Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2011-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-557-357/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2-557-357/2011
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01184-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Ieškovas
K. Š.
Advokatai
Artūras Vaišvila
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-557-357/2011Proceso Nr. 2-12-3-01184-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;116.4.; 125.7.;126.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovei K. Š.,Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovui P. G.,atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ atstovei advokatei E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Hemiris ir Ko“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė K. Š. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama: pripažinti jos atleidimą iš darbo 2010 spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu; negražinti jos į darbą; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3479.14 Lt nesumokėtą darbo užmokestį; priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką; priteisti 301,89 Lt už darbo sutarties sustabdymo laiką; viso priteisti 6901.39 Lt.

Nurodė, kad pas atsakovą UAB „Hemiris ir Ko“ pradėjo dirbti 2008 m. gegužės 26 d. fasuotojos pareigose. 2010 birželio 22 d. atsakovas įspėjo ieškovę, kad po keturių mėnesių ji bus atleista iš darbo LR DK 129 str. pagrindu. 2010 spalio 11 d. ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., tačiau atleidimo dieną su ieškove nebuvo atsiskaityta, todėl atsakovui už tai turi būti taikyta sankcija, numatyta LR DK 141 str. 3 d., t. y. atsakovas privalo sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką.

Be to, atsakovas pažeidė LR DK 47 str. 4 d., pagal kurią, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, prieš įteikdamas ieškovei 2010 m. birželio 22 d. įspėjimą, atsakovas privalėjo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių. Atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieškovės atžvilgiu neturėjo būti taikomas LR DK 135 str., kuriame numatytos pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Vadovaujantis LR DK 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas bankrutuojanti UAB „Hemiris ir Ko“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą dalyje dėl reikalavimų: priteisti nesumokėtą darbo užmokestį; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką pagal DK 140 str. 1 d. 2 p., vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.; priteisti sumą už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.

Nesant galimybės ieškinio palikti nenagrinėto, priteisti ieškovei iš atsakovo 6095.76 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d., sumą už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 13 d. iki 2010 m. spalio 25 d.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškinio argumentais, kad, atleidžiant ieškovę, buvo pažeista LR DK 47 str. 4 d., nes ieškovė neįrodė konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimo, neįrodė, jog, surengus konsultacijas, būtų išvengta ieškovės atleidimo iš darbo. Be to, ieškovę atstovaujanti profesinė sąjunga ieškovės teisių dėl jos įspėjimo apie atleidimą nelaikė pažeistomis, jų negynė, konsultacijų nereikalavo ir nesiūlė. Todėl vien tik formalus reikalavimas laikytis konsultacijų su darbuotojų atstovais reikalavimo, kai pati profesinė sąjunga neveikė ieškovės interesais, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo tvarką pažeista.

Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, todėl taikytinas LR Įmonių bankroto įstatymas, kurio 19 str. 1 d. numatyta, kad administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienu nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Todėl ieškovė, nors ir jei nebūtų buvusi atleista LR DK 129 str. pagrindu, ji būtų buvusi atleista pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. Mano, kad nėra sąlygų LR DK 297 str. 4 d. taikymui, todėl ieškovė negali būti atleista teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad bankrutuojančios įmonės veiklą ir įsipareigojimų vykdymą reglamentuojantis LR Įmonių bankroto įstatymo10 str. 7 d. 3 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, t. y. po 2010 m. lapkričio 23 d., nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Ši speciali LR Įmonių bankroto įstatymo nuostata turi prioritetą prieš LR DK 141 str. 3 d., numatančią, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Todėl už uždelsimo atsiskaityti su ieškove laiką ieškovė turi teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio tik už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 25 d., t. y. nuo atleidimo dienos, iki 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. už 29 dienas. Taip pat neprieštarauja, kad į ieškovės kreditorinių reikalavimų sąrašą būtų įtraukta 301,89 Lt, neatskaičius mokesčių, suma už darbo sutarties sustabdymo laikotarpį.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė K. Š. prašė ieškinį patenkinti. Sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tik prašė, jog būtų pripažinta, kad ji atleista iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, liko skolingas viso priteisti 6095.76 Lt.

Atsakovo bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ atstovė advokatė E. R. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad būtų patvirtintas ieškovės 6095.76 Lt kreditorinis reikalavimas. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas P. G. nurodė, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą fasuotoja nuo 2008 m. gegužės 26d.Bylos duomenimis nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovė apie atleidimą iš darbo buvo įspėta 2010 m. birželio 22 d. darbdavio įsakymu Nr. 16 „Dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo“, kuriame nurodyta, kad po keturių mėnesių ji bus atleista LR DK 129 str. pagrindu (7 b. l.). 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-20 ieškovė atleista iš darbo nuo 2010 m. spalio 25 d., atleidimo pagrindu nurodytas 2010 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 16. (9 b. l.). Duomenų, jog ieškovė patektų į LR DK 129 str. 4 d. numatytų asmenų sąrašą, byloje nėra pateikta, tačiau atsakovas apie atleidimą iš darbo įspėjo ieškovę ne prieš du, o prieš keturis mėnesius.

Įspėjimo terminas, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės, yra viena iš darbuotojo teisių į darbą apsaugos garantijų, kad apsaugotų darbuotoją nuo neigiamų padarinių netikėtai nutraukus darbo sutartį ir sudaryti galimybę – susirasti kitą darbą. Nors įstatyme nėra aiškiai suformuluota, tačiau nustatytas dviejų mėnesių įspėjimo terminas traktuotinas kaip minimalus reikalavimas, kitaip tariant, darbdavys turi teisę įspėti darbuotoją apie būsimą sutarties nutraukimą ir anksčiau nei prieš du mėnesius. Bet įvertinus abiejų darbo teisinių santykių šalių tiek teisinę, tiek psichologinę padėtį įspėjimo laikotarpiu, konstatuotina, kad šis laikotarpis negalėjo būti be pagrindo ilginamas, t. y. vietoje įstatymo nustatyto dviejų mėnesių įspėjimo termino, ieškovė apie atleidimą iš darbo, nesant LR DK 129 str. 4 d. numatytų pagrindų, įspėta prie keturis mėnesius. Toks nepagrįstai ilgas įspėjimo terminas pripažintinas sukėlęs ieškovei psichologinę įtampą, stresą, ji gana ilgą laiko tarpą žinojo, kad bet kuriuo atveju praras darbą, tai turėjo neigiamos įtakos ir jos darbo našumui, suinteresuotumui gerai dirbti, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, pažeidžiantis LR DK 130 str. 1 d. reikalavimus.

LR DK 129 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį LR DK 130 str. nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Svarbus aspektas šioje byloje yra tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 23 d. (50 – 51 b. l.). Vertinant ekonomines priežastis plačiuoju požiūriu, prie šių priežasčių galima priskirti ir darbuotojų atleidimą dėl įmonės bankroto. Ir nors sisteminė Darbo kodekso normų analizė suponuoja į tai, kad atleidimo dėl įmonės bankroto pagrindai nėra priskiriami prie LR DK 129 str. minimų darbo sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau po ieškovės atleidimo iš darbo atsakovui buvo iškelta bankroto byla, pripažintina, kad ieškovė atleista iš darbo LR DK 129 str. pagrindu teisėtai, tačiau neteisingai nurodyta jos atleidimo data, kuri privalėjo būti – 2010 m. lapkričio 23 d., t. y. nutarties, kuria atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla įsiteisėjimo data.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ iškelta bankroto byla, įmonė veiklos nevykdo, atmestini ieškinio argumentai, kad atsakovas privalėjo nagrinėti, ar ieškovės atžvilgiu neturėjo būti taikomos LR DK 135 str. nuostatos, numatančios pirmenybės teisę būti paliktam darbe, kaip atmestinas ir argumentas, kad atsakovas, prieš atleisdamas ieškovę, privalėjo apie tai informuoti darbuotojų atstovus.

LR DK 47 str. 4 d. numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atsakovui iškelta bankroto byla, todėl LR DK 47 str. 4 d. netaikoma.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Ieškovė K. Š. teismo posėdžio metu sutiko, jog būtų patenkintas jos 6095.76 Lt kreditorinis reikalavimas. Todėl pripažintina, kad šalys ginčą, dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo, baigė taikiai. Toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui UAB „Hemiris ir Ko“ yra iškelta bankroto byla, ieškovė įtrauktina į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sąrašą, tvirtintinas jos kreditorinis reikalavimas už 6095.76 Lt sumą. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., 279 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės K. Š. (a/(duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Hemiris ir Ko“ (įmonės kodas 153089876, buveinė – Statybininkų g. 3, Venta, Akmenės r.) nuo 2010 m. spalio 25 d. neteisėtu ir perkelti atleidimo datą nuo 2010 m. lapkričio 23 d.

Įtraukti ieškovę K. Š. į bankrutuojančios UAB „Hemiris ir Ko“ kreditorių sąrašą, patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą už 6095.76 Lt sumą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Rasa Bartašienė