- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-10
- Bylos Nr.
- A-261-1837-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- P. K.
- Trečiasis asmuo
- Z. J., M., Vilniaus apskrities viršininko administracijos, M. K.
- Advokatai
- Algirdas Stakelis
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui P. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. J. ir M. K., jų atstovui advokatui Algirdui Stakeliui ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Meilutei Saidienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. J. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. K., Z. J., M. K., A. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 7,78 ha žemės sklypo, esančio Šešuolėlių II kaime, Zibalų apylinkėje, Širvintų rajone dalį, bei terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad po tėvo B. K. mirties teisę atkurti nuosavybės teises į jo valdytą žemę įgijo penki B. K. vaikai – pareiškėjas, V. K., A. K., B. G., O. V.. Susigrąžinti B. K. žemę pageidavo tik trys jo vaikai, kiti vaikai šios teisės atsisakė. 1991 m. pareiškėjas susitarė su broliu V. K., kad jis savo ir pareiškėjo vardu paduos prašymą atkurti nuosavybę į tėvo valdytą žemę ir toliau tvarkys su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. V. K. patikino pareiškėją, kad prašymas atkurti nuosavybės teises paduotas V. K. ir P. K. vardu. V. K. mirė 2003 m. sausio 7 d. 2006 m. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriuje pareiškėjas sužinojo, kad nuosavybės teisės atkūrimo į B. K. valdytą žemės sklypą byla užvesta tik V. K. vardu. Šioje byloje yra A. K. 1991 m. gruodžio 23 d. prašymas grąžinti žemę bei V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymas grąžinti žemę, kuriame įpėdiniais ir pretendentais nurodyti visi penki B. K. vaikai, tačiau neaišku kieno ir kokiom aplinkybėm šie pretendentai iš V. K. prašymo buvo išbraukti. Pareiškėjas neatsisakė savo teisės atkurti nuosavybę į dalį tėvo turėtos žemės ir niekam šios teisės neperleido. Suklaidintas brolio V. K., su kuriuo palaikė gerus giminystės santykius, pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią tėvo valdyto žemės sklypo dalį. Brolio apgaulė paaiškėjo tik 2006 m. pavasarį, kai pareiškėjas sužinojo, jog V. K. jį apgavo, vienas paveldėdamas tėvo turtą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais nesikreipė dėl žemės grąžinimo. Kokie buvo jo susitarimai su broliu V. K. tretysis suinteresuotas asmuo nežino. Pareiškėjo brolis V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą grąžinti B. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę – 6,08 ha. Prašyme nurodė įpėdiniais P. K., A. K., B. G., O. V.. 1991 m. gruodžio 23 d. su prašymu dėl žemės grąžinimo kreipėsi A. K.. 2006 m. vasarą pareiškėjui atvykus į žemėtvarkos skyrių pasidomėti žemės grąžinimu, jam paaiškinta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises nustatytais terminais pateikė tik du pretendentai.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., Z. J., M. K., B. V. K. prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas laiku nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę ir nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjas melagingai nurodė, kad prašymo atkurti nuosavybės teises nepateikė dėl brolio V. K. kaltės, kuris neįvykdė abipusio žodinio susitarimo, bei kad V. K. apgavo pareiškėją vienas paveldėdamas tėvo turtą. Pareiškėjas nepalaikė kontaktų su V. K. ir nesiekė bendrai atkurti nuosavybės teisių. 1991 m. V. K. pranešė pareiškėjui, kad prašymą atkurti nuosavybės teises padavė tik savo vardu, nes tokį prašymą kiekvienas pretendentas turi paduoti asmeniškai. Pareiškėjas, žinodamas apie įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises, elgėsi nerūpestingai ir pats įstatymo nustatytais terminais tokio prašymo nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis tikėjosi, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į B. K. nuosavybės teise valdytą žemę pareiškėjo vardu yra pateikęs jo brolis V. K., nepripažino svarbia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą. Nurodė,kad aplinkybė, jog pareiškėjas tikėjosi, kad V. K. yra pateikęs prašymą, yra