- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- I-2679-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00904-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. NN-149 (toliau – ir Nutarimas) bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė priteisti po 20 000 Eur žalos atlyginimą.
2. Nurodo, kad Departamento priimtas Nutarimas neadekvatus, nes jo pagrindu pareiškėjui buvo pablogintos jo kalėjimo sąlygos, atimta teisė į visas buvusias teises, atimta teisė integruotis, teisė į darbą. Pareiškėjas taip pat buvo izoliuotas nuo artimųjų. Iki perkėlimo į kitus pataisos namus pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) dirbo „Mūsų amatai“ dažytoju. Perkėlimas į kitus pataisos namus atėmė vieną iš pagrindinių bausmės tikslų – darbą. Pareiškėjo artimieji yra senyvo amžiaus, todėl negali ištverti tolimų kelionių. Siekiant, kad nuteistasis turėtų galimybę daugiau bendrauti su artimaisiais, nebuvo atsižvelgta į socialinių ryšių išsaugojimą.
3. Dėl įvykdyto perkėlimo į kitus pataisos namus pareiškėjas patiria žalą, nes yra atskirtas nuo artimųjų, patiria skaudžius išgyvenimus, jo padėtis smarkiai pabloginta. Pareiškėjas prašė panaikinti Nutarimą ir grąžinti ji į Lukiškių TI-K tęsti likusios bausmės, sudarant galimybę dirbti „Mūsų amatai“, turėti galimybę matytis su artimaisiais, siekti bausmės tikslų.
4. Skundo papildyme pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl 20 000 Eur žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir 20 000 Eur žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Nurodė, kad kasdien patiria stiprų žmogiško orumo, pažeminimo jausmą, dvasinius skausmus, skriaudą. Patirtus išgyvenimus prašė kompensuoti priteisiant žalą. Nurodė, kad tarp pareiškėjo patiriamų neigiamų išgyvenimų ir Departamento bei Ministerijos veiksmų yra tiesioginis ryšys.
5. Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Nurodo, kad Departamentas, įgyvendinantis Teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1R-282 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) perkelia asmenis, atliekančius paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos Lukiškių TI-K į kitas pataisos įstaigas. Perkėlimas vykdomas taikant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento Direktorius, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Teisės aktai nenumato, kad vykdant perkėlimą turėtų būti atsižvelgta į nuteistojo pageidavimus. Pažymėjo, kad Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
7. Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas taip pat negali būti tenkinamas.
7. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti Lietuvos valstybę, atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
8. Nurodo, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai, pagal savo veiklos tikslus, gali užtikrinti pareiškėjo tolimesnės bausmės atlikimą kalėjimo rėžimo sąlygomis.
9. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
10. Byloje ginčas keliamas dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. NN-149 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Departamento ir Ministerijos veiksmais.
11. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas atsakovę atstovaujančių institucijų veiksmų neteisėtumą ir savo teisių pažeidimą grindžia tuo, kad Departamentui priėmus Nutarimą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti arčiau šeimos, suvaržyti socialiniai ryšiai su šeimos nariais, pareiškėjas buvo perkeltas į kalėjimui neparuoštą aplinką, t. y. Alytaus PN kameros, į kurias buvo perkeltas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų ir pan. Pareiškėjo nuomone, būtent Departamento veiksmai priimant Nutarimą ir Ministerijos veiksmai, kurie pasireiškė 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-282 priėmimu, sąlygojo jo teisių pažeidimą bei padarė žalą, kurią prašė atlyginti pinigais.
12. Nustatyta, kad Nutarimas, kurio teisėtumą pareiškėjas ginčija, buvo priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 12 punktu, bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu.
13. BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2018 m. gruodžio 17 d. redakcija), kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Aprašo 12 punkte nurodyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
14. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Departamento direktoriui įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę, atsižvelgiant į atitinkamas (išimtines) aplinkybes, nuteistąjį perkelti tęsti bausmės atlikimą į kitus pataisos namus. BVK 69 straipsnio 4 dalis aiškiai įtvirtina, kad įvykus atitinkamoms aplinkybėms, būtent Departamento direktoriui suteikta diskrecijos teisė parinkti kitus pataisos namus. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuteistajam pačiam pasirinkti bausmės atlikimo vietos.
15. Nutarimas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus PN, buvo priimtas galiojančių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas Nutarimas, yra neteisėtas ir negaliojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darytina išvada, kad pareiškėjas Departamento Nutarimo neteisėtumo neįrodė. Papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto Departamento 2019 m. kovo mėn. rašto pareiškėjui, Departamento 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 1.5 papunktyje nustatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir nuteistieji, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti kalėjime, gali būti perkelti ir į Alytaus PN. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistųjų perkėlimas į kitus pataisos namus vykdomas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.
16. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1509/2012 ir kt.).
18. Kaip nustatyta iš skundo argumentų, reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami iš Departamento veiksmų, kurie pasireiškė Nutarimo priėmimu (pareiškėjo perkėlimas į kalėjimui iki gyvos galvos nepritaikytą įstaigą buvo įvykdytas būtent Nutarimo, kurį priėmė Departamentas pagrindu) ir Ministerijos veiksmų, kurie pasireiškė 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-282, kuriuo buvo patvirtintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planas, priėmimu, todėl, siekiant įrodyti Departamento ir Ministerijos veiksmų neteisėtumą, būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp valstybės atstovų veiksmų ir kilusios žalos.
19. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamento ir Ministerijos atitinkamų sprendimų pagrindu pareiškėją perkėlus į Alytaus PN, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti arčiau šeimos, suvaržyti pareiškėjo socialiniai ryšiai su šeimos nariais, atimtas vienas iš pagrindinių bausmės tikslų – darbas „Mūsų amatai“, pareiškėjas tolimesnės bausmės atlikimui buvo perkeltas į tam neparuoštą aplinką ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir nurodo, kad dėl jo perkėlimo į Alytaus PN buvo suvaržyti jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais (šeimos nariai dėl per didelio atstumo negalintys atvykti pas pareiškėją ir pan.), tačiau, kaip konkrečiai tai pasireiškė, pareiškėjas nedetalizavo. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie socialinių ryšių suvaržymą, ar santykių nutrūkimą. Pareiškėjas iš esmės nenurodė, kaip pasikeitė (kaip pablogėjo) jo socialiniai ryšiai su šeimos nariais. Į bylą pateikti medicininiai duomenys apie šeimos narių sveikatą nutrūkusių socialinių ryšių su šeimos nariais neįrodo. Teiginiai dėl atimtos teisės į santuoką taip pat abstraktūs, niekuo nepagrįsti.
21. Pareiškėjas nurodo, kad jį perkėlus į Alytaus PN, jo kalėjimo sąlygos buvo ženkliai pablogintos. Pareiškėjas teigdamas, kad kalėjimo sąlygos, jį perkėlus į Alytaus PN, buvo pablogintos, nenurodė, kokios konkrečiai sąlygos, lyginant su Lukiškių TI-K kamerose esančiomis sąlygomis, buvo pablogintos, o skundą šiuo aspektu taip pat grindė tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais (skundo prieduose nurodyta, kad Alytaus PN kamerose grindys betonas, ant langų grotos ir pan.). Nekonkretizavus, kurios konkrečiai kalėjimo sąlygos buvo pablogintos, teismas neturi galimybės nustatyti pablogėjusių sąlygų fakto.
22. Papildomai pažymėtina, kad dėl žalos, kuri galėtų būti kildinama dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškia konkrečių kalinimo sąlygų neužtikrinimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (pagal Alytaus PN buveinės vietą).
23. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neteisėtų Departamento ir Ministerijos veiksmų, kurie, kaip teigia pareiškėjas, sąlygojo jam kilusią žalą, pasireiškusią socialinių ryšių ribojimu, kalėjimo sąlygų pabloginimų ir kt. (Nutarimo pasekmės). Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Išnagrinėjus administracinę bylą nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Departamento ir Ministerijos veiksmų, priimant atitinkamus aktus, yra neįrodytas, nes pareiškėjas neįrodė šių institucijų veiksmų, priimant administracinius aktus, kurių pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į kitus pataisos namus, neteisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundo argumentais neįrodė nei Departamento, nei Ministerijos neteisėtų veiksmų fakto, todėl pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (šiuo atveju neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas neirodė ir jam iš Nutarimo kilusių neigiamų pasekmių – padarytos konkrečios žalos fakto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.