Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P. ir R. P. ieškinį atsakovams V. K., A. S., H. T.-K., A. M. ir M. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos m. 9-ojo notarų biuro notarei V. M. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo, testamento, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir ieškovų I. P. ir R. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ieškovai įrodinėja, kad 2007-02-22 žemės sklypo, nupirkto už 42 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pirkėja D. K. buvo statytinė, o tikrieji pirkėjai dėl 21,7780 ha žemės sklypo ploto turi būti ieškovai (t.2, b.l.102-106).

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Būtent šiuo pagrindu ieškovai prašė ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Tačiau aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį(CPK 178 str.). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Po ginčo sutarties sudarymo 2007-03-30 D. K. pardavė dalį įsigyto miško ploto žemės sklypą J. B. (t.1, b.l.15), o 2007-04-24 įsigytą žemės sklypą išnuomojo M. A. (t.1, b.l.19). 2008-11-24 D. K. testamentu šį žemės sklypą palieka atsakovui V. K.(t.1, b. l. 21), todėl šie aktyvūs teisiniai veiksmai įrodo, D. K. iš tikrųjų realizavo savo savininkės teises. Be to, iš kitos ginčijamo sandorio šalies H. T.-Kelpšos paaiškinimo (t.2, b. l. 161-163) darytina išvada, kad D. K. buvo aktyvi šio žemės sklypo pirkėja , nes sprendimą pirkti žemę priėmė ji, o į tą procesą įtraukė ir R. P., su kuriuo buvo sutarusi, jog jis jai padės parduoti mišką (t.2, b. l. 163). Aplinkybę , jog D. K. kaip šios žemės savininkė žemę išnuomojo patvirtino M. A., paaiškindamas, jog su ja tarėsi dėl žemės nuomos, kalbėjo, jog norėjo tą žemę parduoti. Jų pokalbyje dalyvavo ir R. P., tačiau sutartį rašė su D. K. (t.2, b.l.164). Liudytojų V. R. ir R. S. parodymai(t.2, b.l.164) nėra pakankami nustatyti įrodinėjamai aplinkybei, kad ginčo sandoris buvo sudarytas su statytine, nes po ginčo sandorio aktyvūs pačios D. K. veiksmai sudarant kitus sandorius įrodo, jog ji buvo žemės sklypo pirkėja. Iš atsakovės A. M. paaiškinimo nustatyta, jog D. K. ir ieškovo R. P. santykiai buvo geri, jie buvo kaip viena šeima ( t.2, b.l.164). Iš jos paaiškinimo nustatyta, kad dalį pinigų mokėjo ieškovas, tačiau kas buvo tų pinigų savininkas iš jos paaiškinimo nenustatyta, ji suprato, jog D. K. ir R. P. santykiai kaip žento ir uošvės buvo geri, todėl nepaneigta aplinkybė, kad R. P. galėjo A. M. perduoti pakvitavimais ( t.1, b.l. 25, 27 ) ir D. K. pinigus. Be to, nepaneigta aplinkybė, jog ieškovas galėjo teikti pagalbą D. K., kaip jos dukters vyras. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ginčo sutarties 3 p. buvo nurodyta, jog 42 000 Lt sklypo pardavėjai gavo iš pirkėjos iki sutarties sudarymo, t. y. iki 2007-02-22. Ieškovo pateikti pakvitavimai yra surašyti 2007-03-01 ir 2007-03-03 (t.1, b.l.25, 27). Ieškovai įrodinėja, kad žemės sklypo kaina buvo kita, nei nurodyta šioje sutartyje, t. y. mažiausiai 20 000 Lt didesnė (apeliacinio skundo 2 motyvas), ir jie mokėjo tą skirtumą. Akivaizdu, kad tokie veiksmai yra neteisėti, todėl iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. CK 6.397 straipsnyje reglamentuojama nekilnojamojo daikto kaina. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims netaikomos CK 6.313 straipsnio 2–6 dalyse nustatytos taisyklės. Taigi nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims taikoma CK 6.313 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Šioje byloje ginčo pirkimo-pardavimo sutarties turinys buvo išdėstytas raštu ir patvirtintas notaro ir sutarties 3 punkte buvo nustatyta parduodamo daikto kaina – 42 000 Lt. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį notaro patvirtintos sutartys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Šioje byloje ieškovai neginčijo sandorio dalies dėl kainos, o ginčijo tik dėl sandorio šalies. Tik tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra šalies procesiniu dokumentu byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas. Šioje byloje ieškovai ieškinyje neginčijo paminėto sandorio dalies dėl kainos, todėl notarinės sutarties dalis dėl kainos turi aukštesnę įrodomąją reikšmę lyginant su ieškovų paaiškinimais ir paminėtais pakvitavimais. Be to, toks veiksmas yra neteisėtas, todėl ieškovai negali savo teisių ginti jų prašomu būdu (CK 1.137 str. 3d., 138 str.).

Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai žemės sklypą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu. Kita vertus, viena iš įrodinėtinų aplinkybių, ginčijant sandorį kaip apsimestinį, šioje byloje buvo ir ta, ar sutartyje nurodytas asmuo kaip pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą. Šioje byloje įrodyta, kad D. K. ginčo sandorio sudarymo dieną turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą, nes 2006-11-02 sutartis įrodo, jog ji už parduotą sodo sklypą gavo 43 000 Lt (t.1, b. l. 187).

Atmetus ieškinio dalį dėl 2007-02-22 sandorio, kitų apeliaciniame skunde nurodytų sandorių analizė teisinių pasekmių ieškovams nesukels.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.