Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 4 MGL dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 4 MGL dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu 2004 m. lapkričio 20 d. apie 22.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius I. J. į galvą, o pastarajam nugriuvus, įspyrė jam į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, I. J. bandžiusiai ginti J. J. įspyrė į kairiąją koją ir dešinį petį, vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvą, taip atimdamas nukentėjusiesiems galimybę priešintis ir sukeldamas I. J. ir J. J. nežymius sveikatos sutrikdymus, iš J. J. pagrobė 540 Lt, 120 Lt vertės telefoną „Nokia 3310“ ir 6 Lt vertės SIM kortelę, iš I. J. pagrobė 8 Lt bendros vertės du raktus, 14 Lt bendros vertės aštuonias dokumentų nuotraukas ir AB banko „Hansabankas“ I. J. išduotą mokėjimo kortelę „Visa Electron“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 44 straipsnio 7,8 dalių reikalavimų

Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu yra įtvirtinta BPK 44 straipsnyje, kuriame susistemintos ir kaltinamo asmens pagrindinės teisės. Nuteistojo R. S. kasacinio skundo motyvai sietini su šio straipsnio 7, 8 dalių nuostatomis.

Pagal BPK 44 straipsnio 7 dalį įtariamajam ir kaltinamajam tarp kitų teisių yra nustatyta teisė apklausti liudytojus, taip pat prašyti, kad jie būtų apklausti. Taip realizuojamas rungimosi principas. Teisė pateikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant kaltinamajam suteikiama vadovaujantis BPK 270, 275, 276, 279-286, 289-292 straipsniuose numatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija nenustatė konkrečių reikalavimų, nustatytų išvardintuose straipsniuose, pažeidimų, taip pat ir kaltinamajam R. S. realizuojant savo teisę į gynybą BPK 44 straipsnio 8 dalies suvaržymų. Šios teisės principas neatsiejamai yra susijęs su rungimosi principu. Iš kasacinio skundo argumentų darytina išvada, kad kasatorius teisės į gynybą principo pažeidimą sieja su tuo, kad teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklausti liudytojai S. L. ir D. L..

Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. – gruodžio 23 d. vykusių teismo posėdžių protokolo matyti, kad liudytojos S. L. ir D. L. buvo šaukiamos į teismą, tačiau neatvykdavo. Dėl jų neatvykimo keturis kartus buvo atidedamas bylos nagrinėjimas, tačiau nepavyko užtikrinti jų atvykimo į teismo posėdį ir teismas nutarė įrodymų tyrimą baigti jų neapklausus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir, kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutarties, motyvuotai atmestas nuteistojo R. S. apeliacinio skundo motyvas dėl nuosprendžio nepagrįstumo todėl, kad neapklaustos liudytojos S. L. ir D. L.. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visumos pakanka pripažinti R. S. kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti šių išvadų.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų daryti išvadas, jog įvykdyta nusikalstama veika ir kad asmuo yra kaltas tos veikos padaryme. Tai reiškia, kad teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Nors pirmosios instancijos teismas ir siekė apklausti liudytojas S. L. ir D. L., tačiau ir be jų parodymų padarė išvadą, kad kitų įrodymų pakanka pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį ir nėra pagrindo manyti, kad šių liudytojų parodymai galėtų būti kitokią išvadą galintys pagrįsti įrodymai.

Tai, kad kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl įrodymų įvertinimo, nėra pagrindas jas vertinti kitaip. Įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas nenustatinėja bylos aplinkybių ir įrodymų nevertina, patikrina tik nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojant R. S. nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 9 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.