- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- N-62-8-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01520-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. spalio 13 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. 2010 m. spalio 10 d. Institucijoje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Smėlio g. 1, Vilniuje, kurio metu apgadintas automobilis Citroen XM, valst. Nr. BRA 952. Nukentėjusysis E. K. paaiškino, jog 2010 m. spalio 9 d., apie 17.30 val. pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), o 2010 m. spalio 10 d., apie 13 val., atėjęs prie automobilio rado jį sugadintą. Pareigūnas nustatė, kad įvykio liudininkų nėra, todėl nėra galimybės nustatyti asmens, kalto dėl automobilio sugadinimo, ir patraukti šį asmenį atsakomybėn.
Šalies argumentai
E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir tyrimą tęsti, kadangi pažeidimas buvo, jam padaryti nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir jo skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priskyrė įvykį prie mažareikšmių ir manė, jog tyrimas būtų netikslingas. Teigia, jog pareigūnas įvykio netyrė visiškai, net nebandęs išsiaiškinti galimų liudininkų. Atkreipia dėmesį, kad nutraukus bylą, išnyksta net minimali galimybė, jog atsiras įvykį mačiusių liudytojų, o jei jų ir atsiras, neliks pagrindo jų parodymus fiksuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo tyrimas yra svarbi administracinio teisės pažeidimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Tokia išvada seka iš ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-5973/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog nutraukti bylą galima tik tuomet, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą tyrusi Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.
Institucijos 2010 m. spalio 13 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinės bylos teiseną pagal E. K. pareiškimą (b. l. 6). Tačiau iš byloje surinktos medžiagos matyti, jog bylą tyrę pareigūnai nesiėmė pakankamų priemonių pažeidimo aplinkybėms išsiaiškinti. Byloje buvo formaliai pasiremta nukentėjusiojo užpildytu standartinės formos paaiškinimu, kuriame jis pažymėjo, jog įvykio liudytojų nėra (b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis buvo paliktas gyvenamojoje zonoje, tačiau pareigūnai neapklausė nei aplink gyvenančių asmenų, neieškojo galimų liudytojų, netyrė, ar ši gatvės atkarpa nėra filmuojama ir pan. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareigūnai atliko visus įmanomus veiksmus, reikalingus ne itin didelės reikšmės pažeidimui tirti ir iš jų negalima reikalauti neproporcingų veiksmų – laikytinas nepagrįstu. Visų pirma, pažymėtina, kad administracinių bylų tyrimas įgaliotoms institucijoms yra įstatymų pavesta pareiga ir jos atlikimas nėra siejamas su padarytos žalos dydžiu. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokio realaus pagrindo konstatuoti, jog buvo imtasi bent elementarių, protingų priemonių pažeidimo aplinkybėms nustatyti.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Institucija nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, neieškojo ir neapklausė galimų įvykio liudytojų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikinami ir byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. spalio 13 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. AV 2-5817 panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.