įstatyme nurodytų teritorijų, įkaitant pelkes ir šaltinynus, viešinimas reglamentuotas Įstatymo 11 straipsnyje.

10. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248, kuris buvo priimtas įgyvendinti atitinkamas Įstatymo nuostatas, 2.1¹ papunkčiu (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 6 d.) Vyriausybė įgaliojo Tarnybą patvirtinti pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų planus, žemėlapius ir (ar) schemas.

Taip pat šio minėto LR Vyriausybės nutarimo 1.2 papunkčiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija buvo įgaliotos nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarką.

11. Už pelkių ir šaltinynų žemėlapių sudarymą, jų keitimą ir pan. yra atsakinga būtent Tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-355/3D-680 2.2 papunktis).

12. Tvarkos aprašo 18-23 punktuose reglamentuotas pelkių ir šaltinynų žemėlapio sudarymas. O jo tvirtinimas, keitimas – Tvarkos aprašo 30-38 punktuose.

Konkrečiai pagal Tvarkos aprašo 30 punktą pelkių ir šaltinynų žemėlapiai ir jų duomenų pakeitimai tvirtinami Tarnybos direktoriaus įsakymais.

Tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad pelkių ir šaltinynų duomenys keičiami šiais atvejais: gavus fizinių, juridinių asmenų prašymus, kuriuos įvertinusi Tarnyba nustato, kad pelkių ir šaltinynų <...> erdviniai duomenys neatitinka realios padėties vietovėje daugiau kaip 2,5 m (32.1 papunktis); Tarnybos iniciatyva, kai 20, 27 punktuose nurodyti skaitmeniniai duomenų šaltiniai pasipildo naujais duomenimis, dėl kurių keičiasi pelkių ir šaltinynų <...> erdviniai duomenys (32.2 papunktis).

Tvarkos aprašo 33 punkte nustatyta, kad fiziniai, juridiniai asmenys prašymus dėl pelkių ir šaltinynų <...> žemėlapių keitimo teikia raštu arba elektroniniu formatu Tarnybai. Prašymai nagrinėjami VAĮ ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmenų prašymų nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose nustatyta tvarka.

Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą nagrinėjant prašymus ir priimant sprendimą dėl pelkių ir šaltinynų žemėlapių keitimo, vadovaujamasi 20, 26, 27 punktuose nurodytais duomenų šaltiniais; kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ploto (2,5 m tikslumu), pelkės ir šaltinyno buvimo ar išnykimo fakto, Tarnyba gali patikrinti duomenis vietovėje; patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų žemėlapius, ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.

13. Pagal Tvarkos aprašo 71 punktą žemėlapiai, kai nustatomos viešojo intereso teritorijos, tvirtinami atlikus šias viešinimo ir informavimo procedūras:

parengtas žemėlapio projektas arba nuoroda, kur galima su juo susipažinti, turi būti paviešintas žemėlapį tvirtinančios institucijos ir savivaldybių, kurių teritorijoje planuojama nustatyti teritorijas, interneto svetainėse nurodant, kad ne mažiau kaip 20 darbo dienų nuo žemėlapio projekto paviešinimo nurodytose interneto svetainėse dienos žemėlapį tvirtinančiai institucijai interneto svetainėse nurodytu adresu ir (ar) el. paštu galima raštu teikti pranešimą apie žemėlapio projekte nurodytus galimai klaidingus duomenis, kuriais vadovaujantis planuojama nustatyti teritoriją (toliau – pranešimas apie klaidingus duomenis). Pranešimo apie klaidingus duomenis forma pateikta Tvarkos aprašo 2 priede (71.1 papunktis);

per 71.1 papunktyje nurodytą pranešimų apie klaidingus duomenis teikimo terminą gauti šie pranešimai registruojami žemėlapį tvirtinančioje institucijoje, ši raštu motyvuotai atsako pranešimus apie klaidingus duomenis pateikusiems asmenims VAĮ nustatyta tvarka, nurodydama, į kokią pateiktą informaciją atsižvelgta ar neatsižvelgta (71.2 papunktis);

kai patvirtintas žemėlapis keičiamas įtraukiant naujas teritorijas, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys apie jų disponuojamoje žemėje planuojamas nustatyti teritorijas informuojami raštu pateikiant jiems 72 punkte nurodytą pranešimą prieš atliekant 71.1 papunktyje nurodytas viešinimo procedūras (71.3 papunktis);

sprendimo projektas dėl žemėlapio patvirtinimo viešinamas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (71.4 papunktis).

14. Pareiškėjai teigia, kad skundžiamu Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. Atsakymu jų Žemės sklypo daliai buvo priskirtas pelkės statusas.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjų argumentais visiškai nesutinka.

Visų pirma, kaip matyti iš bylos (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir kt.), pareiškėjų nuosavybės teise valdomame Žemės sklype visada buvo nustatytos pelkės ir šaltinynai, t. y. jau nuo 2016 m. buvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – pelkės ir šaltinynai, kurių plotas – 0,4598 ha. Pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo 2022 m. sausio 26 d., tad jie žinojo arba turėjo žinoti apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. pelkes ir šaltinynus (plotas – 0,4598 ha).

Pareiškėjų teigimu iki Įstatymo įsigaliojimo 2020 m. teisės aktuose nebuvo įtvirtinti kriterijai pelkės statusui. Šiuo aspektu pasakytina, kad iki Įstatymo įsigaliojimo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas reguliavo Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Antra vertus, tai niekaip nepaneigia fakto, jog Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos jau buvo įrašytos ir šis įrašas galioja nuo 2016 m., be to, net ir įsigaliojus Įstatymui minėtas įrašas Nekilnojamojo turto registre dar kartą buvo įrašytas 2020 m. sausio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, pačio Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

Taigi, pareiškėjų argumentai, kad skundžiamu Atsakymu jų sklypo daliai buvo nustatytas ginčijamas statusas – pelkės ir šaltinynai, yra visiškai nepagrįsti. Šis statusas pareiškėjų Žemės sklypo daliai buvo priskirtas žymiai anksčiau, teisės aktų pagrindu. Tiesiog įsigaliojus naujam Įstatymui, kuris viename teisės akte apėmė visas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jame detaliau reglamentavo šiuos santykius ir pan., Tarnybai, be kita ko, buvo pavesta sudaryti (parengti) pelkių ir šaltinynų žemėlapių projektus bei juos patvirtinti, prieš tai atlikus viešinimo ir informavimo procedūras, o vėliau, esant pagrindui, ir keisti šiuos žemėlapius.

15. Kaip matyti iš bylos, Tarnyba atliko visus jai teisės aktais pavestus veiksmus, susijusius su pelkių ir šaltinynų žemėlapiais, bei Tarnybos direktoriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-105 ginčo Žemėlapis buvo patvirtintas. Pabrėžtina, kad iki Tarnybos direktoriaus minėto įsakymo priėmimo pareiškėjų nuosavybės dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registre buvo įrašytas 0,4598 ha plotas, kuriam taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – pelkės ir šaltinynai. Tuo tarpu Tarnybos parengtame Žemėlapio projekte ir Tarnybos direktoriaus 2023 m. spalio 12 d. įsakymu jį patvirtinus, - minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, taikoma pareiškėjų Žemės sklypui, sumažėjo iki beveik 0,19 ha. Tad pareiškėjams situacija po Žemėlapio projekto parengimo ir jo patvirtinimo iš esmės tapo palankesnė, nei ji buvo iki tol.

16. Pačiame skundžiamame Atsakyme aiškiai nurodyta, kad Tarnyba, apsvarsčiusi pareiškėjas pateiktą informaciją, taip pat Žemės sklype išskirtoje pelkių ir šaltinynų teritorijoje 2023 m. dr. J. B. atlikto augalinės dangos rūšinio vertinimo ataskaitą ir kitus argumentus, nutarė nepakeisti ankstesniuose Tarnybos raštuose Nr. V3-720 ir Nr. V3-1029 išdėstyto sprendimo, kad pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo atitinkama dalis (teritorija) neturi būti išimta iš pelkių ir šaltinynų žemėlapio.

Taigi, net ir pats skundžiamas Atsakymas niekaip neleidžia daryti išvados, kad juo buvo kaip nors nuspręsta pareiškėjų Žemės sklypo daliai taikyti pelkės statusą. Priešingai, buvo iš esmės nurodyta, kad nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjų nurodytą informaciją.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinę medžiagą ir ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, pažymi, kad Tarnyba, įgyvendindama teisės aktais jai pavestus nurodymus ir užduotis, parengė Žemėlapio projektą ir, prieš jo tvirtinimą, vykdė Žemėlapio viešinimo ir informavimo procedūrą, kaip numatyta Tvarkos aprašo 71 punkte. Tad pareiškėjai, manydami, kad Žemėlapio projekte yra neteisingi ar netikslūs duomenys, turėjo teisę Tvarkos aprašo 71.1 papunktyje nustatyta tvarka teikti Tarnybai pranešimą apie klaidingus duomenis, užpildydami Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą.

Nors pareiškėja A. P.-J. 2023 m. liepos 31 d. į Tarnybą kreipėsi ne su nustatytos formos pranešimu apie klaidingus duomenis, o su prašymu „Dėl pelkės žymėjimo panaikinimo“, tačiau tai laikytina formaliu trūkumu, nepaneigiančiu to, kad pareiškėja parengto Žemėlapio projekto viešinimo ir informavimo procedūros metu iš esmės pasinaudojo teise kreiptis į Tarnybą dėl galimai klaidingų duomenų, kas liečia jos Žemės sklypą, esančių Žemėlapio projekte.

18. Minėta, kad Tvarkos aprašo 71.2 papunktyje nustatyta, kad per Tvarkos aprašo 71.1 papunktyje nurodytą pranešimų apie klaidingus duomenis teikimo terminą gauti pranešimai registruojami žemėlapį tvirtinančioje institucijoje, ši raštu motyvuotai atsako pranešimus apie klaidingus duomenis pateikusiems asmenims VAĮ nustatyta tvarka, nurodydama, į kokią pateiktą informaciją atsižvelgta ar neatsižvelgta.

Taigi, Tarnyba gavusi pareiškėjos 2023 m. liepos 31 d. pranešimą apie klaidingus duomenis (t. y. pareiškėjos Prašymą), privalėjo raštu motyvuotai atsakyti pareiškėjai VAĮ nustatyta tvarka, nurodydama, į kokią pateiktą informaciją atsižvelgta ar neatsižvelgta. Tad būtent šiuo aspektu ir turi būti vertinamas skundžiamas Atsakymas, tikrinant jo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Atsakymą, daro išvadą, kad jis yra motyvuotas, t. y. motyvuotai atsakyta, kodėl neatsižvelgta į pareiškėjos pateiktą informaciją, ir atitinka nurodytus teisės aktų reikalavimus.

Atsakyme detaliai įvertinta pareiškėjos pateikta dr. J. B. ataskaita, nurodyta, kodėl Tarnyba nesutinka su jos tam tikrais argumentais ir pan. Be to, Tarnyba nurodė, kad laikosi nuomonės, jog Ataskaitos išvados kaip tik patvirtina nuostatą, kad į pelkių ir šaltinynų žemėlapį įtrauktoje teritorijoje, apimančioje dalį pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo, vyrauja pelkinė augalija – paprastosios nendrės (Phragmites australis) sąžalynai, kadangi ši rūšis Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra paminėta kaip būdinga pelkinei augalijai. Nors Ataskaitoje pažymima, kad ši teritorija nėra vertinga botaniniu požiūriu, atkreipė dėmesį, jog tokio tipo augalija yra svarbi potenciali buveinė daugelio rūšių paukščiams, moliuskams ir kitiems stuburiniams bei bestuburiams gyvūnams. Tokių buveinių (duomenys neskelbtini)pakrantėse, smarkiai veikiamose žmogaus ūkinės veiklos, išlikę nedaug.

Atsakyme daromos nuorodos į ankstesnius Tarnybos pateiktus raštus Nr. V3-720 ir Nr. V3-1029, kuriuose pareiškėjams buvo nurodyta, kodėl nėra pagrindo pareiškėjų Žemės sklype esančią teritoriją (pelkės ir šaltinynai) išimti iš Žemėlapio projekto. Taip pat pažymėta, kad Ataskaitos išvados nepaneigia Tarnybos rašte Nr. V3-1029 pabrėžiamo fakto, jog minėta teritorija yra buvusi (duomenys neskelbtini)dalis, ką patvirtina istorinė kartografinė medžiaga, pateikta minėto rašto prieduose.