subjektyvaus pobūdžio, priklausiusi tik nuo pareiškėjo valios. Be to, byloje nėra įrodymų, kad per visą dešimties metų terminą, nustatytą prašymams paduoti, pareiškėjas būtų siekęs išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimo procesu, t. y. ar iš tikro V. K. yra pateikęs atitinkamą prašymą, būtų kreipęsis į žemėtvarkos skyrių. Be to, net vienam iš pretendentų pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises, tai nėra kliūtis prašymus pateikti ir kitiems pretendentams, siekiantiems tokią teisę realizuoti, kadangi pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurie nustatytais terminais ir tvarka pateikė prašymus, t. y. prašymas turi būti pateikiamas asmeniškai arba bent suinteresuoto asmens pasirašomas. Dėl šios priežasties teismas nepripažino pagrįstu pareiškėjo motyvo, neva jis buvęs brolio apgautas. Teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjas galėjo tik pats asmeniškai – arba pats pateikdamas atitinkamą prašymą, arba asmeniškai pasirašydamas grupiniame prašyme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis neatsisakė savo teisės atkurti nuosavybę į dalį tėvo turėtos žemės ir niekam šios teisės neperleido, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis, kadangi įstatymuose pareiga įpėdiniui pretenduoti į išlikusį turtą nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo prašymą tenkinti.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 12 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus galėjo praleisti dėl galimo kito asmens (asmenų) nesąžiningumo.
Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.), todėl nagrinėjant administracinę bylą privalu surinkti visus įrodymus, galinčius padėti išspręsti ginčą, bei visapusiškai, išsamiai ir objektyviai juos įvertinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Teismas padarė išvadą, kad neįvertintas byloje esantis V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymas grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), jame esantys taisymai, nesiaiškintos prašymo padavimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl pareiškėjo prašyme dėl terminų atnaujinimo nurodytų argumentų, nesiedamas jų su konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, kritiškai neįvertino esančių įrodymų bei nerinko naujų (neišreikalauti dokumentai, susiję su prašymo registravimu institucijoje, kuriai jis paduotas, nesiaiškinta prašymų padavimo tvarka 1991 metų laikotarpiu). Pareiškėjas prašė liudytoja apklausti savo seserį A. K., galinčia paliudyti brolių susitarimą dėl prašymo atkurti nuosavybės teises atkūrimo, tačiau teismas tokį prašymą, nenurodydamas jokių motyvų, taip pat atmetė (b.l. 48).
IV.
Nagrinėjant bylą iš naujo, teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad reformos tarnyboje buvo trise - jis, brolis Viktoras ir sesuo A. K., juos priėmęs darbuotojas paaiškino, kad nebūtina visiems paduoti prašymus ir kad galima kitus tiesiog įrašyti, kadangi Viktoras buvo vyriausiasis brolis, jam ir liepė rašyti savo vardu. Nuo tų 1991 metų iki 2006 metų jis iš VAVA ar jos žemėtvarkos skyriaus nėra gavęs jokių įspėjimų, kad jo įrašymas į brolio prašymą nieko nereiškia, ar kad jis turįs pateikti kokius nors dokumentus. Jis nežino, kas kitus išbraukė iš prašymo.
Teismo posėdžio metu VAVA atstovė pareiškė palaikanti pareiškėjo poziciją, ji prisimena, kad pareiškėjas 2006 metais išties buvo atvykęs į tarnybą žemės grąžinimo klausimu, brolio byloje nebuvo jokių žemės buvimo faktą ar giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, leido jam susipažinti su pretendento V. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla. A. K. irgi panaikino atsisakymą nuo savo dalies, teigė, kad seniūno ranka surašyto atsisakymo ji nepasirašinėjo. Jos nuomone, taisymai V. K. 1991 m. prašyme padaryti tuometinio tarnybos darbuotojo Stankevičiaus ranka. Tais metais išties buvo priimta tokia praktika, kad buvo siūloma prašymą parašyti kuriam nors vienam iš pretendentų, o kitus tik nurodyti susitarime. Kodėl nei vienas iš pretendentų nebuvo kviečiamas į tarnybą, kodėl nebuvo prašoma pateikti kitus dokumentus, ji paaiškinti negali, patikrinus, byloje buvo rastas tik prašymas.
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys prašė prašymo netenkinti, nes netiesa, kad P. K. prižiūrėjo seserį, jiems iš giminių kalbų žinoma, kad jis yra sakęs, kad tos žemės jam nereikia.
Atsiliepimas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas prašymą prašė atmesti atsiliepimų argumentais, be to, paaiškino, kad pareiškėjas yra neblogos sveikatos ir pakankamo išsilavinimo, kad suprasti įstatymus bei laiko pačiam užsiimti žemės grąžinimo reikalais, nes pats teigia, kad nuo 1991 metų nedirbo. 1991m.įstatymas reikalavo, kad, paduodant vieną prašymą, visi pretendentai asmeniškai jį pasirašytų. Pareiškėjo elgesys reškia, kad iki 2006 metų jis savo noru atsisakė nuo savo teisės į žemę.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo P. K. prašymą patenkino – atnaujino P. K. terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, esančio Šešuolėlių II kaime, Zibalų apylinkėje, Širvintų rajone, dalį bei terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. tuometei VAVA Zibalų agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti B. K. turėtą buvusiame Širvintų valsčiuje, Šešuolėlių (Vaitkušio) kaime žemę, 6,08 ha. Prašymo 4-je grafoje nurodė tokius kitus žemės savininko įpėdinius – sūnų P. K., dukras B. G., O. V., A. K., save ir tuos pačius asmenis nurodė ir 5-je grafoje „Pretendentų į žemę valia“ (b.l.7-8), tiek prašymo pirmajame lape, tiek jo 2-jo lapo 5-je grafoje daryti pataisymai kita rašysena, iš 5-sios grafos kiti pretendentai (išskyrus V. K.) išbraukti. Tarnybos pareiškimų registracijos knygoje taip pat užfiksuota, jog 1991 m. rugsėjo 13 d. dėl B. K. žemės prašymus buvo padavę V. K., P. K., O. G., B. V. ir A. K. (b.l.105-107).
Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė įrodymus apie savo sveikatą (b.l.68-73).
Nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis 4, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir teismų praktika, pagal kurią svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 1991 m. birželio 18 d. (originalios) redakcijos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 10 ir 11 straipsniai numatė, kad įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo turėjo nurodyti piliečio vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, išlikusio nekilnojamojo turto rūšį, dydį, buvimo vietą, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindą, dabartinį turto valdytoją, nuosavybės teisės netekimo laiką ir būdą, taip pat prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, o Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintoje šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos 4 punktu buvo nustatyta, kad kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai, tačiau tai reiškia visų asmenų, nurodomų kaip prašytojai, reikalaujamų duomenų pateikimą ir prašymo pasirašymą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas tokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nei vienas, nei kartu su kitais pretendentais, ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų abiejų įstatymų nustatyta tvarka nepateikė. Prašymą grąžinti B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 6,08 ha žemės sklypą, esantį Šešuolėlių kaime, Zibalų apylinkėje, Širvintų rajone, 1991 m. rugsėjo 13 d. pateikė pareiškėjo brolis V. K. (b.l.7-8) ir pareiškėjo sesuo A. K. 1991 m. gruodžio 23 d. (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 57). Pirminiame prašymo variante prašytojas (V. K.) nurodė kitus asmenis (B. K. turto paveldėtojus), turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (4-ji grafa), tie patys asmenys iš pradžių buvo nurodyti ir 5-je grafoje „Pretendentų į žemę valia“, tačiau kitos šios grafos skiltys nebuvo užpildytos, o keturi žinomi pretendentai iš 5-sios grafos išbraukti. Apžiūrint prašymo originalą (nuos. teisių atkūrimo byla Nr.57) teismas nustatė, kad keturios pavardės išbrauktos galimai tuo pačiu rašalu, kaip ir įrašytos. Šioje prašymo dalyje kitu rašalu ir kita rašysena daryti pataisymai, t. y., skiltyje „Valia: susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“ ties eilute K. V. išbrauktas žodis „taip“ ir įrašytas skiltyje „gauti žemės kur šiuo metu gyvena“, yra užrašas „Taisyta.1992 m. birželio 30 d.