Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-556-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2A-556-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Ieškovas
asociacijos „Druskininkų gynimo frontas“
Atsakovas
Druskininkų savivaldybei
Kategorijos
  • 25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-556-254/2013;Procesinio sprendimo kategorija: 25.2.; 29.2.; 95.7.;121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Druskininkų gynimo frontas“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-297/2012 pagal ieškovės asociacijos „Druskininkų gynimo frontas“ ieškinį atsakovei Druskininkų savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (paskelbti viešą konkursą).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (II t., b. l. 70–78) ir prašė įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo paskelbti viešą konkursą dėl Druskininkų miesto pirties, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Nurodė, kad 2010-09-25 buvo uždaryta ir iki šiol neveikia Druskininkų miesto viešoji pirtis, esanti (duomenys neskelbtini). Būdama pirties pastato savininke atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad pirties veikla būtų atnaujinta, nors miesto bendruomenė tuo yra suinteresuota. Į miestiečių ir verslininkų prašymus atnaujinti pirties veiklą atsakovė nereagavo. Druskininkų tautodailininkams pateikus atsakovei prašymą skirti patalpas veiklai plėtoti, atsakovė skubiai priėmė sprendimą „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), pritaikymo tautodailės poreikiams“, taip pažeisdama visuomenės interesą ir teisę naudotis socialinėmis pirties paslaugomis. Atsakovei paskelbus viešą konkursą dėl ginčo pastato nuomos, būtų gaunamos pajamos, sukurtos naujos darbo vietos, miestiečiai ir miesto svečiai galėtų toliau naudotis pirties teikiamomis paslaugomis už prieinamą kainą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 125–130) patikslintą ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti ieškovės steigimo dokumentai – 2008-09-09 protokolas Nr. 08/09/19, įstatai, juridinio asmens registravimo pažymėjimas, patvirtina, kad asociacija įsteigta trijų fizinių asmenų, jos prezidentu paskirtas S. V., pagal įstatuose apibrėžtus tikslus ir uždavinius, asociacijos tikslas – skatinti Druskininkų miestą kaip kurortą ir kurortinių vietovių vystymą, kurortinių išteklių apsaugą ir pritaikymą viešoms turizmo reikmėms, gerinti kurorto įvaizdį, skatinti kurorto tarptautinį bendradarbiavimą. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie asociacijos narius, jų skaičių, o jos įstatuose nenumatyta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir atstovauti Druskininkų miesto gyventojų interesams. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį Druskininkų miesto gyventojų ir jo svečių vardu, nes Asociacijų įstatymas tokios teisės nesuteikia. Dėl to, kas nurodyta, teismas sprendė, kad ieškovė įrodymais nepagrindė, jog atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir turi teisę reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė, vykdydama įstatymo pavestas funkcijas, teikia viešąsias paslaugas socialinėje srityje, t. y. teikia Druskininkų savivaldybės gyventojams socialines asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas. Teismas sprendė, kad termino „pirtis“ vartojimas, apibrėžiant asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimą, savaime nesudaro pagrindo pirties veiklą vertinti kaip socialinę paslaugą. Pažymėjo, jog Socialinių paslaugų kataloge įtvirtintas baigtinis gyventojams užtikrinamų socialinių paslaugų rūšių sąrašas, nurodytas jų apibūdinimas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad pirties veikla, teikiant komercinio pobūdžio paslaugas, nepatenka į socialinių paslaugų taikymo sritį, dėl ko nelaikytina viešąja paslauga, todėl jos gynimas negali būti susijęs su viešuoju interesu. Pripažinęs, kad ieškovė nėra subjektas, galintis pareikšti ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ginant viešąjį interesą, kaip neturintis reikalavimo teisės, be to, nenustatęs, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas papildomai pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktą, sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl galiojant nenuginčytam Druskininkų savivaldybės tarybos 2011-12-01 sprendimui Nr. T1-162 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), pritaikymo tautodailės poreikiams“, ieškinio motyvus dėl ginčo pastato suteikimo tautodailės poreikiams laikė teisiškai nereikšmingais ir ex officio jų nenagrinėjo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 133–135) prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra viešojo intereso. Druskininkų miesto pirtis – unikali, vienintelė tokia garinė, ekologiška pirtis mieste. Pirties patalpos yra specifinės, pasižymi unikalia infrastruktūra. Šie pirties ypatumai leidžia ją laikyti kultūrine vertybe, svarbia didžiajai daliai miesto bendruomenės ir miesto svečiams. Miesto gyventojai, rinkdami parašus dėl pirties atnaujinimo, parodė suinteresuotumą pirties kaip kultūrinės vertybės išsaugojimu. Teismas tokiose byloje privalo būti aktyvus, tačiau jis viešojo intereso nebuvimą grindė tik pirties veiklos pripažinimu viešąja paslauga;Ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį, kad apgintų viešąjį interesą. Asociacija atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Nurodo, kad teismas ieškovės atitiktį veiklos tikslui vertino formaliai, neatsižvelgdamas į tai, kad visa asociacijos veikla nukreipta į vartotojų (šiuo atveju Druskininkų miesto gyventojų) interesus. Vien asociacijos pavadinimas leidžia spręsti apie būtent Druskininkų miesto gyventojų atstovavimą, neišskiriant jų atstovavimo ir jų teisių gynimo teisme. Be to, asociacijos nariai yra ir Druskininkų miesto gyventojai. Tokiu atveju narių interesas laikytinas privačiu, tačiau Druskininkų miesto gyventojų kaip suinteresuotos visuomenės interesas yra viešasis. Atsižvelgiant į tai, kad miesto gyventojų skaičius žymiai viršija asociacijos narių skaičių, konstatuojama, kad yra ginamas viešasis interesas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 139–142) prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu nesirėmė aplinkybėmis, kad gindama viešąjį interesą turi teisę reikšti ieškinį, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymu. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl skundas turi būti atmestas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį vartotojų viešam interesui ginti, privalo teismui pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Visgi ieškovė tokių įrodymų nepateikė, nurodė vienintelį faktą – kad yra registruota Juridinių asmenų registre. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų. Ieškinio pagrindas yra Druskininkų savivaldybės teikiamos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybės biudžeto, todėl aukščiau nurodyta įstatymo norma šioms paslaugoms netaikoma. Be to, nurodė, kad socialinių paslaugų teikimas yra specifinė savivaldybės funkcija, kuri nesusijusi su komercinių objektų, tarp jų ir ginčo objekto, nuoma. Nurodė, kad šiuo metu mieste veikia per 50 pirčių. Atsakovė, teikdama paslaugas socialinėje srityje asmenims, kurie dėl sunkios finansinės padėties negali ar neturi galimybės pasirūpinti savo higiena, yra sudariusi sąlygas darbo dienomis naudotis Socialinių paslaugų centro teikiamomis dušo paslaugomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 26 p., 31 p., 2011-12-01 priėmė sprendimą Nr. T1-162 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), pritaikymo tautodailės poreikiams“, kuriuo pritarė pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, pritaikant patalpas tautodailės poreikiams, bei nusprendė rengti tokio projekto paraišką ir teikti ją ES fondų lėšoms gauti (I t., b. l. 93). Ieškovė, nesutikdama su tokiu pastato panaudojimu, sprendė turinti teisę ginti Druskininkų miesto gyventojų viešąjį interesą, todėl ieškiniu prašė įpareigoti Druskininkų savivaldybę paskelbti viešą konkursą dėl Druskininkų miesto pirties, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistavo viešasis interesas, kurį ieškovė turėjo teisę ginti teisme.

Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Teisę pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą reglamentuoja specialioji norma – CPK 49 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prokuroras gali pareikšti ieškinį ne tik Civiliniame kodekse, šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, tačiau ir kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. O valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos viešąjį interesą suponuoja tai, kad Druskininkų pirtis yra kultūros vertybė ir jos išsaugojimu suinteresuoti net 232 Druskininkų miesto gyventojai. Pirmiausia Kultūros vertybių registro vieša paieška (pagal unikalų Nr.) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nepatvirtina Druskininkų pirties kaip kultūros vertybės statuso (I t., b. l. 66–67), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl viešojo intereso egzistavimo siejant jį su ginčo objekto statusu yra nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (5, 6, 7 straipsniai), konkretaus nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga yra pavesta valstybės ir savivaldybės institucijoms.

Apeliantė teisę ginti viešąjį interesą sieja su LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis dėl vartotojų asociacijos teisių. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 9 straipsnį, vartotojų teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina: 1) valstybės ir savivaldybių institucijos; 2) vartotojų asociacijos. Vartotojų asociacijų teises reglamentuoja šio įstatymo 13 straipsnis, kurio 1 dalies 7 punktas reglamentuoja, kad asociacija turi teisę atstovauti vartotojams nagrinėjant ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka, o 12 punktas – šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka ginti vartotojų viešąjį interesą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys. Pagal 31 straipsnio 1 dalį, be kitų sąlygų, vartotojų asociacijų steigimo dokumente turi būti nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas (2 p.).

Asociacija „Druskininkų gynimo frontas“ yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veiklą grindžia LR Asociacijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotais įstatais (I t., b. l. 36–42). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą, asociacijos įstatuose asociacijos veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Pagal ieškovės įstatus, jos tikslas – skatinti Druskininkų miestą, kaip kurortą, ir kurortinių vietovių vystymą, kurortinių išteklių apsaugą ir pritaikymą viešoms turizmo reikmėms, gerinti kurorto įvaizdį, skatinti kurorto tarptautinį bendradarbiavimą. Taigi, ieškovės įstatuose nenurodytas tikslas, kuris leistų ją laikyti vartotojų asociacija. Remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kolegija nesutinka su apeliante, kad vien asociacijos pavadinimas leidžia spręsti apie Druskininkų miesto gyventojų atstovavimą, neišskiriant jų atstovavimo ir jų teisių gynimo teisme, kuomet asociacijos veikla turi būti grindžiama įstatymų nustatyta tvarka įregistruotais įstatais. Ieškovė, pareikšdama ieškinį teisme, nepateikė įrodymų, kad ji atitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas