- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-282-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo nuteistajam A. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmės pradžia – 2014-05-26, bausmės pabaiga – 2016-05-26. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 21 diena (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-12-04).
Nuteistasis A. M. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. priimtu nutarimu Nr. P3-911 nutarta netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, tačiau ir nebuvo paskatintas, taip pat konstatuota, kad egzistuoja gana daug kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui- tai lėšų tvarkymas ir pajamos (turi teismo priteistą civilinį ieškinį), mąstymas ir elgesys (ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių). Būdamas pataisos namuose nuteistasis nedirbo, nesimokė, kaltę pripažino iš dalies. Komisija darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. su skundu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, prašė Komisijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi nuteistojo A. M. skundą atmetė ir konstatavo, kad A. M. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nei baustas, nei skatintas nebuvo, į pataisos namus atvyko tik 2014 m. birželio mėn., nedirba, todėl nuolatinių pajamų negauna. Turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį dengia nuteistojo žmona. Kaltę pripažino iš dalies. Sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Įvertinus visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, ypatingų jo elgesio, mąstymo pokyčių neįvyko, tad nėra pagrindo teigti, kad jo gyvenimas pasikeitė teigiama linkme ir jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, o ta aplinkybė, kad jis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą jam šiuo metu. Nuteistojo atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytų nusikalstamų veikų proporcingumui. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas už nusikaltimus rodo, kad neilgą laiką buvo taikomos ir socialinės reabilitacijos priemonės, nėra duomenų, kad jos buvo veiksmingos, nėra duomenų, kad nuteistasis išreiškė norą dirbti ar dalyvavo visuomeninėje veikloje, kad rodė savo taisymąsi ir kt., o tai gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą teismas konstatavo, jog Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir paleisti jį lygtinai iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad teismas pamini, tačiau tinkamai neįvertina to, kad jis sąmoningai pasirinko gyvenimą Socialinio ugdymo centre, kur nuteistieji atsisakė laikytis kriminalinės subkultūros tradicijų, ir tai rodo jo neigiamą požiūrį į kriminalines apraiškas bei nusikalstamų veikų darymą. Teismas, kaip ir lygtinio paleidimo komisija, visiškai ignoravo ir neužsiminė apie tai, kad jis per bausmės atlikimo laiką pataisos įstaigoje organizavo smiginio turnyrą ir dalyvavo LR Konstitucijos egzamine, kur užėmė III-ą vietą nuteistųjų grupėje, taigi nutartyje neteisingai nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog jis išreiškė norą ar dalyvavo visuomeninėje veikloje. Mano, kad vien tai, jog per visą buvimo pataisos įstaigoje laiką (jau beveik 8 mėnesius) jis nėra pažeidęs jokių elgesio ar pataisos įstaigos taisyklių, jau savaime rodo, kad jis nėra linkęs pažeisti įstatymų ar daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas ir čia neteisingai teigia, kad nėra įrodymų, kad jo elgesys pasikeitė teigiama linkme. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, kaip ir lygtinio paleidimo komisija, teigdamas ir konstatuodamas, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką jo elgesiui, sąmoningai nenori remtis tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis, pagal „OASys“ metodiką jo vertinimo rezultatas yra 18 balų, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Taip pat ir psichologinės tarnybos išvadoje yra nurodyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o riziką didinantys veiksniai bus suvaldyti taikant intensyvią priežiūrą pagal Probacijos įstatymą. Jokių kitų įrodymų ar išvadų, kurios rodytų, kad rizika yra aukštesnė, nėra, todėl nesuprantama, kuo remiasi teismas, teigdamas, kad yra pagrindas manyti, jog yra rizika, kad gali būti daromi nauji nusikaltimai. Nutartyje teismas teigia, kad nuteistasis „būdamas pataisos įstaigoje nedirba“, tačiau neįvertinta to, kad socialinės reabilitacijos plane jam nebuvo numatyta sąlyga ar įpareigojimas įsidarbinti pataisos įstaigoje, pataisos įstaiga jam darbo nesiūlė, sutikimą dirbti, jei būtų pasiūlytas darbas, jis pasirašė iš karto atvykęs į pataisos įstaigą, be to, gyvena Socialinio ugdymo centre, kuris pagal savo paskirtį ir pataisos įstaigos taisykles nėra darbo būrys, o šiame būryje pagrindinis dėmesys yra skiriamas nuteistųjų lavinimuisi, intelektualiniam tobulinimuisi, įvairių užsiėmimų lankymui, mokymuisi. Todėl tai, kad pataisos įstaigoje nedirbo ne savo noru, negali būti jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Taip pat teismas neteisingai vertina ir tai, kad nuolatinių pajamų jis negauna, turi teismo priteistą civilinį ieškinį, kurį dengia nuteistojo žmona, tačiau jų su žmona pajamos yra bendros šeimos pajamos, ir tik kadangi šiuo metu jis yra pataisos įstaigoje, kuri, kaip minėta, darbo jam nesuteikė, negali gauti pajamų tiesiogiai pats ir sėkmingiau bei greičiau dengti priteistą civilinį ieškinį, kuris, teismo teigimu, dėl niekuo nepagrįstų priežasčių yra nusikaltimo riziką didinantis veiksnys. Taip pat teismas neįvertino ir ignoravo skunde pateiktą argumentą dėl to, kad „būdamas pataisos namuose nuteistasis nesimokė“, nes kaip ir buvo paminėta skunde Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, net pačiame komisijos nutarime yra konstatuojama, kad būryje jis lankė įvairius būrelius, užsiėmimus, mokėsi ispanų ir anglų kalbų. Teismas, kaip ir komisija, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad jis iki bausmės atlikimo pradžios mokėsi Kazimiero Simonavičiaus universiteto 5-ame kurse, kurį planuoja pabaigti grįžęs iš pataisos įstaigos, ir tik dėl laisvės atėmimo bausmės šių mokslų negali tęsti. Be to, visų šių užsiėmimų lankymas paneigia ir teismo teiginį, kad „visuomeninėje veikloje nedalyvavo“, nes būtent šis dalyvavimas buvo numatytas jo socialinės reabilitacijos plane, ir nėra duomenų, kad tai būtų neįvykdyta. Teigia, kad teismas, kaip ir komisija, neteisingai įvertino jo asmenybę, gyvenime įvykusius teigiamus pokyčius, todėl neteisingai darė išvadą apie tai, kad nevisada jo apgalvojamos veiksmų pasekmės, per daug pasitikima sėkmės tikimybe. Teismas neįvertino, kad jo nusikalstama veika padaryta dar 2009 metais, kad po šios veikos padarymo jau praėjo beveik 6 metai, kad 2011 m. vedė, o 2012 m. gimė dukra, su žmona augina ir jos paauglį sūnų, todėl jo gyvenime nuo nusikalstamos veikos padarymo yra įvykę daug teigiamų pokyčių, vėliau naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, ir todėl neteisinga vertinti vien tik pasikeitimus per bausmės atlikimo laiką, nors neigiamų pasikeitimų ir per šį laikotarpį neįvyko. Lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindas – tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir galimybė pakeisti šią bausmę švelnesne, o ne bausmės panaikinimas. Minimali laisvės atėmimo dalis, kurią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos siekiantis nuteistasis turi atlikti, priklauso nuo nuteistojo savybių. Šiuo atveju teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis yra vedęs, su žmona augina ne tik savo mažametę dukrą (2,5 metų amžiaus), bet ir žmonos paauglį sūnų (15,5 metų), kuriems reikalinga abiejų tėvų priežiūra ir auklėjimas, o žmonai vienai yra labai sunku. Teismas pripažįsta, kad jis formaliai atitinka visus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, kad yra įvykdęs socialinio reabilitacijos plano reikalavimus, tačiau neteisingai įvertina kitą jį charakterizuojančią medžiagą ir ignoruoja visas byloje esančias išvadas, kuriose nurodoma, kad pakartotinio nusikaltimo rizika yra žema. Teismas taip pat nepagrįstai argumentuoja, kad bausmės atlikimo laikotarpis per trumpas, vien deklaratyviai teigdamas, kad tai asmeniui gali sudaryti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Teismas, tai teigdamas, neįvertina to, kad jau net Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria jis yra nuteistas, yra nurodoma, kad iš esmės jo atveju būtų galima ir netaikyti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, ir net taip būtų pasiekti bausmės bei teisingumo tikslai, tačiau tik įstatymui tokios galimybės nenumatant, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat neįvertino, kad jau ikiteisminio tyrimo ir teismo metu buvo apribota jo laisvė nuo 2012 m. vasaros: jis negalėjo laisvai išvykti iš gyvenamosios vietos, turėjo nuolat registruotis policijos įstaigoje, kas irgi yra savaime jau 2 metus trukusi tam tikra bausmė. Taip pat ir dabar, 2015-01-26, jau bus atlikta 1/3 paskirtos bausmės, tad lygtinis paleidimas jau galėtų būti taikomas ir be intensyvios priežiūros pagal Probacijos įstatymą, tačiau jis sutinka su intensyvia priežiūra, kuri savaime pati taip pat dar yra bausmės atlikimo pratęsimas, nors kiek ir švelnesne forma.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis A. M. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, tačiau vertinamos kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės), kurios šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, teistumų, neatliktos bausmės dydžio ir kitų veiksnių. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra anksčiau teistas už dokumentų klastojimą. Dėl nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę, prisipažino tik iš dalies. Bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau nebuvo ir skatintas. Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai yra lėšų tvarkymas ir pajamos, taip pat mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys metodiką yra 14 balų, tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad nuteistojo A. M. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, tokios išvados taip pat nesuponuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra labai didelė. Paleidus nuteistąjį A. M. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik skunde nurodytais ir pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali A. M. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apygardos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis taip pat sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį A. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų, o nuteistąjį paleidus lygtinai nebus įgyvendintas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad skundą dėl Komisijos nutarimo siūlė atmesti ir prokuroras. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai netenkino A. M. skundo ir nepanaikino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. M. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.