“. Dėl pataisymų teisme liudytoju buvo apklaustas tuometinis Zibalų agrarinės reformos tarnybos darbuotojas R. S., kuris patvirtino, kad išties taisymai kitu rašalu padaryti jo ranka, tačiau kieno prašymu ir dėl kokių priežasčių jis dėl senumo nepamena, bet greičiausiai paprašius prašymo padavėjui – V. K., tačiau šis liudytojas paneigė, kad jis išbraukė kitų pretendentų pavardes iš 5-sios prašymo grafos ir negalėjo paaiškinti, kas kada ir kodėl tai padarė. Pripažino, kad pagal tuo metu (1991-1992m.) galiojusią prašymų priėmimo praktiką prašytojams galėjo būti paaiškinta, kad prašymą gali paduoti ir vienas kuris nors iš pretendentų, o kiti nurodytini 4-5 grafose. Dėl tokios situacijos teismas pažymėjo, kad Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, pritarta praktikai, pagal kurią asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tuo pačiu kolegija pažymėjo, kad ši išvada padaryta dėl asmenų pripažinimo (nepripažinimo) pretendentais, t. y., dėl to, ar jiems yra pagrindo priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises, gi nagrinėjamojoje administracinėje byloje ši praktika reikšminga sprendžiant kitokį – termino atnaujinimo – klausimą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jie trise (jis, V. K., A. K.) buvo nuvykę į tarnybą paduoti prašymus, bet jų bendru sutarimu vieną prašymą, parekomendavus tarnybos darbuotojui, padavė tik V. K., niekuo nenuneigti, A. K. nurodė tokią pačią įvykių eigos versiją, V. K. yra miręs, tretieji suinteresuoti asmenys jų versijos aplinkybes perpasakojo kaip žinomas iš kitų asmenų. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad tikėtina, kad P. K. turėjo pagrindo manyti, kad tinkamą prašymą atkurti nuosavybės teises į B. K. nuosavybės teise valdytą žemę visų trijų vardu yra pateikęs jo brolis V. K. ir kad jis pats tvarkys dokumentus, t. y., turėjo pagrindo manyti, kad jis tokiu būdu pareiškė valią atkurti nuosavybės teises, ir ši aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, nes yra objektyvaus pobūdžio. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad minėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių kitų nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų, nėra jokių tarnybos prašymų tokius dokumentus pateikti, nei vienas iš pretendentų ar jų įpėdinių niekada į žemėtvarkos skyriaus tarnybas nebuvo kviesti, tai tik patvirtina pareiškėjo nurodomą ir Širvintų žemėtvarkos skyriaus patvirtinamą aplinkybę, kad pareiškėjas iki pat 2006 metų pavasario tikėjosi, kad yra pretendentas atkurti nuosavybės teises ir tik po brolio mirties ėmė pats domėtis žemės grąžinimo reikalais, kuomet sužinojo, kad tarnybos nėra laikomas padavusiu tinkamą prašymą. Be to, teismas objektyviomis priežastimis, trukdžiusiomis pareiškėjui anksčiau sužinoti minėtas aplinkybes, pripažino ir jo ligas.
VI.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. K. ir Z. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo P. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinėje byloje nėra turinčių bylai esminės reikšmės įrodymų, kuriais remiantis teismas turėjo pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą pateikti minėtiems prašymams.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų teisės pažeidimų. Bylą nagrinėjant iš naujo A. K. buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau teismas A. K. nesuteikė galimybių pasisakyti teismo posėdžio metu. Apeliantės taip pat prašė teismą apklausti A. K., tačiau teismas nepagrįstai motyvavo, kad neturi pagrindo apklausti A. K. jai pačiai neatvykus į teismo posėdį ar nuspręsti, jog bylos negalima nagrinėti be A. K., nes A. K. naujai nagrinėjamojoje administracinėje byloje įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu
3. Vilniaus apygardos administraciniam teismui bylą nagrinėjant iš naujo pareiškėjas pareiškimo nepildė ir jokių naujų įrodymų administracinėje byloje nepateikė, nors paaiškino iš esmės naujas 1991 m. rugsėjo 13 d. V. K. pareiškimo padavimo aplinkybes.
