Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-274-655/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
AN2-274-655/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01836-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Byla Nr. AN2-274-655/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01836-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotojos D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotoja D. B. (toliau - Institucijos atstovė) skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo patenkintas J. Ū. skundas ir panaikintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. birželio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSCANN-104298333-17, kuriuo J. Ū. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

Institucijos atstovė skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu bei priimtu nutarimu. J. Ū. ginčijamu 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį pinigine 600 Eur bauda už tai, kad jis, kaip UAB „Adminsta“ vadovas, turėdamas pareigą užtikrinti higienos normų laikymąsi ir būdamas už tai atsakingas, nevykdė savo aiškiai apibrėžtos pareigos - neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 24:2003) 26.2 papunkčio reikalavimo.

Institucijos atstovė nurodė, kad pagal UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „Adminsta“ sudarytos neterminuotos sutarties Nr. 52 papunktį - prižiūrėtojo (UAB „Adminsta“) atsakomybės riba karšto vandens tiekimo sistemoje: išorinė riba - nuo šalto vandens skaitiklio, skirto šildomo vandens apskaitai; vidinė riba – buto įvadinis ventilis. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. 2R-648 informavo, kad UAB „Adminsta“ pastato karšto vandens sistemą prižiūrėjo neturėdama karšto vandens tiekimo sistemos schemos, kuri yra privaloma pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimą. Vadinasi, UAB „Adminsta“ Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, pastato karšto vandens sistemą prižiūrėjo aplaidžiai, nesirūpindama išsiaiškinti prižiūrimo pastato karšto vandens sistemos ypatumus, kurie yra svarbūs, kad būtų užtikrinta ne žemesnė kaip 50 °C vandens temperatūra visuose vartotojų čiaupuose, nes iš šilumokaičio išeinanti karšto vandens temperatūra turi būti nustatyta kiekvienam pastatui individualiai, atsižvelgiant į karšto vandens tiekimo sistemos techninius ypatumus (vamzdynų ilgį, karšto vandens paskirstymą ir pan.), kad būtų užtikrinta ne žemesnė kaip 50 °C vandens temperatūra visuose vartotojų čiaupuose.

UAB „Adminsta“ NVSC Vilniaus departamentui pateikė karšto vandens temperatūrų matavimo aktus, kuriuose pateikti duomenys apie karšto vandens temperatūras vartotojų čiaupuose. Šiuose karšto vandens temperatūrų matavimo aktuose užfiksuoti duomenys, kad pas vartotojus karšto vandens temperatūra buvo 1-3 °C žemesnė, nei išeinanti iš šilumokaičio. Be to, legioneliozių prevencijai, temperatūra turi būti palaikoma visoje karšto vandens sistemoje. Kai pastate yra cirkuliacinė karšto vandens sistema (o tokia yra Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, pastate), tai aukščiausia karšto vandens temperatūra būna iš šilumokaičio išeinančio vandens, o žemiausia - į šilumokaitį grįžtančio vandens. Siekiant išlaikyti HN 24:2003 26.2 papunkčio reikalavimą, legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 °C, grįžtančio į šilumokaitį vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50 °C. Karšto vandens sistemos prižiūrėtojui teisės aktais nėra numatyta prievolė matuoti karšto vandens temperatūrą vartotojų čiaupuose, tačiau yra nustatyta prievolė fiksuoti iš šilumokaičio išeinančio ir grįžtančio vandens temperatūrą. Būtent iš šilumokaičio išeinančio ir grįžtančio vandens temperatūra atspindi karšto vandens sistemos atitiktį teisės aktų reikalavimams. UAB „Adminsta“ NVSC Vilniaus departamentui pateiktuose Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo karšto vandens sistemos temperatūrų nuotolinės stebėjimo ir valdymo sistemos duomenų išrašus, kur yra fiksuota, kad 2016 m. gruodžio mėn. bei 2017 m. sausio mėn. 1-15 d. iš šilumokaičio vartotojams paduodama temperatūra buvo dažnai žemesnė nei 50 °C, o grįžtančio į šilumokaitį - apie 40 °C.

