- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2YT-1863-323/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00323-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Alius Galminas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. po sutuoktinės A. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė jai priklausantį palikimą. Nurodė, kad A. R. yra jo motina. A. R. ir J. R. 2013 m. rugpjūčio 12 d. surašė testamentą, kuriuo nustatė, kad mirus vienam iš sutuoktiniui, visas mirusio sutuoktinio turtas pereina pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtas pereina pareiškėjui. Kadangi buvo surašytas testamentas, pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos A. R. mirties. Tačiau po J. R. mirties pasikreipus į notarą, išaiškėjo, jog J. R. mirus A. R. nesikreipė į notarą ir nepriėmė jos palikimo pagal testamentą. Atkreipia dėmesį, kad paveldimą turtą sudaro, ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą A. R. ir J. R. įgijo gyvendami santuokoje. Mirus A. R., J. R. ir toliau iki pat savo mirties liko gyventi šiame bute. Tokiu būdu jis A. R. palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. R.. Prieš mirtį, tai yra (duomenys neskelbtini), A. R. ir jos sutuoktinis J. R. sudarė testamentą, kuriuo A. R. visą jai mirties dieną priklausantį turtą paliko sutuoktiniui J. R., tuo tarpu J. R. visą jam mirties dieną priklausantį turtą paliko sutuoktinei A. R.. Testamentu taip pat nustatyta, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, pergyvenusio sutuoktinio turtas atitenka pareiškėjui J. B.. Po A. R. mirties nei testamentinis įpėdinis, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. R. paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, (duomenys neskelbtini).
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad J. R. po sutuoktinės A. R. mirties liko gyventi jų santuokos metu įgytame bute. Jis mokėjo buto komunalinius ir kitus mokesčius paslaugų teikėjams, rūpinosi buto tinkama būkle. Tai, jog J. R. pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, juo rūpinosi ir jį išlaikė, patvirtina rašytiniai įrodymai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad J. R. po sutuoktinės A. R. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad J. R. po sutuoktinės A. R. mirties, įvykusios 2015-10-19, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismą.