Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Byla Nr. E1-1594-240/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
E1-1594-240/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Nuteistasis
Ž. R.
Advokatai
Ruslanas Mazurovas
Kategorijos
Teikimo Nr. E1-1594-2400/2019
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00042-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.20; 2.6.1; 2.6.2.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujanti Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistajam Ž. R. ir jo gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Belgijos Karalystės prokuratūros prie Gento apeliacinio teismo prašymą dėl 2017-02-22 Gento apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nuteistojo Ž. R. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės persiųstas iš Belgijos Karalystės gautas Prokuratūros prie Gento apeliacinio teismo prašymas dėl Gento apeliacinio teismo 2017-02-22 nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio Ž. R., gimusio 1990 m. kovo 25 d., atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė nurodė, kad Belgijos Karalystės kompetentinga institucija Ž. R. atžvilgiu yra išdavusi Europos arešto orderį. Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose nurodyta, jog 2015-09-28 Vakarų Flandrijos Briugės skyriaus teismo, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Nr. 2368/2015 Ž. R. buvo nuteistas kalėjimo bausme 9 metams ir įsakoma nedelsiant jį sulaikyti. 2017-02-22 Gento apeliacinio teismo, t. y. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Nr. 2017/584 Ž. R. nuteistas kalėjimo bausme 9 (devyniems) metams ir 1000 Eur bauda, kuri, pritaikius 1952-03-05 įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, pakoreguota, padidinta 50 mato vienetų ir sudaro 6000 Eur, nurodant, kad nesumokėjus piniginės baudos laiku, nustatytu pagal įstatymus, piniginė bauda gali būti pakeista kalėjimo bausme 3 mėnesiams. Nurodoma Ž. R. nedelsiant sulaikyti, kadangi nuteistasis yra lietuvis ir neturi pastovios gyvenamosios vietos Belgijos Karalystėje, bandys išvengti jam paskirtos bausmės. Nuosprendis įsigaliojo 2017-03-10. Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos pateiktame sertifikate taip pat nurodyta, kad Ž. R. nuteistas, kaip ginkluoto ir smurtinio apiplėšimo juvelyrinėje parduotuvėje, kuris įvyko Knoke-Heist 2013-07-31, organizatorius. Ž. R. 2016-01-27 buvo išduotas Belgijos Karalystei ir 2016-02-19 grąžintas į Lietuvos Respubliką.

Nuteistasis Ž. R. prašė nepripažinti Belgijos Karalystėje priimto nuosprendžio. Pageidauja atlikti laisvės atėmimo bausmę Belgijos Karalystėje, kur buvo įvykis, buvo išnagrinėta byla ir priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Atliekant bausmę Belgijos Karalystėje jam būtų užtikrintos geresnės sąlygos, lygtinis paleidimas galimas atlikus 1/3 bausmės. Dėl išduoto Europos arešto orderio jis turi periodiškai nuo 2019 m. vasario mėnesio registruotis policijos įstaigoje. Pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas 16 dienų, Belgijos Karalystėje maždaug vieną mėnesį buvo laikomas suimtas.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Ž. R. atžvilgiu išduotas ir galioja Europos arešto orderis, kuris yra supaprastinta tarpvalstybinė teisminė perdavimo procedūra, taikoma patraukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn arba vykdant laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo. Asmuo gali būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai šaliai, kur jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba bus vykdoma laisvės atėmimo bausmė ar sprendimas dėl įkalinimo. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad Europos arešto orderis Ž. R. atžvilgiu būtų atšauktas. Tokiu atveju išlieka tikimybė, kad po to, kai Belgijos Karalystėje paskirta bausmė jam bus pripažinta ir pradėta vykdyti Lietuvos Respublikoje, minėto Europos arešto orderio pagrindu jis gali būti perduotas Belgijos Karalystei. Tiek Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje, tiek 2 dalyje numatyta, kad bausmės pripažinimas ir vykdymas gali vykti tik, jeigu nėra nustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 5 punkte – jei sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą. Išdavus Ž. R. pagal išduotą galiojantį Europos arešto orderį, būtent ir gali būti pažeistas non bis in idem principas – Ž. R. jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bei apribojama jo laisvė dėl tų pačių nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė prašymą atmesti. Nors Ž. R. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau nuteistojo atžvilgiu jo lygtinio paleidimo sąlygos jam būtų palankesnės Belgijos Karalystėje, nei Lietuvos Respublikoje, nors Teisingumo ministerija laikosi kitos nuomonės. Be to, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje galėtų būti taikomos ne Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalies, o 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nėra gautas nuteistojo Ž. R. sutikimas, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Susipažinus su Belgijos Karalystės pateiktais dokumentais yra neaišku, ar Belgijos Karalystė prašo sulaikyti Ž. R. ir grąžinti jį kaip nuteistąjį laisvės atėmimo bausmei atlikti, ar prašo vykdyti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

