Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-41-522/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
2-41-522/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-000445-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
J. P., A. B., B. B.
Atsakovas
VšĮ Ukmergės ligoninė, VšĮ Ukmergės ligoninė ir AAS „G. B.“
Advokatai
Rima Žiautienė
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–41–522/2014(Proceso Nr. 2-44-3-000445-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 3 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei,dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei advokatei Rimai Žiautienei,atsakovo VšĮ Ukmergės ligoninė atstovui advokatui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., A. B. ir B. B. ieškinį atsakovams VšĮ Ukmergės ligoninė ir AAS „G. B.“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. Š., J D. K., L. V. ir A. N., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. J. P, A. B. ir B. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo VšĮ Ukmergės ligoninė 8914,30 Lt turtinės žalos ir 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti bylinėjimosi ir advokato atstovavimo teisme išlaidas. Ieškovai nurodė, kad R. B. laikotarpiu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01, taip pat nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08, buvo gydoma VšĮ Ukmergės ligoninė. Ieškovai nurodė, kad VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojai netinkamai suteikė R. B. vidaus ligų ir kardiologijos profilio sveikatos priežiūros paslaugas, neatliko būtinų tyrimų, klaidingai nustatė susirgimo diagnozę bei paskyrė netinkamą gydymą, ko pasekoje R. B. 2008 m. gegužės 20 d. mirė. Ieškovai nurodė, kad valstybinė medicininio audito inspekcija prie Socialinės apsaugos ministerijos nustatė, kad Reginai B. U. ligoninėje gydymo laikotarpiu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 ir nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Ieškovai nurodė, kad dėl VšĮ Ukmegės ligoninė gydytojų aplaidaus ir nerūpestingo pacientės R. B. gydymo jai nebuvo nustatyta tikroji susirgimo diagnozė ir nebuvo taikomas gydymas dėl infekcinio endokardito, ko pasekoje R. B. 2008-05-13 buvo stacionarizuota į Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių kliniką ir jai diagnozuotas sepsis, infekcinis endokarditas, taikytas skubus operacinis gydymas, tačiau širdies nepakankamumas toliau progresavo ir R. B. 2008-05-20 mirė. Nurodė, kad R. B. medicininiame mirties liudijime Nr. 230 tiesiogine mirties priežastimi nurodytas širdies nepakankamumas po širdies operacijos, tarpine mirties priežastimi nurodytas infekcinis endokarditas, o pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – sepsis. Ieškovų manymu, VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojai, suteikdami R. B. sveikatos gydymo paslaugas, savo pareigas atliko netinkamai, todėl dėl nepakankamo gydytojų rūpestingumo, dėl gydytojų kvalifikacijos stokos R. B. mirė, o ieškovai patyrė 8914,30 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro laidojimo išlaidos bei 90000 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią sudaro netekties skausmas bei dvasiniai išgyvenimai. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas bei byloje esančias faktines aplinkybes ir priteisti iš VšĮ Ukmergės ligoninė patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas VšĮ Ukmergės ligoninė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė teismo atmesti ieškovų ieškinį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Ukmergės ligoninės gydytojai pacientei – R. B. paslaugas teikė laikotarpiu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 ir nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08. Nurodė, kad pirmuoju laikotarpiu pacientės gydymas buvo adekvatus ir pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo atlikti visi būtini tyrimai bei gydymo veiksmai, pasiektas teigiamas gydymo rezultatas. Antruoju laikotarpiu pacientės stacionarinis gydymas buvo nutrauktas pacientės valia, jai išėjus iš ligoninės, pažeidus Ukmergės ligoninės vidaus tvarkos taisykles pacientams. Atsakovas nurodė, kad pacientės mirtis negali būti siejama su Ukmergės ligoninės gydytojų veiksmais ir dėl to, jog mirties faktas laiko atžvilgiu yra per daug nutolęs nuo jos gydymo Ukmergės ligoninėje, kadangi nuo 2008-05-08 iki pacientės atvykimo į Santariškių klinikas, Ukmergės ligoninė pacientei paslaugų neteikė, todėl negali būti atsakinga už jos sveikatos būklę šiuo laikotarpiu. Nurodė, kad gydytojai J.D. K., A. N., V. Š. pacientei R. B. sveikatos priežiūros paslaugas teikė Ukmergės ligoninės Vidaus ligų skyriuje 2008-04-22 iki 2008-05-01. Atsakovas nurodė, kad nurodytu laikotarpiu buvo atlikti visi reikalingi diagnostiniai tyrimai, atsižvelgiant į būklės pokyčius tyrimai kartojami, pacientės būklė