Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. T. A. mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, žmonai D. A. ir dukrai I. A., o būtent:

2016-09-04 apie 19 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 prom. girtumo laipsnis), tyčia rankomis suėmęs už kaklo savo žmonai D. A. ją smaugė ir rankomis sudavė jai į galvos stritį ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus, taip pat jis tyčia rankomis sudavė savo dukrai I. A. į veido sritį ne mažiau kaip 5 (penkis) kartus, tuo sukeldamas nukentėjusioms D. A. ir I. A. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. T. A. padarė BK 140 str. 2 d.. numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. T. A. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2016-09-04 buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buvo išgėręs ir norėjo nusipirkti alaus. Uždirbtus pinigus atiduoda žmonai, todėl kilo konfliktas, kai žmona atsisakė duoti pinigų. Pripažįsta, kad sudavė žmonai, kiek kartų neskaičiavo. Atbėgusiai dukrai ginti motinos irgi sudavė, dukrai sudavė delnu per veidą. Tikrai neskaičiavo kiek kartų sudavė žmonai ir dukrai. Policiją iškvietė dukra. Sutinka, kad padarytam nusikaltimui įtakos turėjo alkoholis. Nurodo, kad alkoholį vartoja nedažnai. Po įvykio su žmona ir dukra nebendravo, galimybės susitaikyti su jomis nebuvo. Pasižada, kad tokie jo veiksmai nepasikartos, labai gailisi dėl savo veiksmų, gailėjosi nuo pat pradžių. Prašo atleisti ir nurodo, kad tai paskutinis kartas.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis S. T. A., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po pareiškimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusiosios ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. A. duotais parodymais, kad 2016-09-04 ji, jos motina D. A. ir tėvas S. T. (duomenys neskelbtini) buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. ji su motina buvo kambaryje, į kurį atėjo tėvas. Jis pradėjo konfliktą su motina dėl to, kad yra perkamas maistas be reikalo. Motina ir ji išėjo ir nuėjo į virtuvę. Į virtuvę atėjo ir tėvas. Jis pradėjo rėkti, stumdyti motiną, ji ją gynė. Jis ją parvertė koridoriuje ant kėdės ir delnu daužė jai per galvą. Jis jai trenkė ne mažiau septynių kartų. Kol ji ją gynė, tėvas jai taip pat delnu ne mažiau penkių kartų trenkė per veidą. Motina kažkuriuo momentu tėvui trenkė sieniniu laikrodžiu per galvą. Ji išsilaisvino, nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Po to vyko tik barniai, jis nurimo, parūkė ir tada atvyko policija. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. Į teismo med. ekspertus nesikreips (b. l. 16, 20).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. A. duotais parodymais, kad S. T. (duomenys neskelbtini) gim. 1960 m., yra jos vyras, kartu su juo ir dukra I. A., gim. 1995 m., gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). Kai vyras būna girtas, tai tampa agresyvus ir nuolat puola dukrą, taip pat ir ją, pagrinde puola žodžiais, bet buvo ir smurto, tačiau į policiją nesikreipdavo. 2016-09-04 apie 19 val. vyras buvo namie, prabudo, bet dar nebuvo prablaivėjęs. Dukra nuėjo į virtuvę pavalgyti, vyras nuėjo jai iš paskos ir ji išgirdo virtuvėje žodinį konfliktą. Tuo metu ji buvo salione ir nuėjo į virtuvę, kur pamatė, kad dukra gulėjo ant šono virtuvėje ant grindų, o vyras stovėjo virš jos. Ji priėjo ir pradėjo stumti vyrą nuo dukros, o vyras abiem rankom griebė jai už gerklės, pradėjo smaugti bei numetė ant grindų laikydamas už kaklo. Griūdama ji galva trenkėsi į koridoriaus sieną. Vyras toliau smaugė, o kai jai pradėjo trūkti oro, tai ją paleido. Kad vyras ją smaugė, dukra iškvietė policiją, vyras nuėjo į salioną. Atvykus pareigūnams, irgi buvo agresyvus. Kaip vyras mušė dukrą ji nematė, bet iš jos žodžių žino, kad mušė ją per galvą. Dėl vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą, į medikus bei teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 22).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. A. paaiškino, kad kai vyras būna išgėręs, pas jį prasideda psichozės, jis pradeda be priežasties kabinėtis. Taip buvo ir 2016-09-04, kai vyras pradėjo kabinėtis, būdami virtuvėje jie susibarė, atėjusi duktė bandė išskirti, tačiau jai vyras sudavė 5–6 kartus delnu per veidą. Duktė išėjo, tada vyras pargriovė ją ant kėdės, apie 3 kartus smogė į galvą kumščiu. Pajuto stiprų skausmą, galvoje liko guzai (b. l. 27).