2014 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnyje yra įtvirtinti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme į nuteistojo gynėjo prašymą dėl duomenų pateikimo nurodoma, kad šiuo atveju Ž. R. turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalis, nes nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau teismui nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų duomenų dėl Ž. R. gyvenamosios vietos.

Teismui buvo pateikta informacija, kad 2019-01-24 Belgijos Karalystėje Ž. R. yra išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros rašte nurodyta, kad jo vykdymas sustabdytas, tačiau teismui nėra pateikta jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Be to, nustatyta, kad vykdant Europos arešto orderio procedūras, Ž. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri vykdoma iki šiol.

Pažymėtina, kad Belgijos Karalystės teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, jog Belgijos Karalystė būtų kreipusis dėl šioje valstybėje priimto sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Priešingai, visuose procesiniuose dokumentuose (įskaitant ir pateiktą sertifikatą, kuris savo turiniu artimas asmens paieškos ir perdavimo aktui, o ne liudijimui dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo) yra minima apie ieškomą ir prašomą perduoti Ž. R., kurį Belgijos Karalystės teismai įsakė nedelsiant sulaikyti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 1 dalimi, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl terminuoto laisvės atėmimo, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Be to, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, negali savarankiškai spręsti, kuri Europos Sąjungos valstybės narės paskirta bausmė turi būti atlikta, o kuri – ne. Šiuo atveju, iš Belgijos Karalystės gautų dokumentų visiškai neaišku ne tik dėl Ž. R. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pripažinimo pagrįstumo, tačiau ir dėl kartu su ja paskirtos piniginės 6000 eurų dydžio baudos pripažinimo ir vykdymo, taip pat dėl proceso išlaidų pripažinimo ir vykdymo. Dėl tokių aplinkybių patikslinimo teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau šiai institucijai pateikus atsakymą abejonės dėl Europos Sąjungos valstybės prašymo esmės ir bausmės vykdymo ypatumų nebuvo pašalintos.

Teismo nuomone, tam, kad būtų taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, prašymą teikianti Belgijos Karalystės kompetentinga institucija turėjo pateikti duomenis, kad tokiu būdu bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija kreipiasi dėl konsultacijos, siekdama nustatyti, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija patikrina, ar nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, ar turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir socialinių, šeimos, ekonominių ar kitų svarbių ryšių, siejančių jį su Lietuvos Respublika ir sudarančių palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl reikalingos informacijos ar nuomonės pateikimo. Įvertinusi surinktą informaciją, Teisingumo ministerija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai gali pateikti pagrįstą nuomonę, kad sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdant Lietuvos Respublikoje palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai nebus sudarytos. Tokias konsultacijas numato ir šio įstatymo 7 straipsnis, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui taip pat pateikia informaciją apie šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka vykusias konsultacijas, jeigu jų buvo, ir prideda susijusių dokumentų nuorašus. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymo matyti, kad šių procedūrų nebuvo laikomasi.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio „Sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos” 2 dalies „Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos” 2) punkte nurodyta sąlyga, kai nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis Ž. R. teismo posėdžio metu nesutiko su jo perdavimu Lietuvos Respublikai dėl tolimesnio bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad jis mano, kad nusikalto Belgijos Karalystėje, ten ir turi atlikti bausmę.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes atsisakytina pripažinti ir vykdyti 2017-02-22 Gento apeliacinio teismo nuosprendį nuteistojo Ž. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje 2017-02-22 Gento apeliacinio teismo nuosprendį nuteistojo Ž. R. atžvilgiu.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant siųsti prokurorei, nuteistajam, nuteistojo gynėjui.

Šios nutarties nuorašą su vertimu į anglų kalbą išsiųsti Belgijos Karalystės prokuratūrai prie Gento apeliacinio teismo.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinei teisės grupei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Bronislovas Liatukas