Atsiliepimas
4. A. K. 2007 m. lapkričio 12 d. atsiliepime pateikė prieštaraujančius vieni kitiems faktus, iš esmės įrodančius, kad pareiškėjas ir A. K. teismui pateikė klaidingus paaiškinimus, o šių paaiškinimų pagrindu teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
Apeliantės mano, kad A. K. pateikė teismui melagingus paaiškinimus, nes jos atsiliepime pateikti nauji paaiškinimai iš esmės paneigia pareiškėjo visus ankstesnius paaiškinimus. Mano, kad teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi A. K. paaiškinimais, pastarajai vengiant savo paaiškinimus patvirtinti žodžiu. Neapklausus A. K. liko neaišku, kodėl A. K. savo vėlesnio negu V. K. 1991 m. gruodžio 23 d. pareiškimo 5 -oje grafoje taip pat nenurodė nė vieno pretendento pretenduojančio į jos tėvo B. K. žemės grąžinimą. Kas surašė V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą ir kas surašė ir pasirašė A. K. 1991n m. gruodžio 23 d.
5. Teismas nesivadovavo ABTĮ 57 straipsniu ir paaiškėjus dokumentų, susijusių su B. K. nuosavybės teisių atkūrimu klastojimu, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, šiuo atveju iš seniūno R. B.. Liko neaišku, dėl kokių priežasčių A. K. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2006 m. liepos 28 d. pareiškimą, kuriuo panaikino savo pareiškimą, patvirtintą 2000 m. kovo 27 d. Širvintų rajono Širvintų seniūno R. B., registro Nr. 13. Teismas nesiaiškino ar visi šie veiksmai nesusiję su pareiškėjo P. K. praleistu terminu pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį.
6. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo keičiamas termino praleidimo priežastis. Pareiškėjas 2006 m. spalio 20 d. prašyme paaiškino, kad terminą praleido dėl brolio V. K. apgaulės, t.y. kad susitarė su broliu, kad jis paduos prašymą Širvintų rajono Zibalų apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti tėvo žemę, o 2008 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pakeitė savo ankstesnius paaiškinimus ir paaiškino, jog 1991 m. rugsėjo mėn. 13 d. kartu su broliu V. K. ir seserimi A. K. pareiškėjas pats asmeniškai buvo nuvykęs į Zibalų agrarinės reformos tarnybą.
7. Mano, kad jeigu V. K. surašant prašymą betarpiškai būtų dalyvavęs ir pareiškėjas, tai pastarasis privalėjo žinoti, ką surašė brolis 1991 m. rugsėjo 13 d. prašyme, pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl jis ir jo sesuo A. K. betarpiškai dalyvavę V. K. surašant 1991 m. rugsėjo 13 d. pareiškimą dėl žemės grąžinimo, patys asmeniškai nepasirašė brolio surašyto pareiškimo, taip pat negalėjo paaiškinti, kas surašė V. K. pasirašytą pareiškimą, nes pareiškimas surašytas ne V. K. ranka. Teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi pareiškėjo melagingais paaiškinimais, kad Zibalų agrarinės reformos tarnyboje, kartu su V. K. buvo nuvykę ir pareiškėjas su A. K., ir kad jie betarpiškai stebėjo kaip V. K. užpildė ir pasirašė prašymą.
8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantės savo versijos aplinkybes perpasakoja kaip žinomas iš kitų asmenų, tuo sumenkindamas paaiškinimų tikrumą ir objektyvumą.
9. Liudytojas K. K. 2008 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 1996 metų vasarą šiam liudytojui betarpiškai girdint P. K. atvykęs į Šešuolėlių II kaimą, Zibalų apylinkę, Širvintų rajone, pas V. K. obuoliauti, pastarajam paaiškino, kad P. K. jau senai atsisakė nuosavybės teisių į B. K. turėtą žemę.