buvo nuolat stebima, ją konsultavo kitų specialybių gydytojai. Nurodė, kad be kitų vaistinių preparatų ligonei buvo skirtas antibakterinis gydymas Ciprinoliu. Nurodė, kad gydymas buvo efektyvus, davė teigiamus rezultatus, pacientės būklė pagerėjo. Nurodė, kad intensyvaus stacionarinio gydymo metu išnykus simptomams, dėl kurių ji buvo kreipusis į gydymo įstaigą, 2008-05-01 R. B. buvo išrašyta į namus, rekomenduojant tęsti gydymą vaistiniais preparatais bei skirtas ambulatorinis gydymas prižiūrint šeimos gydytojui bei skirta kardiologo konsultacija. Nurodė, kad Ukmergės ligoninėje per laikotarpį nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 įtarti R. B. sepsį ir skirti papildomus specifinius tyrimus nebuvo indikacijų ir pagrindo. Nurodė, kad R. B. sirgo lėtiniu pielonefritu, antrine amoloidoze, kuri pažeidė gyvybiškai svarbius organus. Nurodė, kad pagrindinių ligų, kuriomis nuo 2006 metų sirgo R. B., prognozės buvo nepalankios, infekcijų rizika pacientei buvo nuolatinė. Atsakovas prašo teismo atmesti ieškovų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, kadangi VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojai tinkamai suteikė R. B. sveikatos priežiūros paslaugas, teisingai diagnozavo ligą ir skyrė tinkamą gydymą, todėl nesant gydytojų kaltės dėl R. B. mirties, nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovas AAS “G. B.” Lietuvos filialas su ieškovu pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tarp draudimo įmonės ir VšĮ Ukmergės ligoninė buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartis. Nurodė, kad pagal sutartį draudėjas atlygina pacientams padarytą žalą, jeigu įvykis yra draudžiamasis ir atitinka visas sąlygas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvykį pripažinti draudžiamuoju nėra teisinio pagrindo, nes draudėjui – VšĮ Ukmergės ligoninė nekyla civilinė atsakomybė, kadangi nėra atsakovo kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovų gydytojų veiksmų ir R. B. mirties. Nurodė, kad nesant priežastinio ryšio, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl žalos atlyginimo, todėl prašo teismo ieškovų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Jūratė D. K., A. N., V. Š. ir L. V. su ieškovu pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jie asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei R. B. teikė tinkamai ir kvalifikuotai. Nurodė, kad teikiant paslaugas pacientei R. B. per laikotarpį nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01, buvo atlikti visi reikalingi diagnostiniai tyrimai, atsižvelgiant į būklės pokyčius tyrimai kartojami, pacientės būklė buvo nuolat stebima, gydymas pagrįstas medicinos mokslo teorija ir praktika, pacientę konsultavo kitų specialybių gydytojai, be kitų vaistinių preparatų ligonei buvo skirtas antibakterinis gydymas, kuris buvo efektyvus, davė teigiamus rezultatus, pacientės būklė pagerėjo, todėl nebuvo ryškių duomenų kelti kitas diagnostines versijas. Nurodė, kad 2008-05-06 pacientė atvyko į Ukmergės ligoninę su UAB “Nefrologų pagalba” siuntimu. R. B. priėmimo skyriuje apžiūrėjo gydytoja kardialogė L. V. ir R. B. hospitalizavo stebėjimui į Kardiologijos skyrių dėl medikamentinės kilmės hipotenzijos, kadangi pacientės pavartotas vaistas Atenololis sukėlė hipotenziją. Nurodė, kad gydytojos L. V. parengtas tyrimų ir gydymo planas, su kuriuo sutiko ir tai parašu patvirtino pacientė, nebuvo įvykdytas, nes neinformavusi gydančios gydytojos, su ja nepasitarusi, R. B. savo valia išvyko į namus 2008-05-08, apie 7 val. Nurodė, kad teikiant paslaugas 2008 m. gegužės 6-7 d., pacientės būklė ir ją sukėlusios priežastys buvo aiškios ir nekėlė abejonių. Pirminės apžiūros metu nustatytas IV laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, būklė po inksto pašalinimo dėl karcinomos, antrinė amiloidozė, lėtinis pielonefritas, hipotenzija (sukelta vaisto). Nurodė, kad R. B. stacionarinio gydymo Ukmergės ligoninėje per laikotarpį nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 įtarti sepsį nebuvo pagrindo, nes nebuvo objektyvių duomenų. Prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir atmesti ieškovų ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, neesant Ukmergės gydytojų kaltės dėl R. B. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

VšĮ Ukmergės ligoninė(toliau ligoninė) 2008 m. buvo gydoma R. B.. 2008-05-20 R. B. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose mirė. Ieškovai, įvertinę jiems žinomus faktus apie R. B. gydymą VšĮ Ukmergės ligoninė ir jiems asmeniškai išsakytą neįvardytų Santariškių klinikų medikų poziciją dėl R. B. gydymo, suabejojo, ar R. B. buvo suteiktos tinkamos medicinos paslaugos tuo metu, kai R. B. buvo gydoma VšĮ Ukmergės ligoninė nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 ir nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08.

Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai 2008-06-03 su skundu kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją medicininio audito skyrių(civilinė byla Nr.2-1350-781/2009, b.l.8-10). Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-02-24 priėmė pagal nurodytą skundą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sprendimą(civilinė byla Nr.2-1350-781/2009, b.l.18-19). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę atliko Kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausioji specialistė N. K.. Kontrolės išvada: Ukmergės ligoninėje 2008-04-22 - 2008-05-01 ir 2008-05-06 - 2008-05-08 R. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teises aktų ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Sprendime nurodyti pažeidimai: 1. 2008-04-22 gydytojas V. Š. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje neįrašė į ligos istoriją apžiūros laiko, tuo pažeisdamas 2007-07-03 VšĮ Ukmergės ligoninė vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo aprašo 8 punkto reikalavimą - skyriaus gydytojas ordinatorius ar budintis gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, įrašo apžiūros laiką (valandomis ir minutėmis). 2. 2008-04-22 gydytoja J. K. Vidaus ligų skyriuje ligos istorijoje neaprašė objektyvios pacientės būklės. 2008-04-23 neinterpretavo atliktų tyrimų (bendro kraujo tyrimo, bendro šlapimo tyrimo, biocheminio kraujo tyrimo), nepaskyrė atlikti kraujo pasėlio tyrimo, širdies echoskopijos tyrimo, neįtarė infekcinio endokardito, tuo pažeisdama 2007-07-03 VšĮ Ukmergės ligoninė vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo aprašo 8 punkto reikalavimą - skyriaus ordinatorius ar budintis gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, išsamiai aprašo ligonio nusiskundimus, anamnezę, apžiūros duomenis, 12 punkto reikalavimą - atliktų tyrimų duomenys turi būti interpretuojami, 2004-09-17 VšĮ Ukmergės ligoninė vyr. gydytojo patvirtintos I Vidaus ligų skyriaus gydytojo ordinatoriaus pareigų nuostatų 9.1 punktą - gydytojas ordinatorius atsako už kvalifikuotą ištyrimą ir saugų bei kokybišką gydymą. 3. Gydytoja L. V. nepaskyrė širdies echoskopijos, kraujo pasėlio tyrimo, neįtarė infekcinio endokardito, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybe" 15.25 punktą, jog gydytojas kardiologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti ūminį ir poūmį endokarditą; 2001-05-22 pasirašytos Kardiologijos skyriaus gydytojos ordinatorės pareigų instrukcijos 4 punktą -gydytojas ordinatorius atsakingas už ligonių gydymą ir tyrimą, gydymo ir tyrimo planų sudarymą ir vykdymą. 4. 2008-05-07 gydytoja L. V. skyrė naują vaistą, bet dienyne nepažymėjo, nepagrindė jo skyrimo, nevertino objektyvios būklės, neinterpretavo atliktų tyrimų duomenų (LKG, biocheminio kraujo tyrimo, bendro kraujo tyrimo), tuo pažeisdama 2007-07-03 V. U. ligoninė vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo aprašo 12 punkto reikalavimą- atliktų tyrimų duomenys turi būti interpretuojami, jeigu koreguojamas gydymas (keičiami vaistiniai preparatai), aprašant ligonio būklę, dienyne nurodoma kokiais duomenimis pagrįstas naujų ar papildomų vaistų skyrimas; 2001-05-22 pasirašytos Kardiologijos skyriaus gydytojos ordinatorės pareigų instrukcijos 9.3 punktą - pildyti numatytą medicininę dokumentaciją. 5. 2008-04-24 gydytojas kardiologas A. N. neįtarė infekcinio endokardito, nepaskyrė širdies echoskopijos tyrimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė"15.25 punktą - gydytojas kardiologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti ūminį ir poūmį endokarditą ir 5. V. U. ligoninėje nenustatyti organizaciniai ir klinikiniai kokybės rodikliai, tuo nevykdomas sveikatos apsaugos ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtinto Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimu aprašo 18.2 punkto nuostatos. Šiuo sprendimu buvo pateiktos rekomendacijos numatyti asmenis, atsakingus už informacijos teikimą pacientui (jo atstovui), vyr. gydytojo patvirtintos formos dėl konfidencialios informacijos teikimo užpildymo. Šiuo sprendimu nuspręsta ASPĮ vadovui pavesti įgyvendinti privalomus nurodymus: supažindinti gydytojus, teikusius R. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, su kontrolės metu nustatytais pažeidimais ir užtikrinti pažeistų teises aktų tinkamą vykdymą; įstaigos viduje apsvarstyti klinikinį atvejį ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti gydytojų, teikusių R. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiksmus; vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-33 patvirtintų Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 18.2 punkto nuostatas.

