Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. J. (J. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 10 dalį, 415 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2019 m. rugsėjo 25 d. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu Eišiškių plentas - Bajorai (Vilnius m.), 2019 m. rugsėjo 25 d., prie Ozo g. ir Geležinio Vilko g. sankryžos, Vilniuje, apie 10.18 val., patikrinus minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, jog J. J. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone, junginio bendroji masė viršyta 7,15 t., transporto priemonės varančiųjų ašių apkrova viršyta 5,25 t., vairuotojas nepateikė važtaraščio-krovinio vežimo sutartį patvirtinančio dokumento, taip pat nustatyta, kad ant transporto priemonės varomųjų ašių ratų sumontuotų padangų protektoriaus gylis neatitinka nustatytų reikalavimų. Šiais savo veiksmais J. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. J. nurodė, kad kaltę dėl inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad šį darbą dirba tik nuo pavasario, pats pasikrovė transporto priemonę, anksčiau pakraudavo žemės ir viskas būdavo gerai, nepagalvojo, kad žvyras bus sunkesnis. J. J. teismo prašė skirtiną baudą leisti mokėti dalimis, kadangi jo pajamos nėra didelės, be to iš dalies gaunamo atlyginimo dengia skolas, t. y. nuskaičiuoja antstoliai.

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. svėrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvito buvo nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis svoris buvo 32,15 t, perkrova buvo 7,15 t., iš svėrimo kvito nustatyta transporto priemonės ašių apkrova (atitinkamai 9100 kg, 12050 kg, 11600 kg.), ašių perkrova – 5,25 t. (b. l. 4).

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų bei administracinio nusižengimo protokole konstatuotų aplinkybių (Pažeidimo esmė 5 punktas), matyti, jog ant administracinėn atsakomybėn traukiamo J. J. 2019 m. rugsėjo 25 d. vairuotos transporto priemonės sumontuotos padangos su nusitrynusiu protektoriumi (b. l. 5)

ANK 450 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint ne pagal nustatytus reikalavimus užpildytus dokumentus, kai nėra šio kodekso 214 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.

ANK 459 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis.

ANK 459 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

ANK 459 straipsnio 10 dalis numato administracinę atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.

ANK 415 straipsnio 2 dalis be kita ko numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, pažeidimą.

Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, IV skyriaus 26.3 punkte nustatyta, kad bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių (1,30 ≤ d < 1,80), neturi viršyti 18 t. Šio įsakymo III skyriaus 15.3 punktas nustato, kad krovininių automobilių, turinčių tris ašis, didžiausia leistina naudojantis keliais krovininių automobilių, autobusų ir jų junginių masė – 25 t.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad J. J. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vairavo transporto priemonę, viršijančią bendrą leistiną svorį bei leidžiamą ašių apkrovą, neturėdamas specialaus įstatymo nustatytos formos leidimo ir ant kurios varomųjų ašių ratų sumontuotos padangos, kurių protektoriaus rašto gylis neatitiko nustatytų reikalavimų. Pasvėrus transporto priemonę buvo nustatyta, kad jos varančiųjų ašių grupės apkrova buvo 23,25 t, kai leistina varančiųjų ašių grupės apkrova yra 18 t, įvertinus paklaidą, varančiųjų ašių grupės apkrova buvo viršyta – 5,25 t. Pasvėrus transporto priemonę su kroviniu buvo nustatyta, jog jos bendra masė su kroviniu buvo 32,15 t, kai leistina bendra masė su kroviniu yra 25 t, įvertinus paklaidą, bendra masė su kroviniu viršyta – 7,15 t. Specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, J. J. neturėjo, be to, nustatyta, kad ant transporto priemonės varomųjų ašių ratų sumontuotų padangų protektoriaus gylis neatitinka nustatytų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ pakeitimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 3-185 Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ pakeitimo, IV skyriaus 26.4 punkto nuostatas. Taip pat nustatyta, kad J. J. nesilaikė pagal krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9, 10 punktų nuostatų, nes pradėdamas važiuoti, privalėjo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, be to J. J. nurodė, kad pats pasikrovė krovinį vežė sunkiasvorį krovinį ir tuo pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 9, 10 punktus.

Taip pat nustatyta, jog J. J. kontrolės metu nepateikė krovinio vežimo sutartį patvirtinančio dokumento, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, jis vairavo transporto priemonę ant kurios varomųjų ašių ratų sumontuotos padangos, kurių protektoriaus rašto gylis neatitiko nustatytų reikalavimų, taip pažeidė motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2B-91 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.7 punkto reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 6 dalį, 459 straipsnio 10 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai transporto srityje), J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į J. J. asmenybę – duomenų apie baustumą ir teistumą nepateikta, yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad J. J. skirtinos minimalios baudos, numatytos įstatymo straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijose.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka – galutinė nuobauda administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalimi, 459 straipsnio 5, 6 ir 10 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti J. J. (J. J.) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Pripažinti J. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pripažinti J. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Pripažinti J. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) baudą.

Pripažinti J. J. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 900 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 90 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106067333.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.