Pasak Institucijos atstovės, teismas klaidingai aiškina, jog yra pagrindo manyti, kad legionelių bakterijų Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo butuose galėjo atsirasti dėl to, jog vandens vartotojai galimai nebuvo savo butuose atsukę vandens čiaupų ir nuleidę karšto vandens, ar netinkamos vandens prietaisų priežiūros, susikaupusių nuosėdų, silpnos vandens cirkuliacijos ir pan. Pažymėjo, jog gyventojų čiaupai užsiteršia Legionella bakterijomis, kai į juos tiekiamas bakterijomis užterštas vanduo iš karšto vandens sistemos, o ne atvirkščiai, todėl UAB „Adminsta“ direktoriaus J. Ū. teiginiai, bei pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog, neva, dėl gyventojų neprižiūrimų čiaupų karšto vandens sistemoje rastos Legionella bakterijos, yra visiškai nepagrįsti. Šį teiginį patvirtina ir šalto vandens tyrimų rezultatai: NVSPL 2017 m. vasario 7 d. protokoluose Nr. MA 428 (MA 888-MA 889)/2017 ir Nr. MA 428 (MA 892-MA 895)/2017 nurodyta, kad šaltame vandenyje Legionella bakterijų neaptikta. Šaltas vanduo buvo imtas (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir duše tuo pačiu metu kaip ir karšto vandens mėginiai, t. y. 2017 m. sausio 27 d. Šaltame vandenyje Legionella bakterijų nebuvo aptikta, o karštame - bakterijos aptiktos. Kadangi karšto ir šalto vandens čiaupas yra bendras, tai jei gyventojai būtų neprižiūrėję čiaupų ir dušų galvučių, tai ir iš nenuleisto šalto vandens taip pat būtų išaugę Legionella bakterijos.

Teismas nepakankamai išnagrinėjo ir klaidingai įvertino aplinkybę, jog imant mėginius ir fiksuojant vandens temperatūras turėjo būti atsižvelgiama į matavimo prietaiso paklaidą. Teismo teigimu, paklaida turėjo būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nurodyti temperatūrų dydžiai turėjo būti padidinti vienu laipsniu, iš to seka, kad HN 24:2003 nebuvo pažeista. Institucijos atstovė nesutinka su tokiu Teismo vertinimu ir klaidingu aplinkybių interpretavimu. Temperatūrų matavimų rezultatai galėtų būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai tik tuo atveju, jei karšto vandens sistemoje nebūtų rasta Legionella bakterijų, kurios atsiranda tik dėl per žemų karšto vandens temperatūrų.

Institucija operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę atliko vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V- 946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas), 45 punktu, kuriame nurodyta, jog operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus ir apie patikrinimą ūkio subjekto neinformavus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Reglamentas yra aukštesnės galios teisės aktas ir nepagrįstai vadovavosi Legioneliozės profilaktikos ir kontrolės darbų legioneliozės rizikos vietose atlikimo rekomendacijų 10 punktu, pagal kurį mėginius gali imti tik apmokyti specialistai, dalyvaujant už vandens sistemos priežiūrą atsakingam asmeniui. Apie vandentiekio vandens mėginių paėmimą gyvenamajame name, Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, Institucija informavo namą administruojančią įmonę UAB „Žirmūnų būstas“, kurios atstovas kartu su Institucijos specialistu dalyvavo vandens mėginių paėmimo metu.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodė, kad Institucija faktines aplinkybes išnagrinėjo objektyviai, išsamiai ir visapusiškai, atliko visus reikalingus tyrimus, surinko pakankamai įrodymų ir priimdamas pagrįstą 2017 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, tad pagrindo naikinti Institucijos nutarimą nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Adminsta“ direktorius J. Ū. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjo J. Ū. skundas patenkintas ir NVSC Vilniaus departamento 2017 m. birželio 13 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad NVSC Vilniaus departamento pareiškėjui J. Ū. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu surašytas nutarimas neatitinka ANK nustatytų reikalavimų. J. Ū. teigimu, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta administracinio nusižengimo esmę apibūdinančių veiksmų, kuriais pasireiškė pažeidimas, t. y., kokiais konkrečiais veiksmais ar kokiu konkrečiu neveikimu A. Ū. pažeidė HN 24:2003 26.2 punkto reikalavimus ir kokie įrodymai patvirtina protokole aprašomo administracinio nusižengimo padarymo faktą. Protokole nėra aiškiai nustatytas administracinio nusižengimo laikas, nėra nurodyta, kuo vadovaujantis administracinio nusižengimo vieta yra pripažinta (duomenys neskelbtini), Vilnius. Protokole nėra užsimenama apie dėl administracinio nusižengimo kilusius sunkius padarinius, o nutarime dėl administracinio nusižengimo kilę sunkūs padariniai jau kvalifikuojami kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nutarimu nepagrįstai išplėstos protokolu apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Jam inkriminuoti sunkūs padariniai, kurie atsirado anksčiau, nei J. Ū. tariamai padarė administracinį nusižengimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento vyr. specialistė N. A. surašė 2017 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolą J. Ū. už tai, kad jis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 26 d. 00.00 val. iki 2017 m. kovo 10 d. 00.00 val. pažeidė Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“, 26.2 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, už šį nusižengimą jam buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti 70 eurų baudą (t. 1, b. l. 10-11).

