Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-213-287/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
1-213-287/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51390-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
K. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-213-287/2017 m.Teisminio proceso Nr.1-01-1-51390-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant prokurorei A. M. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., gimusi Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, P. kaime, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, auginanti mažamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji K. Š. 2017 m. spalio 4 d., apie 12.00 val., Pakruojo rajone, P. kaime, gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, mažametei dukrai – nukentėjusiajai G. S. , gim. 2004 m., ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į dešinės kojos šlaunį, taip savo šeimos narei – nukentėjusiajai mažametei dukrai G. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji K. Š. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo namuose, vaikai taip pat buvo namuose. G. turėjo telefoną, o telefonas buvo reikalingas jai paskambinti vyrui. G. telefono jai nedavė, įvyko žodinis konfliktas, dukra pradėjo lakstyti, ji norėdama dukrą sugauti, bandė dukrą sulaikyti, sugriebdama jai už drabužių, kad nepabėgtų, kad atiduotų telefoną, ir su koja įspyrė. Sugyventinio namuose nebuvo. Po įvykio dukros atsiprašė, susitaikė. Dukra G. jos neklauso, negražiai kalba. Ji namuose su vaikais kalba gražiai. Su dukra pasielgė negražiai, neteisingai, negalima taip elgtis. Kol ji buvo atskirta nuo dukros gyventi atskirai, vaikus prižiūrėjo vaikų tėvas. Vaikų tėvas yra dirbantis, kurį laiką nedirbo, nes sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jų šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, todėl, kad buvo apkaltinti, jog nemaitina mažiausiojo vaiko. Jų šeimai teikiamos socialinių įgūdžių, ugdymo ir palaikymo paslaugos, nes trūksta socialinių įgūdžių. Ji serga depresija, gydosi, pastoviai geria vaistus, dabar truputį pertraukė vartojimą, nes labai kenkia sveikatai. Gydėsi Šiauliuose ir, išrašant iš ligoninės, jai buvo išrašyti vaistai, tuos vaistus ir vartoja. Apie tą įvykį dukra pranešė socialinei darbuotojai. Tai buvo pirmas kartas, kai nebesusitvarkydama įspyrė dukrai. Durų stiklą išdaužė netyčia, išdaužė trenkdama su kumščiu, nes dukra užsirakino kambaryje, neleido. Dukra to išdaužimo nematė. Su dukra dabar bendrauja, nežino ar dukra po to įvykio nebijo bendrauti su ja, atrodo, kad nebijo. Pragyvena iš pinigų gaunamų už vaikus ir socialinės pašalpos. Ji nedirba, augina vaikus. Vyras yra dirbantis, sirgo, nedirbo, tačiau greitu laiku vėl eis dirbti. Baudai susimokėti pinigų neturi. Nenori, kad būtų paskirta arešto bausmė, kadangi nenori būti atskirta nuo vaikų. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivi. Daugiau niekada nesmurtaus prieš vaikus, nes šis įvykis jai didelė pamoka, gailisi. Gruodžio 6 dieną grįžo į namus, kadangi pagal dokumentus suprato, kad yra pasibaigęs terminas nesilankyti namuose. Nuo gruodžio 6 dienos jau būna namuose. Nenori, kad būtų paskirtas laisvės atėmimas, nes vyras išeis į darbą, nebus kam prižiūrėti vaikų. Mažiausiajam vaikui tik pusantrų metų. Po šio įvykio vaikai jai nėra našta, tai jos gyvenimas, negali be jų gyventi. Jai buvo labai sunku, kai reikėjo gyventi be vaikų, su jais nesimatyti.

Po kaltinamosios apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus, esant kaltinamosios rašytiniam sutikimui dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios K. Š. padaryta veika jos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi ji spirdama su koja, sukėlė šeimos narei – mažametei dukrai G. S. fizinį skausmą.

Kaltinamosios K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji K. Š. neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju ar pagal laidavimą (1 t., 62 b. l.), administracine tvarka nebausta (1 t., 63 b. l.), augina aštuonis vaikus (1 t., 64-65 b. l.), į psichiatro įskaitą įrašyta nuo 2017-09-21, priklausomybės įskaitoje neįrašyta (1 t., 77 b. l.), Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurodoma, kad šeimoje fiksuojama netinkama vaikų priežiūra, socialinių įgūdžių stoka, smurtas artimoje aplinkoje (1 t., 71 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad seniūnija yra gavusi pranešimų iš B. pagrindinės mokyklos dėl vaikų nepriežiūros ir mokyklos nelankymo (1 t., 74 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) K. Š. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą paskiriant jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis, kadangi kaltinamoji K. Š. pripažino kaltę ir byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, spręsdamas, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamosios K. Š. padaryta nusikalstama veika bei kaltinamosios asmenybę, kad ji neigiamai vertina savo elgesį, gailisi nusikaltusi, į jos siekius pasitaisyti, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji yra tiek socialiai pavojinga asmenybė, kad jos resocializacijos procesas galimas, tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. Š. atidedamas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką K. Š. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 4 d. 16.45 val. iki 2017 m. spalio 5 d. 15.23 val. (123, 127 b. l.), tai yra, viena para.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (107-108 b. l.) nuteistajai K. Š. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir ją nubausti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jas išklausant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką K. Š. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2017 m. spalio 4 d. 16.45 val. iki 2017 m. spalio 5 d. 15.23 val., tai yra, vieną parą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajai K. Š. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė