- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 2-2851-999/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00326-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Ieškovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. M., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. M. po 180 Eur išlaikymą U. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. 2012 m. balandžio 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą LT877300010158740251. Ieškovę paskirti tvarkyti nepilnamečių U. M. ir N. M. turtą uzufrukto teise; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant sekančią tvarką: 1) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta; 2) atsakovas su vaikais bendrauja ½ dalį savo kasmetinių atostogų ir ½ dalį vaikų vasaros atostogų metu, paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta; 3) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24- ąją, 25-ąją, 26-ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir Atsakovo gimimo dieną; Kiekvienais metais Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai praleistų su ieškove, vaikus paimant neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristatant paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta); 4) jeigu nebūtų galimybės pasiimti vaikų paskirtomis dienomis, dėl ligos, darbo ar kitų objektyvių priežasčių, pasilikti teisę neišnaudotas dienas kompensuoti kitomis dienomis abipusiu sutarimu; 5) nustatyti abiem tėvams (Ieškovei ir Atsakovui) pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikų ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas gyveno ne santuokoje, neturėjo ir neturi jokio bendro turto. Juos sieja tik bendri vaikai, tačiau atsakovas visai neprisideda ir vengia prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Vaikai turi nusistovėjusią dienotvarkę, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka tik ieškovė. Nepilnametė dukra U. M. ir sūnus N. M. nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti Kvėdarnos Prano Liatuko pradinę mokyklą ir Kvėdarnos K. J. gimnaziją. Laisvalaikį ir atostogas vaikai leidžia išimtinai tik su ieškove, kuri jais rūpinasi, užtikrina integraciją į visuomenę bei suteikia gyvenamąją vietą. Atsakovas vaikų išlaikymu nesidomi bei jais nesirūpina nuo 2018 m. vasario 1 d. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta nuosavybės teise priklauso A. K. ir S. K.. Būtiniausioms būsto išlaidoms ir komunaliniams mokesčiams per mėnesį tenka skirti apie 100 Eur, vaikų maitinimui - 200 Eur, vaikų aprangai ir avalynei – 150 Eur per mėnesį, vaikų laisvalaikiui per mėnesį ieškovė skiria – 150 Eur. Be to, vaikai pradėjo lankyti Kvėdarnos Prano Liatuko pradinę mokyklą ir Kvėdarnos K. J. gimnaziją, todėl ieškovė už kanceliarines mokymui skirtas priemones, mokyklinę aprangą ir kitas su ugdymo procesu skirtas prekes sumokėjo apie 300 Eur sumą. Nurodo, jog atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus - 34 metų, todėl jis turi visas galimybes bei pareigą rūpintis savo vaikais ir skirti deramą išlaikymą. Be to, ieškovės pajamos nėra didelės, nes pastaraisiais metais ieškovė su vaikais gyveno užsienyje ir ten užsiėmė vaikų auginimu ir auklėjimu. Grįžusi į Lietuvą ieškovė niekur nedirba, kadangi augina mažamečius vaikus. Nuo 2019 m. liepos 1 d. ieškovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu jokio bendro nekilnojamo bei kilnojamo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, ir į LAT formuojamą praktiką, kai vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą bei kitas paminėtas aplinkybes, nenukrypstant nuo tėvų valdžios lygybės principo, pagrįstai galima teigti, kad vaikams turi būti priteistas išlaikymas, šį dydį paskirstant lygiomis dalimis ieškovei bei atsakovui. Kadangi minimali mėnesinė alga šiuo metu siekia 555 Eur, prašo iš atsakovo priteisti po 180 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, mokant šią sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu gyvena iš santaupų, už vaikus gauna vaiko pinigus po 50 eurų, socialinę pašalpą apie 200 eurų, iš Užimtumo tarnybos apie 170 eurų. Rudenį sūnus pradėjo lankyti mokyklą, o dukra lanko darželį. Vaikai sveikatos problemų neturi. Ji turi automobilį Audi A6. Kito turto neturi. Sūnus nori su atsakovu bendrauti, skambina jam, tačiau negali priskambinti. Kol gyveno su vaikais Anglijoje, atsakovui leisdavo savaitgaliais bendrauti, atvažiuoti, pabūti su vaikais, tada atsakovas nupirkdavo maisto. Kadangi nepilnamečiai vaikai U. M. ir N. M. gyvena su ieškove, todėl prašo gyvenamąją vaikų vietą nustatyti su Ieškove adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas sąlygas.