10. Tretysis asmuo M. K. 2007 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas V. K. vienas tvarkė žemės grąžinimo dokumentus, kadangi niekam tos žemės nereikia, niekas žeme nesirūpina, tik jis vienas norėjo ūkininkauti, jo brolis ir sesuo atsisakė žemės ir nenori jos dirbti. V. K. neklaidino ir neapgaudinėju savo brolio P. K. bei pareiškėjui pranešė, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė tik savo vardu kaip ir buvo susitarę. Šiuos M. K. paaiškinimus patvirtino ir palaikė tretieji suinteresuoti asmenys Z. J. ir A. K..
11. Pareiškėjas negali būti pripažintas pretendentu į B. K. nuosavybės teisių atkūrimą, nes Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui jis jokiais būdais neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
12. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius savo 2006 m. lapkričio 10 d. atsiliepime patvirtino, kad pareiškėjas, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nustatytais terminais nesikreipė dėl žemės grąžinimo. Teismas taip pat patvirtino, kad bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nei vienas, nei kartu su kitais pretendentais, ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
13. Lietuvos vyriausiasis teismas 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime pritartoje praktikoje yra nurodęs, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą.
14. Širvintų rajono žemėtvarkos skyriuje esančioje B. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvimas jokių pretendentų adresų ar kokių nors pareiškėjo ar kitų pretendentų asmens dokumentų ir susirašinėjimas tik su V. K., patvirtina faktą, jog ir Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui buvo žinoma, kad B. K. įpėdiniai atsisakė savo teisių į jiems tenkančią dalį B. K. turėtos žemės V. K. naudai. Šį faktą patvirtina ir nuosavybės teisų atkūrimo byloje esantis A. K. 2000 m. kovo 27 d. pasirašytas pareiškimas, kad A. K. atsisako savo žemės dalies brolio V. K. naudai. A. K. parašą šiame pareiškime patvirtino Širvintų rajono Širvintų seniūnas.
15. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius, neatsižvelgė į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą ir nepateikė naujų įrodymų ar paaiškinimų, kurie atsakytų į klausimus ar buvo kokie nors pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą bendri susirinkimai Širvintų žemėtvarkos skyriuje nuo 1991 m. iki 2006 m. spalio 20 d. ir kaip apie šiuos pretendentų susirinkimus buvo informuoti Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pareiškimų registracijos knygoje įrašyti pretendentai, kurie Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pareiškimų registracijos knygoje įrašyti pretendentai į B. K. turėtos žemės grąžinimą: V. K., P. K., O. G., B. V. ir A. K. buvo kaip nors kviečiami į Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių atskirai ar buvo atvykę patys asmeniškai.
Šalies argumentai
16. Nors pareiškėjas pats paaiškino, kad V. K. apgaulė paaiškėjo 2006 metų pavasarį, tačiau su pareiškimu kreipėsi tik 2006 m. spalio 20 d.
17. 2007 m. sausio 23 d. apeliaciniame skunde (b.l. 61) pareiškėjas nurodė naujas termino praleido priežastis, tačiau šių priežasčių nepagrindė reikiamais įrodymais :
18. Pareiškėjas nenurodė konkretaus laiko, kada jis praleido terminą, tačiau privalėjo pateikti pateisinamas priežastis, dėl kurių jis nuo 1991 m. rugsėjo 13 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2004 m. spalio 12 d. iki 2006 m. spalio 20 d. negalėjo pateikti prašymo dėl nuosavybės teisų atkūrimo į jo tėvo B. K. turėtą žemę.
19. Pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys jo ligas, negali būti pateisinama priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas pareiškimui paduoti, nes dėl šių ligų pareiškėjas galėjo judėti ir tvarkyti savo reikalaus. Praleisto termino metu pareiškėjas sirgdamas nurodytomis ligomis teikė globą savo seseriai O. V., todėl galėjo pasirūpinti ir savimi.
20. Nors pareiškėjo viena iš nurodytų termino praleidimo priežasčių buvo sesers priežiūra. Apeliantės pažymėjo, kad O. V. mirė 2004 m. gruodžio 12 d., o prašymas paduotas tik 2006 m. spalio 20 d.
21. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių.
22. Pareiškėjas nuo 1991 metų iki 2006 m. spalio 20 d. elgėsi nerūpestingai, nesirūpino žemės atkūrimo klausimu ir nepateisinamai praleido įstatymu nustatytą terminą pareiškimui paduoti. Savo pareiškime pareiškėjas pats patvirtina, kad žinojo, jog jo brolis V. K. 1991 metais pateikė prašymą atstatyti nuosavybę į jų tėvo B. K. turėtą žemės sklypą. Tačiau ir žinodamas, įstatymo nustatytu laiku nesikreipė su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nepalaikė kontaktų su savo broliu ir bendrai nesiekė atkurti nuosavybės teisių.
23. Pareiškėjo amžius, išsilavinimas, profesinė veikia, teisinis statusas ir kitos jo individualios ir asmeninės savybės įrodo, jog jis apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo. Pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nebuvo jokių svarbių aplinkybių praleisto termino eigos pradžioje ir pabaigoje, dėl ko praleistas terminas, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisų po neprotingai praleisto ilgo laiko tarpo.
24. Praleisto termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus, šiuo atveju turi būti garantuotas teisinių santykių stabilumas ir atsižvelgta į trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Todėl priimant sprendimą buvo būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nei LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nei LR CK 567 str.(1964 str. redakcija), nei LR CK 5.1-5.3 str. nenustatyta prievolė įpėdiniams paveldėti palikėjo turtą. Šiuo atveju valia atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą nekilnojamąjį turtą galėjo būti pareiškiama laisva valia paduodant Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių nesavalaikį pareiškimo pateikimą, tačiau administracinėje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas žinojo įstatymu nustatytą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises.
25. Pareiškime nurodytos prašymo padavimo terminio praleidimo priežastys nepatvirtintos jokiais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas nesirgo sunkia liga, yra raštingas. Privalėjo žinoti nuosavybės teisų atkūrimo tvarką. Jeigu ir nežinojo, tai LR Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. sutinka su apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodė, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino 2008 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu duotą jo paaiškinimą, kad V. K. į Širvintų rajono Zibalų apylinkės agrarinės reformos tarnybą 1991 m. rugsėjo 13 d. A. K. asmeniškai nuvežė su savo transportu. Būtent tuo metu V. K. ir padavė pareiškimą dėl žemės sklypo grąžinimo.
Pareiškėjas P. K. su apeliacinius skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, pašalino Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytus teisės pažeidimus: surinko visus įrodymus, išreikalavo papildomus dokumentus iš Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus, apklausė liudytojus, išsamiai aiškinosi ir įvertino 1991 m. rugsėjo 13 d. prašymo grąžinti žemę padavimo aplinkybes ir tvarką, aiškinosi dėl prašyme padarytų taisymų, braukymų, nagrinėjo pateiktus iš medicinos įstaigų dokumentus ir juos objektyviai vertino.
Šalies argumentai
Apeliantai klaidina teismą ir neteisingai nurodo pirminio prašymo, kuris buvo paduotas 1991 m. rugsėjo 13 d. grąžinti žemę aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad į Zibalų agrarinės reformos tarnybą nuvyko kartu su V. K. ir A. K.. Prašymą grąžinti žemę pildė V. K.. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad prašymas yra paduotas visų trijų vardu ir nuosavybės teisės bus atkurtos visiems trims. Teismas objektyviomis priežastimis pripažino pareiškėjo ligas, dėl kurių negalėjo domėtis žemės grąžinimo klausimais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes šioje administracinėje byloje yra surinkta pakankamai esminės reikšmės bylai turinčių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą šioje administracinėje byloje, pašalino visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytus teisės pažeidimus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės Z. J. ir M. K. bei jų atstovas palaikė apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Pareiškėjas P. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
VII.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo P. K. prašymą ir atnaujino terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, esančio Šešuolėlių II kaime, Zibalų apylinkėje, Širvintų rajone, dalį bei terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vertino faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau tekste Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau tekste Atkūrimo tvarka).
