Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-183-252-2018

2018 m. vasario 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto V. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8176-956/2017 pagal ieškovo V. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, atsakovei K. S., institucija, teikianti išvadą, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. S. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti atsakovei santuokinę pavardę, jam pavardę „S.“; nustatyti nepilnamečio vaiko – dukros V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos jai palikti ikisantuokinę pavardę, o ieškovui jo dabartinę pavardę, dukros V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki jos pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo 2017-08-01, šias lėšas kasmet indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; lėšų, skirtų dukros išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jos motina; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; padalinti santuokoje įgytą ir priešieškinyje nurodomą santuokoje šalių įgytą kilnojamąją turtą ir priteisti iš V. S. atsakovės naudai 2725 Eur kompensaciją už santuokos metu atliktus pagerinimus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu atsakovė K. S. prašė perduoti bylą pagal teismingumą Mažeikių rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ji išvyko gyventi į Mažeikių miestą, kur nuomojasi butą, dukra lanko darželį. Todėl prašė bylą perduoti nagrinėti pagal jos ir dukros gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-11-06 nutartimi prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą tenkino ir perdavė bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui. Teismas pasisakė, kad atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi prie Mažeikių rajono savivaldybės. Ji su šalių nepilnamete dukra persikėlė gyventi į Mažeikių miestą ir ten faktiškai gyvena, todėl civilinės bylos perdavimas atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismui leis efektyviau ir operatyviau išnagrinėti bylą, sukels mažiau nepatogumų atsakovei, kadangi jai nereikės ilgam laikui palikti nepilnamečio vaiko be priežiūros. Be to, į bylos nagrinėjimą kaip išvadą teikianti institucija turės būti įtraukta nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrius, t.y. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio atstovas taip pat bus kviečiamas į bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgdamas į atsakovės prašymą, nepilnamečio vaiko interesus ir į tai, kad civilinė byla yra dar tik pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijoje, neįvyko nė vienas teismo posėdis, todėl sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog Mažeikių rajono apylinkės teisme – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, byla bus išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu V. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti bylą Nr. 2-8176-956 nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad atsakovė su šalių dukra, bylos iškėlimo dieną gyveno Panevėžyje. Byla buvo iškelta ir neabejotinai teisminga Panevėžio miesto apylinkės teismui. Ji buvo pradėta nagrinėti parengiamajame posėdyje, todėl mano, kad ekonomiškiau bylą nagrinėti teisme, kuriame ji buvo iškelta, nepaisant atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimo. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme byla turi būti nagrinėjama ir pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė K. S. prašo jį atmesti. Nurodo, kad byla yra šeimos byla, kurioje sprendžiami ir klausimai, susiję su mažamečiu vaiku. Byloje pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Todėl visi su šiais reikalavimais susiję įrodymai yra Mažeikiuose. Byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Bylos medžiaga nustatyta, kad abi ginčo šalys ir jų nepilnametė dukra ieškinio Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikimo metu gyveno Panevėžio mieste. Pirmosios instancijos teismas V. S. ieškinį 2017-09-14 priėmė, nustatė terminą atsiliepimams ir išvadai pateikti, sulaukus atsiliepimo, išvadų, buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2017-11-02. Parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas, matydamas, kad yra galimybė santuoką nutraukti bendru sutarimu, nutarė skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį 2017-12-04. Atsakovė 2017-11-03 pateikė apylinkės teismui priešieškinį, kuriuo be reikalavimo nutraukti santuoką, skirti išlaikymą nepilnametei dukrai, nustatyti jos gyvenamąją vietą ir dėl bendravimo su ieškovu tvarkos yra suformuluotas reikalavimas padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir priteisti kompensaciją už santuokos metu atliktus gyvenamojo namo pagerinimus.Atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Mažeikių rajono apylinkės teismui iš esmės argumentuotas atsakovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pasikeitimu po bylos iškėlimo teisme.CPK 34 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada jau priimtą bylą teismas gali perduoti nagrinėti kitam teismui. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, kai teismas pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad bylos perdavimas apylinkės teismui pagal atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko naują gyvenamąją vietą, leis bylą išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma numato bylos perdavimo galimybę, jei didžioji dalis byloje reikalingų surinkti įrodymų yra kitame mieste. Nagrinėjamoje byloje iš esmės visi įrodymai dėl ieškovo reikalavimų ir dalimi priešieškinio, kiek tai susiję su santuokos nutraukimu ir šalių vaiko išlaikymu, gyvenamosios vietos nustatymu, buvo surinkti ir pateikti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ginčo iš esmės nebuvo, skyrėsi šalių pozicijos dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio. Atsakovei pareiškus priešieškinį, kuriame be kita ko keliamas reikalavimas dėl šalių kilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos už namo, esančio būtent Panevėžio mieste pagerinimus, pagrindo spręsti, kad didžioji dalis byloje reikalingų įrodymų yra siejami su atsakovės nauja gyvenamąja vieta, nėra.Įvertinus tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti Panevėžio mieste, atsakovė gyvenamąją vietą pakeitė po ieškinio pateikimo, o įrodymai dėl šalių turtinio ginčo neabejotinai yra būtent Panevėžio mieste, pagrindo teigti, kad procesas būtų ekonomiškesnis ir operatyvesnis bylą perdavus Mažeikių rajono apylinkės teismui, nėra. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra formali ir padaryta neįvertinus aplinkybės, jog byla yra pilnai paruošta nagrinėjimui, buvo siekiama procesą pabaigti taikiai, ginčo dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos byloje nėra. Šioje situacijoje, perdavus bylą kitam teismui, nesusipažinusiam su byla, neatmetant tikimybės, kad turtiniam ginčui spręsti gali tekti apžiūrėti turtą vietoje, atlikti jo vertinimą ir spręsti kitus klausimus, todėl procesas gali ne tik ne tapti operatyvesniu, bet netgi užsitęsti. Bylos nagrinėjimas Panevėžio apylinkės teisme negali būti vertinamas kaip neatitinkantis nepilnamečio vaiko interesų, kitą vertus, atsakovė gyvena su dukra nuomojamame bute, gyvenamąją vietą yra deklaravusi prie Mažeikių rajono savivaldybės dėl ko neatmetama galimybė, jog gyvenamoji vieta gali vėl keistis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinę bylą Nr. 2-8176-956/2017 perdavė nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - civilinė byla Nr. 2-8176-956/2017 grąžinama Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - civilinę bylą Nr. 2-8176-956/2017 grąžinti nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.