- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-29-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atlikdamas gamybinę praktiką dirbo elektromonteriu „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiais: nuo 1970 m. birželio 20 d. iki 1970 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1971 m. birželio 21 d. iki 1971 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1972 m. birželio 19 d. iki 1972 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant minėto laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
2. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šilalės skyrius 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (10.12E)VPE_SP1E-1890 atsisakė skirti socialinio draudimo senatvės pensiją, kadangi pareiškėjas neturi minimalaus stažo senatvės pensijai skirti, tai yra 15 metų. Į darbo stažą nebuvo įskaityti laikotarpiai nuo 1970 m. birželio 20 d. iki 1970 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1971 m. birželio 21 d. iki 1971 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1972 m. birželio 19 d. iki 1972 m. rugpjūčio 31 d. imtinai, kai atlikdamas gamybinę praktiką dirbo elektromonteriu elektros tinkluose. Mano, kad šį laikotarpį turi įskaityti, kadangi, mokydamasis 1969–1973 m. Tauragės politechnikume techniko-elektriko specialybės, 1970–1973 m. vasarų metu atliko gamybinę praktiką „Duomenys neskelbtini“ padaliniuose, t. y. Tauragėje, Klaipėdoje, Plungėje. Darbus atliko Jokūbavo ir Darbėnų kaimuose, Juodkrantėje, buvusioje baldų įmonėje Tauragėje. Būdamas elektromonteriu dirbo įvairius darbus, darė centrinį apšvietimą, statė elektros aukštos įtampos stulpus. Buvo išduotos darbo knygutės. Už gamybinę praktiką mokėjo pinigus. Gaudavo apie 100 rublių. Šias aplinkybes gali patvirtinti buvę bendrakursiai, su kuriais atlikdavo praktiką, A. P., A. V., V. V.. 1970 m. dirbo Klaipėdoje, kitais metais dirbo Tauragėje, o paskutiniais metais dirbo Plungėje. Šio fakto negali įrodyti, kadangi išduota darbo knygelė dingo. Renkant trūkstamus dokumentus, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Duomenys neskelbtini“ raštu informavo, kad įsakymų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo nėra, taip pat nėra tokios pavardės nuo 1971 m. iki 1973 m. balandžio 2 d. asmens sąskaitų kortelių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, darbuotojų sąrašų bylose. Pareiškėjo teigimu, į darbo stažą nepagrįstai nebuvo įskaitytas laikotarpis, kai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, perkeltas iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos, nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku. Pareiškėjas buvo nuteistas 13 metų laisvės atėmimo už valstybės turto grobstymą. Marijampolės rajono teismas 1989 metais už sąžiningą darbą perkėlė iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę (Naujas Vagilis), esančią Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone. Nuvykęs su lydimo asmens priežiūra į minėtą koloniją-gyvenvietę, nuo 1990 m. vasario 5 d. pradėjo dirbti, kirto mišką. Po pusės metų, tai yra iki 1990 m. rugpjūčio 5 d., dėl stuburo traumos papulkininkis perkėlė dirbti darbininku ryšių linijų remonto darbams atlikti. Važiuodavo siaurais bėgiais ir taisydavo linijas. Dirbo iki 1991 m. spalio 22 d. Už darbą mokėjo atlyginimą į rankas. Lietuvos ypatingasis archyvas rašte nurodė, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Pataisos reikalų valdybos Pataisos darbų kolonijos Nr. 3 (OČ-12/3) archyviniame fonde Nr. L-29 saugojamoje 1990 m. vykdomųjų raštų įskaitos kortelių byloje esančioje pareiškėjo A. T., Jono, 1990 m. įskaitos kortelėje yra duomenų apie išvykimą 1990 m. sausio 29 d. iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į koloniją-gyvenvietę (dokumente rusų kalba „kol.posiol.“). Kitų dokumentų iš kompetentingų Rusijos Federacijos institucijų apie darbą Sverdlovsko srityje nuo 1989 metų iki 1991 metų spalio mėn. negavo, nurodė, kad dokumentai saugomi 15 metų, o po to sunaikinti, todėl negalėjo patvirtinti darbo stažo Rusijos Federacijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T. atlikdamas gamybinę praktiką dirbo elektromonteriu „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiais: nuo 1970 m. birželio 20 d. iki 1970 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1971 m. birželio 21 d. iki 1971 m. rugpjūčio 31 d. imtinai; nuo 1972 m. birželio 19 d. iki 1972 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Kitos pareiškimo dalies netenkino. Nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant minėto laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
4. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ar įrodymų, kad jis atliko gamybinę praktiką dirbdamas elektromonteriu „Duomenys neskelbtini“ ir kad praktikos metu dirbo mokamą darbą ar ėjo pareigas, už kurias buvo mokama. AB „Duomenys neskelbtini“ pateiktuose raštuose nėra nurodyta, kad dokumentai, galintys patvirtinti pareiškėjo darbo faktą „Duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 1971 iki 1973 m., yra neišsaugoti, tačiau iš pateikto Tauragės politechnikumo direktoriaus 1972 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 26 matyti, kad pareiškėjas nuo 1972 iki 1973 m. sausio 4 d. „Duomenys neskelbtini“ Plungės skyriuje atliko gamybinę praktiką prieš diplomino gavimą, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą apie pareiškėjo praktikos atlikimą ir atlyginamo darbo dirbimą pareiškime nurodytais laikotarpiais. Taip pat pažymėjo, kad šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
5. Nurodė, kad pareiškėjas argumentams, jog jis dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai, įrodyti pateikė Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. P2-2876 kopiją Pataisos reikalų valdybos Pataisų darbų kolonijos Nr. 3 1990 m. įskaitos kortelių, kuriose yra duomenų apie pareiškėjo išvykimą 1990 m. sausio 29 d. iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją-gyvenvietę. Taip pat pažymėjo, jog VSDFV Šilalės skyrius 2020 m. sausio 13 d. iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus gavo raštą Nr. 22-24, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacija nepatvirtina stažo Rusijoje nuo 1989 m. iki 1991 m. spalio 22 d. Todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu Rusijos Federacijoje dirbo mokamą darbą ir už tai gavo atlygį. Atkreipė dėmesį, kad, pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, nurodyti šio įstatymo 2 priede. Pensijų įstatymo 2 priede nuteistųjų asmenų darbo įkalinimo įstaigose, pataisų darbų kolonijose ar pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse laikotarpiai nėra įvardyti, todėl šią pareiškėjo prašymo dalį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškimo reikalavimas, ir klausimą dėl šios dalies išspręsti iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Prašo prie bylos pridėti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. rašto Nr. 9RV-180 kopiją. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Nepagrįstai nepripažintas pareiškėjo perkėlimo į koloniją-gyvenvietę, esančią Sverdlovsko srityje, faktas. Teismas taip pat nepasisakė dėl 2019 m. lapkričio 11 d. archyvinės bylos Nr. 68/TO/l 1-27233, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo dokumentai buvo saugomi 15 metų, o po to sunaikinti. Darbo stažas Rusijos Federacijoje laikotarpiu nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m spalio 22 d. buvo nepatvirtintas tik dėl to, kad dokumentai buvo sunaikinti.
6.2. Taip pat netirta ir nevertinta, jog Marijampolės apylinkės teisme nėra duomenų apie 1989–1990 metais priimtą sprendimą, kadangi byla su su visais priedais buvo sunaikinta.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas nurodytu laikotarpiu Rusijos Federacijoje dirbo mokamą darbą ir už tai gavo atlygį. Taip pat pagrįstai atsižvelgta, kad, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, nurodyti šio įstatymo 2 priede, o pastarajame nuteistųjų asmenų darbo įkalinimo įstaigose, pataisų darbo kolonijose-gyvenvietėse laikotarpiai nėra įvardyti. Aplinkybė, jog apeliantas jo nurodomu laikotarpiu buvo perkeltas į pataisos darbų koloniją, nėra pakankama tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinio fakto nustatymo.