Pagal Atkūrimo tvarkos 5 punkto (2005 m. balandžio 11 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 400 redakcija) piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi nustatyta, kad terminas prašymams teikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo tvarkos 11 punktas numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiami pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Atkūrimo įstatyme bei patvirtintoje Atkūrimo tvarkoje nėra nurodytos priežastys, esant kurioms turėtų būti atnaujinamas terminas dokumentams pateikti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, - vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis šiomis nuostatomis vertintinos pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės.
Atsižvelgus į šiuos kriterijus minėtų terminų praleidimo priežasčių pripažinimą svarbiomis turi lemti konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis pateikti atitinkamus dokumentus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi, todėl tiek pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą, tiek apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, egzistavusios po įstatymo nustatytų terminų pasibaigimo, nenagrinėtinos.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis susitarė su broliu V. K., kad jis savo ir pareiškėjo vardu paduos prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo valdytą žemę ir toliau tvarkys su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 4 punkte nurodyta, kad kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai. Byloje nėra duomenų, ir to neneigia P. K., kad jis nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises nei kartu su broliu, nei atskirai. Pareiškėjas nurodo, kad prašymą padavė tik brolis, kadangi taip jiems patarė institucijos, kuriai jie padavė prašymą darbuotojai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 5 d. nutartyje (adm. byla Nr. A14–797-04) nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jam netinkamai padėjo ar nurodė kiti asmenys, kad surašant prašymą jis buvo suklaidintas, jam pateikti neteisingi duomenys, neatleidžia jo nuo neteisingo prašymo užpildymo teisinių pasekmių. V. K. 1991 m. rugsėjo 13 d. prašyme atkurti nuosavybės teises į tėvo B. K. nuosavybės teise valdytą žemę, pareiškėjas buvo nurodytas kaip pretendentas. Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, pritarta praktikai, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Jokio rašytinio susitarimo tarp pareiškėjo ir V. K. byloje nenustatyta, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas laiku prašymo atkurti nuosavybės teises nepadavė. Todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo.
Šiuo atveju tai, kodėl pareiškėjas buvo išbrauktas iš prašyme nurodytų pretendentų atkurti nuosavybės teises ir kieno prašymu tai buvo padaryta, reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo neturi. Pareiškėjas teigia, kad jis buvos suklaidintas brolio ir manė, kad prašymas yra paduotas ir jo vardu. Toks aiškinimas vertintinas kaip nepagrįstas, nes pats pareiškėjas patvirtino, kad jis žinojo, jog prašymas jo vardu nėra paduotas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti, tačiau pareiškėjas per visą virš dešimties metų laiką nesiėmė jokių pastangų išsiaiškinti savo teisinę padėtį minėtos nuosavybės teisės atkūrimo procese. Neatliko jokių veiksmų patvirtinančių jo valią ir siekį atkurti nuosavybes teises į žemę. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokį pareiškėjo pasirinktą pasyvų elgesį sąlygojo ne pareiškėjo nurodytas suklydimas, t. y. tai kad jis manė, kad prašymas paduotas ir jo vardu, bet jo neveikimas, kuris Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta aplinkybe suteikiančią pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, jog P. K. turėjo pagrindo manyti, kad jis pareiškė valią atkurti nuosavybės teises, pripažino svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas objektyviomis priežastimis, trukdžiusiomis pareiškėjui laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises taip pat pripažino ir pareiškėjo ligas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad asmens bloga sveikatos būklė gali būti pripažinta svarbia minėtų terminų praleidimo priežastimi tik tuomet, kai dėl ligos asmuo objektyviai negalėjo realizuoti įstatymų suteiktos subjektinės teisės. Byloje pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pasibaigimo galėjo sutrukdyti kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė jų neatitinkančią išvadą, todėl sprendimas yra nepagrįstas dėl ko naikintinas. Panaikinus sprendimą priimtinas naujas sprendimas, kuriuo P. K. prašymas atnaujinti terminus prašymui ir dokumentams nuosavybės teisių atkūrimui į B. K. nuosavybės teise valdytą žemę, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u sprendė:
M. K. ir Z. J. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
P. K. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.