Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus laikinai einančios vyriausiojo specialisto pareigas, atliekančios viršininko funkcijas, O. S. teikimą dėl V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus administracijos teikimas, kuriame nurodoma, kad V. R. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2019 m. spalio 10 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. spalio 3 d. 2019 m. spalio 15 d. nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę, sudarytas jo priežiūros planas. Priežiūros laikotarpiu V. R. dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 29 iki 2020 m. spalio 7 d., nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. sausio 14 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 25 d. – (duomenys neskelbtini), o nedarbo laikotarpiu registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Naujų ikiteisminių tyrimų dėl probuojamojo galbūt padarytų veikų nėra pradėta, teismo skirtus įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose tam tikru laiku jis vykdo be pažeidimų, tačiau V. R. nevykdo teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nesilaiko 2017 m. gruodžio 6 d. sudaryto abipusio nuteistojo ir nukentėjusiojo M. T. susitarimo dėl žalos atlyginimo, kuris patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius teikimu 2021 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkintas. Teismo posėdžio metu V. R. teigė, kad įsiskolinimą pradės mokėti gavęs pirmą algą ir mokės po 1 500 – 1 700 eurų per mėnesį. V. R. papildomai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą. Po minėtos nutarties priėmimo V. R. išdirbo nemokamus darbus, tačiau ir toliau nesilaiko susitarimo dėl žalos atlyginimo: iki 2022 m. vasario 23 d. iš 118 500 eurų yra atlyginęs 1 750 eurų nukentėjusiajam, po teismo nutarties priėmimo atlygino nukentėjusiajam tik 200 eurų, kuriuos nukentėjusysis patvirtino gavęs. Taip pat probuojamasis pažeidė teismo skirtą teismo įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto: 2022 m. vasario 12 d. 01.09 val. bei 2022 m. vasario 15 d. 02.58 val. V. R. naktinio patikrinimo metu nerastas namuose. V. R., vykdydamas 2018 metais priimtą nuosprendį, kuriuo buvo įpareigotas atlyginti žalą 2017 m. susitarimo tvarka, žalos atlyginimo tvarkos taip pat nesilaikė, dėl ko buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau nutartimi teikimas netenkintas (teikimo Nr. T-1089-990/2018). Taip pat probacijos metu probuojamajam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kliudė ir apgadino kitą automobilį. Probuojamajam buvo paskirta 300 eurų bauda, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal teisės pažeidėjo OASys vertinimo metodiką yra žema (35 iš 168 balų), tačiau dėl daromų pažeidimų didėjanti. Atsižvelgiant į tai, kad probuojamasis pažeidžia probacijos sąlygas bei nesilaiko teismo patvirtintos turtinės žalos atlyginimo tvarkos, siūloma panaikinti V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

4. Teismo posėdžio metu V. R. parodė, kad jis kategoriškai nesutinka su užfiksuotais įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. pažeidimais: jis rado praleistus skambučius, tačiau jam tuo metu buvo darbo dienos, kuomet jis keldavosi 04.30 val., o skambučiai buvo apie 03.00 val. Priteistos sumos jis nesumoka, nes neturi už ką, o kiek galėjo, tiek pinigų jis pervedė. Šiuo metu jis įsidarbino (duomenys neskelbtini), šiandien turi gauti pirmą atlyginimą ir ketina pervesti kelis šimtus eurų. Jis atidirbo neatlygintinus darbus „Maisto bankas“ ir gali šiuos darbus dirbti vėl.

5. Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė nurodė teikimą palaikanti. Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis nesistengia vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, po paskutinio posėdžio sumokėjo tik 200 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

7. Iš V. R. asmens bylos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. R. nepažeidė teismo skirto įpareigojimo tęsti darbą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis nevykdė teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M. T. padarytą žalos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimą, pagal kurį turėjo atlyginti po 1 500 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2018 m. sausio 6 d. ir baigiant 2018 m. gruodžio 6 d; po 2 000 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2019 m. sausio 6 d. ir baigiant 2019 m. gruodžio 6 d.; po 3 000 eurų kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2020 m. sausio 6 d. ir baigiant 2023 m. gruodžio 6 d.; po 3 255,55 eurus kiekvieno mėnesio 6 dieną, pradedant mokėti nuo 2024 m. sausio 6 d. ir baigiant 2024 m. gruodžio 6 d. Nuteistasis nesilaikė nustatyto mokėjimo grafiko ir nukentėjusiajam sumokėjo tik 1 750 eurų nukentėjusiajam, o po paskutiniojo institucijos teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atlygino nukentėjusiajam tik 200 eurų, nors 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė ketinantis mokėti po mokėti 1 500 – 1 700 eurų per mėnesį.

8. V. R. nesilaikė ir teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo: 2022 m. vasario 12 d. 01.09 val. bei 2022 m. vasario 15 d. 02.58 val. jis nebuvo rastas namuose.

9. Taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. R. padarė administracinį nusižengimą – 2020 m. lapkričio 3 d. jis buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės bei kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, paskirtos baudos nėra sumokėjęs.

10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors V. R. netinkamai vykdė įpareigojimus atlyginti žalą nukentėjusiajam, padarė administracinį nusižengimą bei du kartus nebuvo rastas namuose, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs V. R. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad V. R. ilgą laiką nepriekaištingai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, padaryti pažeidimai pavieniai, nuteistasis stengiasi užsidirbti pinigų, teismas įžvelgia V. R. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą.

11. Taip pat pažymėtina, jog nuteistajam geranoriškai nevykdant susitarimo, sudaryto su nukentėjusiuoju, pastarasis įmokų pagal susitarimą turi galimybę reikalauti ir civilinio proceso tvarka, o bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas niekaip nepadidintų nuteistojo finansinių galimybių mokėti susitarime numatytas įmokas. Visgi teismas pažymi, kad nuteistasis, net ir finansiškai nepajėgdamas sumokėti pilnų įmokų, turėjo stengtis periodiškai bent dalinai mokėti įsiskolinimą, ko nedarė, todėl, teismo įsitikinimu, V. R. dėl savo netinkamo elgesio privalo patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos. Teismo vertinimu, V. R. turi patirti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes – atsižvelgus į V. R. elgesio probleminę sritį – lėšų tvarkymą, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nemokamiems darbams atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69, 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

Skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant vieno mėnesio terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nemokamiems darbams atlikti.

Išaiškinti V. R., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.