Atsakovas M. M. teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovui M. M. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu
Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė J. K. pateiktoje išvadoje bei posėdžio metu nurodė, jog pritaria ieškovės reikalavimams bei rekomenduoja U. M. ir N. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą. Apsilankymo metu N. M. išreiškė norą gyventi su mama. Prašoma suma vaikų išlaikymui – 180 Eur – yra pakankama ir atitinka vaikų poreikius. Taip pat pritaria ieškovės prašomai nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, ji yra tinkama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės, atsakovo bei institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos sudarę nebuvo. Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Ieškovė V. K. prašo nustatyti nepilnamečių vaikų U. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaikų motina adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove, jos tėvams priklausančiame būste, yra jos prižiūrimi ir auklėjami. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir vaikų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Atsakovas yra išvykęs į užsienį, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. Kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisėtus vaikų interesus, siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jie užaugtų humaniškais bei dorais visuomenės nariais, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, ieškovės V. K. reikalavimas tenkintinas ir U. M. bei N. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, nenurodant gyvenamosios vietos adreso (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Ieškovė V. K. prašo teismo nustatyti sekančią atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: 1) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta; 2) atsakovas su vaikais bendrauja ½ dalį savo kasmetinių atostogų ir ½ dalį vaikų vasaros atostogų metu, paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta; 3) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24- ąją, 25-ąją, 26-ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir Atsakovo gimimo dieną; Kiekvienais metais Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai praleistų su ieškove, vaikus paimant neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristatant paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta); 4) jeigu nebūtų galimybės pasiimti vaikų paskirtomis dienomis, dėl ligos, darbo ar kitų objektyvių priežasčių, pasilikti teisę neišnaudotas dienas kompensuoti kitomis dienomis abipusiu sutarimu; 5) nustatyti abiem tėvams (Ieškovei ir Atsakovui) pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikų ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės vaiko teisių apsaugos atstovė teismo posėdžio metu pritarė tokiai pasirinktai bendravimo tvarkai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažamečių vaikų interesus, nepažeidžia nei vaikų, nei šalių interesų. Laikytina, kad tokia tėvo bendravimo su vaikais tvarka atitiks tiek vaikų, tiek tėvo interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo dukra ir sūnus gyvena su motina, kuri rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių vaikų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 500 eurų. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Turi automobilį Audi A6. Nepilnamečių vaikų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Kaip nurodė ieškovė, atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, jo gaunamos pajamos per mėnesį teismui nėra žinomos. Atsakovas Lietuvoje turi registruotą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), už kurį moka bankui paskolą. Duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį turtą, teismas neturi. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji U. ir N. M. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas - iš atsakovo M. M. nepilnamečių vaikų U. M. ir N. M. išlaikymui priteistina po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 21 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 229,60 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur už reikalavimą nustatyti gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką; 129,60 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (180 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.= 4320 Eur x 3%). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 10,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nepilnamečių vaikų U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąsias vietas nustatyti su motina V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečių vaikų U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį, periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. birželio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti motiną V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vaikų išlaikymo pinigus pervesti į vaikų motinos V. K. sąskaitą LT 877300010158740251.
Nustatyti tėvo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
1) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, poriniais metais antrą ir ketvirtą savaitgalį, o neporiniais metais - pirmą ir trečią savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 12 val., paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta;
2) atsakovas su vaikais bendrauja ½ dalį savo kasmetinių atostogų ir ½ dalį vaikų vasaros atostogų metu, paimant vaikus neutralioje vietoje ir vėliau juos pristatant pasibaigus bendravimui į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių gyvenamoji vieta;
3) atsakovas su vaikais bendrauja nepertraukiamai švenčių dienomis poriniais metais: sausio 1-ąją (Naujųjų Metų dieną); Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną); Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį; Gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną); liepos 6-ąją (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną); neporiniais metais: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną); birželio 24-ąją (Rasos (Joninių) dieną); lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną); gruodžio 24- ąją, 25-ąją, 26-ąją (Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis); kiekvienais metais Tėvo dieną ir Atsakovo gimimo dieną; Kiekvienais metais Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną vaikai praleistų su ieškove, vaikus paimant neutralioje vietoje švenčių išvakarėse nuo 17 val. ir vėliau juos pristatant paskutinės bendravimo dienos 12 val. į tą pačią neutralią vietą, kurioje tuo metu yra nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta);
4) jeigu nebūtų galimybės pasiimti vaikų paskirtomis dienomis, dėl ligos, darbo ar kitų objektyvių priežasčių, pasilikti teisę neišnaudotas dienas kompensuoti kitomis dienomis abipusiu sutarimu;
5) nustatyti abiem tėvams (Ieškovei ir Atsakovui) pareigą bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie susiję su vaikų ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymu, t. y. apie vaikų ligas, negalėjimą atvykti pasiimti vaikų nustatytą dieną ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 229,60 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 60 centų) žyminio mokesčio ir 10,42 € (dešimt eurų 42 centus) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.