Atsakyme konstatuota, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjams priklausančiame Žemės sklype išskirta teritorija atitinka Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje išdėstytą pelkės sampratą: ši teritorija yra buvusi vandens telkinio dalis, gausiai apžėlusi paprastosiomis nendrėmis – tai yra pelkine augalijai, kaip ji yra apibrėžiama Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 2 punktu, būdingais augalais. Taip pat neatmestina prielaida, kad yra tenkinamos visos trys privalomos pelkėdaros proceso sąlygos, nes Ataskaitoje pateikiamos išvados apie augalijos sudėtį, dirvožemio tipą ir hidrologinį režimą yra diskutuotinos arba nepagrįstos nuodugniais tyrimais, o sudarant pelkių ir šaltinynų žemėlapį naudoti oficialūs duomenų šaltiniai, įskaitant Lietuvos Respublikos teritorijos dirvožemio tipų 1:10 000 mastelio žemėlapį ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinį, rodo minėtoje teritorijoje esant pelkę ir durpinį dirvožemį.

20. Taigi, Tarnybos parengto Žemėlapio projekto viešinimo ir informavimo procedūros metu pateiktas pareiškėjai Atsakymas visiškai atitinka Tvarkos aprašo 71.2 papunkčio ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus. Pabrėžtina, kad šioje procedūroje nėra numatyta, kad Tarnyba būtinai turėtų atsižvelgti į suinteresuotų asmenų (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) teikiamus siūlymus, svarbu, kad jiems būtų atsakyta motyvuotai ir adekvačiai, kas nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta.

Taip pat šios procedūros, t. y. parengto Žemėlapio projekto viešinimo ir informavimo, metu Tarnybai nėra numatyta pareiga, vykti į vietą ir faktiškai tikrinti esamą situaciją. Tad pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pabrėžtina, kad patvirtinus Žemėlapį ir gavus, pvz., pareiškėjų prašymą pakeisti pelkių ir šaltinynų duomenis, Tarnyba nagrinėdama prašymą, esant tam pagrindui, gali patikrinti duomenis vietovėje; patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų žemėlapius, ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas (Tvarkos aprašo 32, 35 punktai). Tačiau nagrinėjamu atveju buvo vykdoma ne ta procedūra, tad Tarnybai vykti į vietą ir tikrinti faktinę situaciją, priešingai negu teigia pareiškėjai, nebuvo jokio pagrindo.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad net jeigu ir būtų panaikintas skundžiamas Atsakymas, tai pareiškėja savo tikslų vis tiek negalėtų pasiekti, pasirinkusi tokį gynybos būdą. Nes teismui panaikinus skundžiamą Atsakymą, atsakovė galėtų būti tik įpareigojama tinkamai atsakyti į pareiškėjos Prašymą, tiksliau į pranešimą apie klaidingus duomenis Žemėlapio projekte, kai jis buvo viešinimo ir informavimo procedūroje. Minėta, kad toje procedūroje suinteresuotų asmenų siūlymai yra neprivalomi, t. y. Tarnyba gali į juos neatsižvelgti, motyvuotai pateikiant atsakymą.

Kadangi šiuo metu jau yra patvirtintas minėtas Žemėlapis, tai pareiškėjai, manydami, kad pelkių ir šaltinynų duomenys esantys jų Žemės sklypo dalyje yra klaidingi, tai dėl jų keitimo Tvarkos aprašo 32.1 papunkčio nustatyta tvarka su prašymu turėtų kreiptis į Tarnybą. Tuomet būtų pradėta administracinė procedūra, esant reikalui būtų sutikrinti duomenys vietoje, ir būtų priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, kuris, netenkinimo atveju, galėtų būti skundžiamas nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai ar teismui.

22. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas Tarnybos Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti ir LAGK sprendimą. Nepatenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl Tarnybos Atsakymo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti nurodytus veiksmus.

Taigi, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

23. Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

24. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjų skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. J.ir K. J. skundą dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.