Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Y. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyveno, iš atsakovo pusės buvo smurtas, kildavo dažni konfliktai dėl ieškovės turimo vaiko auklėjimo, dėl ieškovės išvykimo į užsienį užsidirbti, nes atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, šalys bendro ūkio nevedė. Ieškovė dėl dokumentų santuokos nutraukimo procesui parengimo kreipėsi 2022 m. rugpjūčio mėn., buvo parengtas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, atsakovui buvo išsiųsti dokumentai pasirašymui, tačiau atsakovas dokumentų nepasirašė. Atsakovas yra išvykęs, ryšių su ieškove nebepalaiko.

5. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės R. S. (iki santuokos sudarymo – R.) ir atsakovo Y. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60–3.61 straipsniai numato, kad santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

8. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

9. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: atsakovas naudojo smurtą, kėlė nepagrįstas pretenzijas ieškovei dėl jos išvykimo uždarbiauti į užsienį, ieškovės turimo vaiko auklėjimo, provokavo konfliktus, neišlaikė šeimos, išvyko ir paliko šeimą.

10. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.

11. Ieškovės nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia su santuokinėmis pareigomis nesuderinamą atsakovo elgesį. Atsakovas šioje byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nereiškė prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo ir santuokos iširimo priežasčių, nepaneigė ieškovės nurodomos jo kaltės dėl santuokos iširimo, taip pat nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka būtų iširusi dėl ieškovės kaltės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatęs duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neišlaikė šeimos, išvyko, šeimą paliko ir visiškai ja nesirūpino. Priešingų duomenų byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „R.“, o atsakovui paliekama jo pavardė – „S.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

14. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos matyti, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neįgijo. Valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamais duomenimis atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, ieškovės vardu įregistruota transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė prašo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmenine nuosavybe. Ieškovė paaiškino, jog šalys bendro ūkio nevedė, atsakovas prie automobilio įsigijimo finansiškai neprisidėjo, ieškovė automobilį įsigijo už asmenines lėšas. Atsakovas prieštaravimų ieškovės reikalavimui nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ir atsakovo nenuginčytas aplinkybes dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, įgyto automobilio nuosavybės teisinio režimo, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas automobilį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe.

17. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl prievolių pobūdžio klausimas nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

19. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 105 Eur žyminis mokestis, 1 000 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 30 Eur vertimo išlaidos, 8,60 Eur už valstybės įmonės „Regitra“ pažymą, 6,66 Eur už pažymą iš Nekilnojamojo turto registro, 5,74 Eur už Gyventojų registro išrašą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 156 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

20. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Ieškovės R. S. (iki santuokos sudarymo – R.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Y. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. S. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „R.“, atsakovui Y. S. palikti jo pavardę - „S.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės R. S. nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo Y. S. 1 156 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės R. S. naudai.

Priteisti iš atsakovo Y. S. valstybės naudai 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonės „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.