7.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus rašte Nr. 22-24 nurodyta, jog, vadovaujantis Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2989-1 „Dėl RF 1992-06-12 įsakymo Nr. 2988-1 „ Dėl RF pataisos darbų kodekso, RF baudžiamojo kodekso ir RF baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų“ įsigaliojimo tvarkos“, priimti Pataisos darbų kodekso 38 straipsnio 6 dalies pakeitimai, pagal kuriuos nuteistųjų darbo laikas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu įskaitomas į darbo stažą pensijai gauti, jeigu šis darbo laikotarpis buvo po 1992 m. rugsėjo 1 d. Priimta šiuo įsakymu nauja Pataisos darbų kodekso 38 straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. Taigi Rusijos Federacija nepatvirtina darbo stažo Rusijoje nuo 1989 m. iki 1991 m. spalio 22 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
10. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pridėjo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. rašto Nr. 9RV-180 kopiją.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog suinteresuotas asmuo susipažino su kartu su apeliaciniu skundu pateiktu raštu ir pateikė savo vertinimą, taip pat įvertinusi, jog naujas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jį priima ir vertina.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
13. Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinį faktą, jog jis dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai, teisėtumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o tai lėmė netinkamos sprendimo dalies priėmimą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
14. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena laikantis CPK 444–448 straipsniuose nustatytos tvarkos. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai.
16. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas pateikė Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. P2-2876, Pataisos reikalų valdybos Pataisų darbų kolonijos Nr. 3 1990 m. įskaitos korteles, iš kurių galima spręsti apie apelianto išvykimą 1990 m. sausio 29 d. iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos į pataisos darbų koloniją-gyvenvietę. Taip pat su apeliaciniu skundu pateikė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. 9RV-180 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad teismas neturi duomenų apie 1989 metais priimtą Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą, kadangi byla 2010 metais yra sunaikinta. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, jog kolonijoje dirbdamas gavo atlygį.
17. CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
18. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą motyvavo argumentais, jog šis faktas reikalingas siekiant minėto laikotarpio įskaitymo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
19. Visų pirma, kolegijos vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog pareiškėjas buvo perkeltas iš Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos laikotarpiui nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai į koloniją-gyvenvietę (Naujas-Vagilis), esančią Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone. Tačiau taip pat pažymėtina, kad, be pareiškėjo paaiškinimų, nėra jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog minėtojoje kolonijoje-gyvenvietėje pareiškėjas dirbo mokamą darbą.
20. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Dokumentai, kuriais įrodomas asmens įgytas stažas, nurodyti Nuostatų 6.4 ir 6.5 papunkčiuose.
21. Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.
22. Minėtame Pensijų įstatymo 2 priede nuteistųjų asmenų darbo įkalinimo įstaigose, pataisų darbų kolonijose ar pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse laikotarpiai nėra įvardyti, todėl sutiktina su suinteresuotu asmeniu, jog apelianto pateikti dokumentai neturi įtakos pensijų socialinio draudimo stažo trukmės apskaičiavimui.
23. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus rašto Nr. 22-24 nustatyta, kad, vadovaujantis Rusijos Federacijos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 2989-1 „Dėl RF 1992 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 2988-1 „ Dėl RF pataisos darbų kodekso, RF baudžiamojo kodekso ir RF baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų“ įsigaliojimo tvarkos“, priimti Pataisos darbų kodekso 38 straipsnio 6 dalies pakeitimai, pagal kuriuos nuteistųjų darbo laikas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu įskaitomas į darbo stažą pensijai gauti, jeigu šis darbo laikotarpis buvo po 1992 m. rugsėjo 1 d. Priimta šiuo įsakymu nauja Pataisos darbų kodekso 38 straipsnio 6 dalies redakcija įsigaliojo nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. Rusijos Federacija nepatvirtina darbo stažo Rusijoje nuo 1989 m. iki 1992 m. rugsėjo 1 d.
24. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti juridinį faktą, jog jis dirbo kolonijoje-gyvenvietėje (Naujas-Vagilis), esančioje Rusijos Federacijos Sverdlovsko srityje, Sosyvo rajone, darbininku nuo 1990 m. vasario 5 d. iki 1991 m. spalio 22 d. imtinai.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentai pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
28. Pareiškėjo skundą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
29. Suinteresuotas asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.