Nukentėjusiųjų D. A. ir I. A. fizinio skausmo sukėlimo faktas bei kitos nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtintos ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:

2016-09-04 protokolas - pareiškimas, kuriuo I. A. pareiškė, kad 2016-09-04 apie 19 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. 1960 m., namuose sumušė žmoną D. A., gim. 1963 m., ir dukrą I. A., gim. 1995 m. (b. l. 1).2016-09-04 policijos pareigūno V. R. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 5–6).2016-09-04 apžiūros protokolas, kuriame aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius (b. l. 7–8).2016-09-04 pareiškimas, kuriuo I. A. pareiškė, kad 2016-09-04, apie 19.30 val. jos tėvas buvo girtas ir pradėjo mušti ją delnais per veidą, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus. O motinai smūgiavo per veidą ir galvą apie 7 kartus, gal daugiau, pradėjo smaugti motiną (b. l. 10).2016-09-04 20.27 val. alkotesterio parodymais nustatyta, kad S. T. A. nustatytas 1,96 ‰ promilių girtumas (b. l. 28).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti S. T. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. A. papildomai nurodė, kad nori, kad tėvas atsiprašytų ir daugiau to nebūtų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. papildomai nurodė, kad gali atleisti vyrui ir tegul pasižada, kad daugiau taip nesielgs.

Teismo posėdžio metu S. T. A. atstovė advokatė E. D. paaiškino, kad jo ginamasis yra sąžiningas žmogus. Konflikto atsiradimui turėjo įtakos alkoholio vartojimas. Mano, kad šis teisiamasis posėdis S. T. A. bus pamoka. Nurodo, kad ginamasis dirba, išlaiko šeimą. Su prokuroro pasiūlytais įpareigojimais sutinka.

Teismo posėdžio metu S. T. A. nukentėjusiųjų atsiprašė, paaiškino, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl prašo laisvės apribojimo neskirti.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Nustatyta, kad 2016-09-04 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,96 ‰ girtumas) kambaryje, konflikto metu, S. T. A. smurtavo prieš žmoną D. A., ją smaugė ir rankomis sudavė jai į galvos stritį ne mažiau kaip 7 (septynis) kartus, taip pat jis tyčia rankomis sudavė savo dukrai I. A. į veido sritį ne mažiau kaip 5 (penkis) kartus, tuo sukeldamas D. A. ir I. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. T. A. ir nukentėjusioji D. A. yra vyras ir žmona, o su nukentėjusiąja I. A. yra tėvas ir dukra, t. y. šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. T. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną D. A. ir dukrą I. A. sukėlė joms fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis S. T. A. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų D. A. ir I. A. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Nukentėjusiosios D. A. ir I. A. atleido, nori, kad daugiau taip nepasikartotų.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 str. 2 d. (redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-24) nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis S. T. A., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nėra teistas, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką

Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, nukentėjusiosios D. A. ir I. A. jam atleido.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, ankščiau už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog S. T. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos šioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, atsižvelgus į S. T. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. T. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 34-35) – panaikintina, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.

V. B. proceso kodekso 297–298 str., 301 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiosiomis D. A. ir I. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

(duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.