Pasiremdami šiuo sprendimu ieškovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją(toliau Komisija). Komisija 2010-01-14 posėdyje svarstė ieškovų pareiškimą, kuriame buvo skundžiamos V. U. ligoninė netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos R. B.. Ieškovai prašė nustatyti padarytos atlygintinos žalos dydį ir įpareigoti Ligoninę šią žalą atlyginti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 4 d. nurodyta, kad Komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia j sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas. Komisiją konsultavo Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai konsultantai: vidaus ligų gydytoja O. P.(byloje apklausta liudytoja), gydytoja kardiologė prof. M. R. B.(byloje atliko ekspertizę), gydytojas urologas doc. M. J.. Aukščiau nurodytiems Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams konsultantams buvo pateikti Komisijos suformuluoti bei ieškovų pateikti klausimai, susiję su R. B. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis Ligoninėje. Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas gydytojas urologas doc. M. J. atsakyme į Komisijos paklausimą nurodė, kad indikacijų R. B. skirti kraujo pasėlio ir širdies echoskopinius tyrimus nebuvo, pagrindo įtarti sepsį ar infekcinį endokarditą R. B. taip pat nebuvo, kad sveikatos priežiūros paslaugos Barkauskienei buvo suteiktos adekvačiai ir tinkamai. Specialistė konsultantė gydytoja kardiologė prof. M. R. B. atsakė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas R. B. L. nebuvo padaryta gydymo ir diagnostinių klaidų, žalos R. B. sveikatai padaryta nebuvo. Komisija padarė išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje R. B. buvo teiktos laiku, tinkamai kokybiškai, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp Ligoninėje teiktų sveikai priežiūros paslaugų, tarp gydytojų veiksmų ir R. B. mirties(b.l. 7,1 t.).

Nesutikdami su nurodytos Komisijos išvada, ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą. Nagrinėjant bylą teisme nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčas nekilo. Faktinės aplinkybės nustatytos remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. R. B. VšĮ Ukmergės ligoninė buvo gydyta 2008-04-22 - 2008-05-01 ir 2008-05-06 - 2008-05-08. Byloje yra duomenų, kad R. B. gydėsi ligoninėje ir prieš tai- ji nuolat (nuo 2006 m.) gavo paslaugas- hemodializę UAB „Nefrologų pagalba“. Ieškovai reiškia pretenzijas ir atsakovo kaltę sieja tik su aukščiau nurodytais dviem gydymo periodais.

