Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones Z. V., jos gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, ištekėjusiai, turinčiai aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, senatvės pensininkei, neįgaliai, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažintai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, būnant nepakaltinamai,

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Z. V. 2018 m. lapkričio 6 d. apie 18.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį K. V. (ranka griebė už veido) ir sukėlė nukentėjusiajam K. V. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. V. sveikatą (padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke ir paakyje, odos nubrozdinimus nosies srityje ir dešiniame skruoste).

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones Z. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu Z. V. parodė, kad K. V. yra jos sutuoktinis, santuokoje yra apie 40 metų, tačiau paskutinius 3 metus su sutuoktiniu gyvena atskirai. Ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra jos dukros L. S. ir jos sutuoktinio. Vyras K. V. gyvena ūkiniame pastate, įrengtame kaip gyvenamasis namas, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra jos ir sutuoktinio K. V.. 2018 m. lapkričio 8 d. apie 18.30 val. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasiimti savo guminius batus, neperšlampamas kelnes ir striukę. Nuvykus pas nukentėjusįjį K. V. šis ją įsileido į namo vidų ir ėmė ją įžeidinėti, priekaištavo jai dėl to, kad ji atvyko. K. V. buvo labai supykęs. Įėjusi į namą ji norėjo patekti į kambarį, kuriame buvo jos asmeniniai daiktai, tačiau jai einant į kambarį K. V. trenkė kambario durimis ir ją suspaudė tarpduryje, kad ji negalėtų įeiti į kambarį. Tuo metu ji, gindamasi nuo K. V. suduoto smūgio durimis, kairės rankos nagais griebė K. V. už dešinio skruosto ir jį apdraskė. Kai atvyko pas K. V. pamena, kad jo veidas nebuvo sužalotas. Po K. V. suduoto smūgio durimis ji juto didelį fizinį skausmą, ant dešinės pusės šono jai atsirado kraujosruva. Po to ji pasitraukė nuo durų, nuėjo į virtuvę, o K. V. nubėgo į tame pačiame pastate esantį garažą. Bėgdamas K. V. sakė, kad iškvies dukrą L. S.. Tuomet ji nuėjo į virtuvę, užsikaitė kavos ir iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Ji buvo virtuvėje, o K. V. buvo užsirakinęs garaže, kad ji negalėtų patekti į garažo vidų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, dukra L. S.. Greitosios medicinos darbuotojai išvežė ją į (duomenys neskelbtini) ir patalpino į Psichiatrijos skyriaus stacionarą. Psichiatrijos skyriuje paprašė ligoninės personalo, kad šis iškviestų pareigūnus dėl prieš ją K. V. panaudoto fizinio smurto. Psichiatrijos skyriaus medikai jai nustatė dešiniame šone 7 cm kraujosruvą, kuri jai labai skaudėjo. Kai įvyko jos tarpusavio konfliktas su K. V., pašalinių asmenų namuose nebuvo (1 t., 136–137 b. l.).

2.2. Teisiamojo posėdžio metu Z. V. patikslino, kad aptariamas įvykis buvo ne 2018 m. lapkričio 8 d., o 2018 m. lapkričio 6 d. Tą vakarą ji pas savo sutuoktinį nuvyko jo neperspėjusi, norėjo pasiimti savo drabužius, nes kitą dieną norėjo vykti rinkti spanguolių. Jos sutuoktinis turi kitą moterį.