Iš Ligos istorijos Nr. 2339 matyti, kad 2008-04-22 ll.45 val. R. B. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimu atvyko į Ukmergės ligoninės Priėmimo skyrių. Siuntimo diagnozė - širdies nepakankamumas, kardialinės astmos epizodai, antrinė anemija, IV0 inkstų funkcijos nepakankamumas. Priėmimo skyriuje pacientę apžiūrėjo priėmimo skyriaus gydytoja S. B.. Pacientė jai nurodė nusiskundimus: dusulį, spaudimą už krūtinkaulio, širdies plakimą, kad karščiavo apie 2 savaites, ryte pajuto spaudimą už krūtinkaulio, dusulį, ypač fizinio krūvio metu, rytinės dializės metu buvo pajutusi širdies plakimą. Gydytoja nustatė priėmimo skyriuje diagnozę - lėtinis IFN IV0, antrinė anemija, prieširdžių virpėjimo tachisistolinė forma, paroksizmas ir paskyrė kardiologo konsultaciją, krūtinės ląstos ir veido daubų rentgenografijos, II-o lygio terapeuto konsultaciją. 2008-04-22 priėmimo-skubios pagalbos skyriuje R. B. apžiūrėjo gydytojas V. Š.(trečiasis asmuo), kuris ligos istorijoje Nr.2339 nurodė nusiskundimus, nustatė diagnozę: lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas IV0, uremija, būklė po dešinio inksto pašalinimo, antrinė anemija, koronarinė širdies liga, persistuojantis prieširdžių virpėjimas, tachisistolinė forma ir dėl didėjančios intoksikacijos inkstų funkcijos nepakankamumo fone stacionarizavo į vidaus ligų skyrių. Gydymo pabaigoje gydytoja J. K.(trečiasis asmuo) atžymėjo, kad būklė pacientės pagerėjo, dingo skausmas už krūtinkaulio, sumažėjo dusulys, mažiau pučia pilvą, nekarščiuoja, pakartota EKG - ritmas atsistatęs, ST dislokacija atsistatė, išemijos nėra. 2008-04-30 pacientės būklė buvo gerėjanti ir ji 2008-05-01 išrašyta į namus.

Iš Ligos istorijos Nr. 2575 matyti, kad 2008-05-06 UAB „Nefrologų pagalba" gydytojo A. K. siuntimu pacientė R. B. atvyko į VšĮ Ukmergės ligoninė priėmimo-skubios pagalbos skyrių kardiologo konsultacijai. Pacientę apžiūrėjo gydytoja kardiologė L. V.(trečiasis asmuo) ir stacionarizavo į kardiologijos skyrių. Pacientė skundėsi ryškiu bendru silpnumu, kuris vargino nuo vakar vakaro, naktį, po vaisto- atenololio išgėrimo. Diagnozuota IFN IV0, būklė po inksto pašalinimo dėl organinio proceso, antrinė amiloidozė, lėt.pielonefritas, hipotenzija medikamentinės kilmės. Paskirti tyrimai: kraujo tyrimas, EKG. Paskirtas gydymas. 2008-05-07, 22 val., pacientę apžiūrėjo gydytoja J. K.. 2008-05-07 atlikti tyrimai. 2008-05-08 ryte, 7⁰⁰ val., pacientė išvyko atlikti hemodializės. Vidaus ligų gydytoja N. M. ligonės palatoje nerado ir nurodė, kad ligonė po dializės savavališkai išvažiavo namo.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad po pirmo gydymo epizodo Ligoninėje 2008-04-22 – 2008-05-01 R. B. būklė pagerėjo ir ji buvo išrašyta į namus. 2008-05-06 pradėto gydymo R. B. nebaigė ir iš ligoninės savo noru pasišalino. Ieškovės paaiškinimą, kad R. B. 2008-05-06 buvo paguldyta tik dviejų dienų stebėjimui, teismas vertina kritiškai, nes nėra jokių objektyvių tokiai išvadai padaryti duomenų. R. B. gydymo nebaigė ne dėl gydytojų kaltės. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar per šiuos du gydymo laikotarpius buvo teisingai nustatyta R. B. diagnozė, ar diagnozei nustatyti atlikti reikalingi tyrimai, t.y. sepsio ir infekcinio endokardito nustatymas ir kraujo pasėlio ir echoskopijos tyrimų atlikimas. Sepsis ir infekcinis endokarditas R. B. buvo diagnuozoti Santariškių ligoninėje, į kurią ji buvo paguldyta 2008-05-13. Nuo 2008-05-08 iki 2008-05-13 R. B. VšĮ Ukmergės ligoninė nesigydė. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medicininio mirties liudijimo Nr. 230 (c. b. Nr. 2-1350-781/2009, b. 1. 7) matyti, kad R. B. mirė 2008-05-20. Mirties priežastys: Tiesioginė mirties priežastis: širdies nepakankamumas po širdies operacijos; Tarpinė mirties priežastis: Infekcinis endokarditas, vegetacijos ant aortos vožtuvo; Pagrindinė liga, sukėlusi mirtį: Sepsis. Kitos svarbios patologinės būklės, sąlygojusios mirtį, bet tiesiogiai nesusijusios su pagrindine mirties priežastimi: Inkstų funkcijos nepakankamumas.

Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Kasacinio teismo praktika rodo, kad sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.). Tik konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta į tai, kad, nors sveikatos priežiūros paslaugų kokybę tam tikra dalimi nulemia tai, ar gydytojas tiksliai žino, kokius tyrimus reikia atlikti, t. y. ar yra nustatyta gydymo metodika, kuria gydytojas turėtų vadovautis, tačiau vertinant, ar paslauga buvo teikta tinkamai, nenukrypstant nuo sąžiningo, protingo ir apdairaus profesionalo veiksmų standarto, vien metodikos buvimas ir jos laikymasis ar nesilaikymas ne visada gali lemti išvadą dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, nes kiekvienos ligos atvejis yra individualus, taigi visais atvejais pagrindinis kriterijus turėtų būti medicinos mokslas, o įrodymų šaltinis – specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis paremtos įrodinėjimo priemonės, t.y. ekspertizės.

Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės. Ekspertams buvo pateikta: Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita 2009-02-24 Nr. 1 A-41(K-220); Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas 2009-02-24 Nr. 4A-41 (K-220); Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendimas dėl B. B., J. P. ir A. B. pareiškimo 2010-01-14 Nr. 56-5; Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės O. P. 2009-12-17 išvada Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai; VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos kardiologės Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės konsultantės profesorės M. R. B. 2009-12-12 išvada Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Urologijos klinikos vadovo Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto docento M. J. 2009-11-23 išvada Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai.

Ekspertas P. Š.(b.l.2-7, 2 t.) padarė išvadą, kad VšĮ Ukmergės ligoninė pacientei R. B. medicininės paslaugos buvo suteiktos savalaikės ir kokybiškos. Ekspertas nurodė, kad karščiavimas buvo sąlygotas lėtinio paūmėjusio pielonefrito, kurio empirinis gydymas antibiotikais buvo efektyvus. Pacientė nustojo karščiuoti ir bendra pacientės būklė pagerėjo. Karščiavimas nebuvo užsitęsęs, jį pavyko nesunkiai pagydyti. Nėra tokių gydymo gairių, kurių konkrečiu atveju galima taikyti paciento ištyrimui ir gydymui. Apie ištyrimo ir gydymo plano sudarymą sprendžia specialistai. L. R. B. atvejį žiūrėjo daug specialistų. Kiekvieno paskirtas ištyrimas ir gydymas buvo savalaikis ir tinkamas. Remiantis ligonės R. B. stacionarizavimo laikotarpiu VšĮ Ukmergės ligoninė klinikinių, laboratorinių tyrimų duomenimis, nesant auskultacinių aortos vožtuvo padidėjimo požymių, blužnies padidėjimo požymių, temperatūros pakilimas fiksuotas tik 2008-04-23, daugiau temperatūros pakilimo epizodų nestebėta, todėl įtarti sepsį ar infekcinį endokarditą klinikinių duomenų nepakako. VšĮ Ukmergės ligoninė ligonei R. B. buvo skirtas gydymas antibiotikais. Šis gydymas skirtas dėl lėtinio pielonefrito paūmėjimo, buvusio kateterio komplikacijos. Dėl uroinfekcijos paskirtas ampicilinas, gydymas antibiotikais buvo savalaikis ir tinkamas. Ekspertas konstatavo, kad dar 2008-03-13 pacientei buvo atliktas širdies echoskopijos tyrimas, kurio metu buvo nustatyta kairio skilvelio diastolinės funkcijos sutrikimas, saikiai sklerozuotas aortos vožtuvas, o nesant klinikinių duomenų už sepsinį endokarditą, širdies echoskopija nebūtų davusi rezultatų, vaizdas būtų panašus į 2008-03-13 atliktos echoskopijos vaizdą. Ekspertas konstatavo, kad VšĮ Ukmergės ligoninė pacientės R. B. gydymo metu gydančių gydytojų veiksmai atitiko maksimalaus atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartus, kad buvo atlikti visi reikiami tyrimai ir jie atitiko ligoninės R. B. klinikinę situaciją, kad nebuvo padaryta gydymo ir diagnostinių klaidų, o vertinant pacientės R. B. klinikinę būklę gydymo VšĮ Ukmergės ligoninė laikotarpiu sepsio ir sepsinio endokardito įtarti nebuvo klinikinio pagrindo. Ekspertas nustatė, kad P. R. B. gydymo VšĮ Ukmergės ligoninė laikotarpiu kraujo pasėlio ir širdies echoskopijos tyrimas nebūtų davę rezultatų. Kraujo pasėlis pacientei buvo atliktas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centre 2008-02-02 įtariant kateterinį sepsį, rezultatas buvo neigiamas. P. R. B. gavo gydymą antibiotikais. Ekspertas davė kategorišką išvadą, kad laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08 pacientei R. B. nebuvo sepsio ir infekcinio endokardito klinikinės išraiškos, įtarti sepsį ir infekcinį endokarditą nebuvo pagrindo. Ekspertas savo išvadoje nurodė ir tai, kad sepsio etiologija, lokalizacija, proceso pradžia, išplėtimo pobūdis, organų pažeidimo laipsnis nėra žinomi, nes pacientei R. B. nebuvo atliktas patologijos anatomijos tyrimas.

Ieškovų prašymu byloje buvo paskirta dar vieną -deontologinė ekspertizė(b.l.35-55,2 t.). Iš esmės šios ekspertizės išvados sutapo su eksperto P. Š. išvadomis. Ekspertai padarė išvadas, kad nustatyti, ar gydymo VšĮ Ukmergės ligoninė laikotarpiu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 R. B. jau buvo išsivystęs infekcinis endokarditas, ir būtent ši patologija sukėlė karščiavimą, negalima. Karščiavimas gali būti paaiškintas uroinfekcija. Ekspertai padarė išvadas, kad gydymo VšĮ Ukmergės ligoninė laikotarpiu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01 anamnezės, klinikiniai ir laboratoriniai duomenys leido įtarti ir pagrįsti lėtinio paūmėjusio pielonefrito diagnozę, kad VšĮ Ukmergės ligoninė šiuo gydymo laikotarpiu nustatyta diagnozė nebuvo klaidinga. Esant bet kurios kilmės karščiavimui teoriškai galima įtarti septinę būklę ir tuo pačiu infekcinį endokarditą. Šiuo atveju buvo pakankamai priežasčių (išskyrus infekcinį endokarditą) galinčių sukelti karščiavimą. Gydymo VšĮ Ukmergės ligoninė laikotarpiu nuo 2008-05-06 iki 2008-05-08 vyravo hipotenzija, bendras silpnumas, hipertermijos (karščiavimo) nebuvo bei pacientė trečią gydymo parą išvyko iš stacionaro, neinformavusi budinčio gydytojo, todėl optimalus būklės sekimas ir tyrimų bei gydymo plano korekcija nebuvo galimi. VšĮ Ukmergės ligoninė R. B. pagal anamnezės duomenis, klinikinę būklę ir atliktus tyrimus diagnozė buvo nustatyta teisingai ir laiku, o paskirtas gydymas buvo adekvatus. Gydymo epizodu nuo 2008-04-22 iki 2008-05-01, taikant gydymą trečią gydymo parą pacientės kūno temperatūra normalizavosi. Ekspertai taip pat pasisakė, kad paskirto gydymo atitikimas gydymo instrukcijoms bei atsakomybės už tai klausimai yra Valstybinės medicininio audito inspekcijos kompetencijoje, kad VšĮ Ukmergės ligoninė buvo sudarytas adekvatus nustatytai diagnozei tyrimo ir gydymo planas, teoriškai septinę būklę ir infekcinį endokarditą galima įtarti bet kuriam karščiuojančiam ligoniui.

Darytina išvada, kad atsakovės gydytojų veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas R. B. atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartą. Tokia išvada daroma, ištyrus ir įvertinus įrodymus, laikantis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Ši išvada išplaukia iš byloje ištirtų ir įvertintų ekspertų bei specialistų išvadų bei jų paaiškinimų teismo posėdžio metu. Gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo galimybės ir ligonio būklė. Kadangi nustatyta, kad gydytojai savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų (jų veiksmai buvo teisėti), bet pacientas nepasveiko ir mirė (atsirado žala), civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Vadovaujantis LR CPK 268 str.,

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš J. P., A. B., B. B. po 25,97 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus Širvintų rajono apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančias šalių pervestas pinigines lėšas grąžinti jas pervedusioms šalims.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Irina Serafin