2.3. Nukentėjusysis K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena vienas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Anksčiau, kol jis gyveno kartu su sutuoktine Z. V. bute, tai dabartinis jo namas buvo ūkinis pastatas. Tačiau prieš kelis metus išėjęs gyventi atskirai jis įsirengė minėto ūkinio pastato pirmą aukštą ir šiuo metu ten gyvena. Namo pirmame aukšte Z. V. daiktų nėra. Pradėjo gyventi atskirai nuo Z. V., nes nepakėlė įtampos – Z. V. nebeturi draugų, o jei jis su kuo nors bendraudavo, Z. V. pykdavo; Z. V. tyčiojosi iš jo dėl jo kurtumo; nustojusi vartoti vaistus Z. V. tapdavo agresyvi, o jam paklausus, ar ji dar turi vaistų, Z. V. pradėdavo elgtis dar agresyviau; anksčiau Z. V. ne vieną kartą yra panaudojusi fizinį smurtą prieš jį, nors jis pats stengdavosi išvengti konfliktinių situacijų; Z. V. elgesys darėsi nekontroliuojamas. Nebegalėdamas taikytis su tokiu Z. V. elgesiu ir pasitikėti ja, jis išėjo gyventi atskirai. Savo gyvenamojoje vietoje, prie durų, jis turi įsirengęs lempą, reaguojančią į judesį – užsidegus minėtai lempai jis supranta, kad kažkas pas jį atėjo. 2019 m. lapkričio 6 d. apie 18.30 val. būdamas namuose pastebėjo, kad kelis kartus užsidegė minėta lempa. Iš pradžių jis pagalvojo, kad lempa galėjo sureaguoti į kokį nors paukštį, tačiau lempai užsidegus dar kelis kartus suprato, kad kažkas pas jį atėjo, todėl nuėjo prie durų pasižiūrėti. Jis iš pradžių nepastebėjo Z. V., nes ši duris jau rakino prisispaudusi prie durų. Jam vos pravėrus namo duris Z. V. iškart griebė jam už akių. Jis gynėsi, bet Z. V., būdama ligos paūmėjimo būklėje, turėjo labai daug jėgos. Kai Z. V. ranka perdrėskė jam akį, jis sugriebė už rankos. Tada Z. V. kita ranka perdrėskė jam skruostą. Tuomet jis atstūmė Z. V. nuo savęs ir įbėgęs į pirmame aukšte esantį kambarį užsidarė duris. Z. V. kurį laiką daužė kambario duris, norėjo patekti į kambarį. Tuo metu jis su savimi turėtu mobiliojo ryšio telefonu išsiuntė SMS žinutę savo dukrai ir pranešė jai, kad gelbėtų jį. Po kurio laiko Z. V. nustojo daužyti kambario duris ir pradėjo jo namuose ieškoti tariamai kartu su juo gyvenančios moters, užlipo į antrą aukštą. Tuomet jis, pasiėmęs šiltesnius drabužius, išbėgo į garažą, kur laukė atvykstančios dukros. Po kiek laiko pamatęs atvykusius policijos pareigūnus ir dukrą jis išėjo iš garažo. Tuo metu Z. V. buvo namo virtuvėje, suradusi pilną degtinės butelį kaišiojo jį policijos pareigūnams. Tai jau ne pirmas Z. V. išpuolis. Anksčiau ji grasino jam, sakė, kad negana to, jog jis yra kurčias, tai bus ir aklas, jai jis tiks ir toks, o kitoms jo nebereikės. Z. V. visą gyvenimą vaidenosi kitos moterys ir ji jam nuolat tai prikaišiojo, jam dirbant kaime Z. V. atvykdavo į kaimą jo tikrinti. Anksčiau, matant mažametei anūkei, Z. V. grasino ir mojavo jam su peiliu. Įvykio metu jis Z. V. nekoneveikė, necenzūrinių žodžių nevartojo. Įvykio metu jis galėjo suspausti Z. V. durimis, tačiau taip jis galėjo padaryti nepiktybiškai, siekdamas apsiginti nuo agresyvaus Z. V. elgesio ir saugodamas savo paties sveikatą.

2.4. Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo K. V. ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones Z. V. dukra. Jos tėvų tarpusavio santykiai yra sudėtingi. Jos mamai Z. V. yra nustatytas psichikos sutrikimas, dėl to ji ne kartą yra gydyta. Z. V. gali bet kada nustoti gerti vaistus, tuomet ji tampa agresyvi, pikta ir yra pavojinga. Jos tėtis K. V. yra kurčias, jis bijo neprognozuojamo Z. V. elgesio, dėl mamos sveikatos būklės jam pavojinga gyventi kartu su mama, todėl maždaug nuo 2016 – 2017 metų tėtis K. V. gyvena atskirai name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 6 d. apie 18.30 val. gavo iš K. V. SMS pranešimą (kitaip su tėčiu negali bendrauti dėl jo kurtumo), kad pas jį atvyko Z. V. ir bandė iškabinti jam akis. Kadangi tai įvyko nebe pirmą kartą, ji iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį, parašė tėčiu, kad atvažiuoja ir išvyko pas tėtį. Į tėčio namo kiemą ji su policijos pareigūnais atvyko beveik vienu metu, sutiko juos prie kiemo. Jai įvažiavus į kiemą, iš garažo išėjo sutrikęs tėtis K. V.. Jo veide matėsi akivaizdūs sužalojimai – akies voke ir skruoste matėsi plėštinė, drėskimo žaizda. Tuo metu mama Z. V. sėdėjo namo virtuvėje. Ji nebuvo sužalota. Z. V. elgėsi agresyviai, išvadino ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, todėl policijos pareigūnai liepė jai (liudytojai) išeiti iš virtuvės. Pabendravę su Z. V. policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Z. V. atsisakė vykti į gydymo įstaigą, bet kartu su policijos pareigūnais ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Tai jau ne pirmas toks mamos Z. V. išpuolis. Z. V. nuolat kaltina tėtį dėl neištikimybės, o ją (liudytoją) – kad ji nori turto. Anksčiau mama Z. V. buvo užpuolusi su peiliu K. V. matant jos (liudytojos) vaikui, taip pat Z. V. yra smurtavusi prieš ją (liudytoją). Taip pat yra girdėjusi, kaip Z. V. grasino K. V. išdurti akis. Z. V. žemino K. V. dėl jo kurtumo. Z. V. nutraukus vaistų vartojimą ji tampa agresyvi, elgiasi neadekvačiai ir tokie atvejai dažnėja. Mano, kad jos mamai Z. V. taikomas ambulatorinis gydymas nėra efektyvus, nes mama gyvena viena ir nėra, kas galėtų prižiūrėti, jog mama vartotų vaistus. Ji pati (liudytoja) su mama nesutaria, ji negyvena kartu su ja ir negali kontroliuoti, kad Z. V. vartotų vaistus.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad Z. V. pažįsta daug metų, ji yra jo brolio K. V. sutuoktinė. Anksčiau jo (liudytojo) ir Z. V. santykiai buvo geri, jie bendraudavo, ji paskambindavo jam telefonu. Maždaug prieš 4 metus jos elgesys tapo keistas, ji pradėjo nesutarti su jo broliu K. V., priekaištauti jam dėl neištikimybės. Apie tai ji pati jam (liudytojui) pasakojo telefonu. Z. V. šmeiždavo jo brolį. K. V. jam yra pasakojęs, kad anksčiau Z. V. yra smurtavusi prieš brolį. Maždaug prieš metus ji paskambino jam (liudytojui) telefonu, buvo supykusi ir agresyvi, pasakė, kad jo brolis K. V. dabar yra kurčias, bet bus ir aklas. Supratęs, kad Z. V. gali sužaloti brolio akis, jis sunerimo, todėl apie tai pranešė K. V. SMS žinute, kad šis saugotųsi. Brolis jam parašė, kad suprato. Šiuo metu jis (liudytojas) su Z. V. nebendrauja. Apie aptariamą įvykį, t. y. kad Z. V. įsiveržė į jo brolio K. V. namus, sužinojo iš brolio dukros arba iš kito brolio, tiksliai nepamena. Paties įvykio nematė, bet matė K. V. po įvykio, jo sužalojimai veide jau buvo pradėję gyti. Jo brolis K. V. nėra agresyvus, jis labai jautrus. Kiek jam yra žinoma, giminaičių santykiai su Z. V. šiuo metu yra atšalę, jie stengiasi laikytis atokiau nuo Z. V..

2.6. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino. Paaiškino, kad Z. V. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu buvo psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo būklėje, dėl to ji veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu Z. V. taip pat serga psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. Z. V. daug metų serga psichikos sutrikimu. Iš pradžių jai buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, po 2014 metų išryškėjus mąstymo pakitimams, kliedesinei simptomatikai, jai diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, t. y. šizofreninio spektro sutrikimas (lengvesnė šizofrenijos forma), pasireiškiantis mąstymo neadekvatumu, kliedesine simptomatika, nuotaikos svyravimais. Tai yra nuolatinis, lėtinio tipo sutrikimas. Galimi pagerėjimai, pablogėjimai. Esant nuolatiniam medikamentiniam gydymui galima pasiekti stabilią medikamentinę remisiją, tačiau nesant nuolatinio medikamentinio gydymo stabilios remisijos neįmanoma pasiekti, žmogus savaime neišgys. Sergant tokiu psichikos sutrikimu būtinas gydymas. Z. V. dažnai buvo gydoma stacionare. Kiekvieno stacionarizavimo metu gydytojai pažymėdavo, kad galimai ji nevartoja vaistų, nes šizoafektinis sutrikimas nėra toks sunkus, kad vaistai nepadėtų ir kiekvieno išrašymo iš gydymo įstaigos jos būklė būdavo pagerėjus, bet po išrašymo jos būklė greitai pablogėdavo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ji vaistų nevartoja. Išrašymo iš gydymo įstaigos metu Z. V. būdavo tik kliedesinės simptomatikos intensyvumo sumažėjimas, bet ji vis tiek nebūdavo pakankamai kritiška savo ligos atžvilgiu. Taip pat ir ekspertizės atlikimo metu ji pripažindavo, kad patyrė insultą, kad jai su atmintimi blogai, bet kad sirgtų psichikos liga, tai tikrai ne. Dėl vaistų vartojimo nereguliarumo, dėl nepakankamos kritikos ligai 2016 metais Z. V. pavartojo žymiai daugiau vaistų, ji buvo komos būklėje. Ankstesnės ekspertizės metu buvo nepakankamai įvertinta jos socialiai pavojingo elgesio rizika ir būtent tai, kad Z. V. nepakanka gydyti ambulatorinio gydymo sąlygomis. Todėl po pusės metų nuo ambulatorinio stebėjimo paskyrimo vėl įvyko aptariamas įvykis, kurio metu Z. V. būklė buvo pablogėjusi. Akivaizdu, kad Z. V. vėl ambulatoriškai nesigydė ir toks pavojus išlieka ateityje. Problema buvo dar ir tai, kad Z. V. išsirašo vaistus, jie kaupiasi ir ji gali išgerti daugiau vaistų suicidiniais tikslais. Ambulatorinis Z. V. gydymas yra neefektyvus, jis yra pavojingas tiek pačiai Z. V., tiek kitiems. Atsižvelgdami į tai, kad Z. V. serga šizoafektiniu sutrikimu, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, veikos padarymo metu ji irgi negalėjo to daryti, į Z. V. socialiai pavojingo elgesio riziką, kad ji nevertina savo veikos pakankamai kritiškai, kad nėra asmenų, kurie sugebėtų ja pasirūpinti, kad jos kliedesinė simptomatika yra artimųjų atžvilgiu ir artimieji negali įtakoti jos vaistų vartojimą (nes tai įmanoma tik esant geriems santykiams), kad ji gyvena viena ir santykiai su artimaisiais yra sutrikę, rekomenduoja Z. V. taikyti stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis. Tokia priemonė būtų saugesnė tiek pačiai Z. V., tiek aplinkiniams. Šiuo metu Z. V. dėl jos sveikatos būklės nėra pajėgi gydytis ambulatoriškai. Z. V. teiginiai, kad kažkas kažko kažkur neįleidžia, apsipina mąstymu, kuris mato situaciją taip, kaip ji mato ir vertina. Šiuo konkrečiu atveju Z. V. vertinimo komponentas yra neadekvatus. Esant kliedesinei simptomatikai žmogus negali vertinti savęs kritiškai. Žmogus mąsto, kad yra taip, kaip jis tiki ir iš to kyla veiksmas. Z. V. teiginiai, kad įvykio metu ji buvo užpulta ir gynėsi, gali būti susiję su jos vidinėmis iliuzijomis, su jos vidinėmis mintimis, su kuriomis ji pati negali susitvarkyti ir ji pati už tai negali atsakyti.

2.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra mūrinis gyvenamasis namas. Įvykio vietoje objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (1 t., 35, 37–38 b. l.).

2.8. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 6 d. apie 18.58 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. S.. Smurtą patyręs asmuo – K. V. paaiškino, kad jam nuėjus atidaryti namo duris, sutuoktinė Z. V. rankomis drėskė jam per veidą, sukeldama jam fizinį skausmą. Apžiūros metu užfiksuoti du įdrėskimai K. V. veido dešinėje pusėje. Z. V. neigė smurtavusi prieš savo sutuoktinį ir paaiškino, kad pati patyrė fizinį smurtą nuo K. V.. Z. V. buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Tiek įvykio vietoje, tiek pristatant į gydymo įstaigą Z. V. buvo susijaudinusi (1 t., 54–55 b. l.).

2.9. Iš kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše užfiksuotos nukentėjusiojo K. V. dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste esančios kraujosruvos. Į vaizdą fiksuojančio asmens prašymą papasakoti apie įvykį nukentėjusysis parodo, kad jis pravėrė namo duris ir iš karto jam griebė už akių, kad jis vos spėjo apsiginti, kad jam neišplėštų akių, kad nedaug trūko, kad ne vieną kartą grasino, kad išdurs. Vaizdo įrašo trukmė 0.22 min. (1 t., 60, 61–62 b. l.).

2.10. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktame garso įraše girdėti, kaip liudytoja L. S. telefonu praneša apie įvykį. Pranešimas užfiksuotas 2018 m. lapkričio 6 d., 18.53 val. Pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja metu liudytoja L. S. nurodo, kad jos mama yra psichiškai nesveikas žmogus, serga šizofrenija, kad ji smurtauja prieš tėtį, kuris yra kurčias, kad tai ne pirmas kartas, nurodo įvykio adresą ((duomenys neskelbtini)) (1 t., 66, 67, 68–69 b. l.).

2.11. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam K. V. buvo nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir paakyje, odos nubrozdinimai nosies srityje ir dešiniame skruoste; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. lapkričio 6 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; Z. V. veiksmai sukėlė K. V. fizinį skausmą; K. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 74 b. l.).

2.12. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Z. V. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišriu tipu (F25.2), dėl kurio ji baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; Z. V. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; su Z. V. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būklę; Z. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (1 t., 188–195 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir kiti klausimai

3.1. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis K. V.. To neneigia ir Z. V.. Ji ir jos gynėjas tvirtina, kad Z. V. buvo užpulta K. V. ir ji įvykio metu, sužalodama K. V., veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina tokios versijos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis seka, jog įvykio metu buvo sužalotas tik nukentėjusysis K. V., o Z. V. sužalota nebuvo. Į įvykio vietą atvykus liudytojai L. S. ir policijos pareigūnams, Z. V. buvo name, virtuvėje, o nukentėjusysis – garaže, kas rodo, kad ne Z. V. vengė ir slėpėsi nuo nukentėjusiojo, o atvirkščiai – būtent nukentėjusysis K. V., vengdamas Z. V., slėpėsi nuo jos agresyvaus elgesio. Po įvykio Z. V. taip pat elgėsi pakankamai agresyviai ir neadekvačiai ir būtent dėl tokio elgesio Z. V. iš įvykio vietos buvo išvežta į gydymo įstaigą. Tuo tarpu nukentėjusysis po įvykio buvo pasimetęs. Svarbu tai, kad pagalbos šaukėsi ne Z. V., o nukentėjusysis K. V.. Visos šios aplinkybės paneigia Z. V. ir jos gynėjo versiją, kad K. V. užpuolė Z. V. ir pastaroji nukentėjusįjį sužalojo veikdama būtinosios ginties sąlygomis.

3.2. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad Z. V. prokuroro nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje smurtavo prieš savo sutuoktinį K. V., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tai, kad Z. V. padarė šią veiką įrodyta nukentėjusiojo K. V., liudytojų L. S., J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais nuosekliais parodymais, eksperto paaiškinimais, apžiūrų protokolais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

3.3. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

3.4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad Z. V. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, t. y. ji dėl psichikos sutrikimo (šizoafektinio sutrikimo, mišraus tipo) negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad Z. V. psichikos sutrikimas yra nuolatinis, lėtinio tipo, pasiekti stabilią remisiją galima tik esant nuolatiniam medikamentiniam gydymui, ji savaime neišgys, todėl sergant tokiu psichikos sutrikimu būtinas gydymas. Įvertinus tai, Z. V. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

3.5. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus, į tai, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Z. V. taikytas ambulatorinis stebėjimas yra neefektyvus, toks gydymas yra pavojingas tiek pačiai Z. V., tiek aplinkiniams, į Z. V. socialiai pavojingo elgesio riziką, kad ji nevertina savo veikos pakankamai kritiškai, kad ji gyvena viena, jos santykiai su artimaisiais yra sutrikę ir nėra asmenų, kurie sugebėtų pasirūpinti Z. V. bei užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą, kad šiuo metu Z. V. dėl jos sveikatos būklės nėra pajėgi savarankiškai gydytis ambulatoriškai, į teisiamojo posėdžio dalyvių poziciją ir į kitus byloje esančius duomenis, Z. V. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 ir 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

3.6. Ikiteisminio tyrimo metu Z. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 148–149 b. l.), kuri, pradėjus vykdyti nutartį, panaikinama.

3.7. Nutarčiai įsiteisėjus du kompaktiniai diskai su įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu (1 t., 60, 67 b. l.), paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais teismas

nutaria:

Z. V., padariusiai BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinama, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Z. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nutartį – panaikinti.

Įsiteisėjus nutarčiai du kompaktinius diskus su įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu ir pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašu, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.