J. Ū. nesutikus su protokolu ir nesumokėjus baudos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento skyriaus vedėjas R. V., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatęs, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra sunkinančių aplinkybių (dėl nusižengimo atsirado sunkių padarinių), 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. NVSCANN-104298333-17 (toliau –Nutarimas) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrė J. Ū. maksimalią 600 eurų dydžio baudą. Nutarime nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 26.2 punkto pažeidimas nustatytas vilnietės J. L. Ž. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susirgimo ir mirties nuo legionelių ligos atvejo epidemiologinės diagnostikos (toliau -Tyrimas) metu. Tyrimo eigoje, išanalizavus 2017 m. sausio - vasario mėnesių UAB „Adminsta“ nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos bei 2017 m. sausio 26 d. ir vasario 23 d. vandens mėginių paėmimo metu vartojimo vietose užfiksuotus karšto vandens temperatūros duomenis (2017 m. vasario 1 d. Mikrobiologinių tyrimų protokolas Nr. MA 429 (MA 899- MA 901)/2017, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 3 d. Mikrobiologinių tyrimų protokolai Nr. MA 880 (MA 2028- MA 2031)/2017, Nr. MA 884 (MA 2044- MA2047)/2017, Nr. MA 885 (MA 2048- MA2049)/2017) Vilniaus departamentas nustatė karšto vandens temperatūrų neatitikimus HN 24:2003 26.2 punkto reikalavimams. Apie tyrimų rezultatus UAB „Adminsta“ buvo informuota Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2017 m. vasario 2 d. raštu ir 2017 m. kovo 8 d. Užkrečiamosios ligos židinio epidemiologinės diagnostikos aktu. Netinkamas temperatūrų palaikymas daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, karšto vandens sistemoje sudarė sąlygas daugintis Legionella bakterijoms, kas sukėlė pavojų užsikrėsti legionelioze. Vandentiekio vandens mėginių, paimtų daugiabučiame gyvenamajame name Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, 2017 m. sausio 26 d. ir 2017 m. vasario 23 d., mikrobiologinių tyrimų duomenimis patvirtinta pastato karšto vandens sistemos tarša Legionella bakterijomis. UAB „Adminsta“ yra daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 5 karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, kurios vadovas J. Ū., turintis prievolę ir galimybę žinoti HN 24:2003 26.2 papunkčio reikalavimą, kad Legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50-60 °C, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 °C, o vartotojų čiaupuose iki 60 °C, neužtikrino tinkamo su karštu vandens tiekimu susijusių reikalavimų vykdymo (t. 1, b. l. 13-14).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Ū. su Nutarimu nesutiko ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2017 m. birželio 13 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu panaikino Institucijos 2017 m. birželio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. Ū. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad J. Ū. padarė ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Institucija, turinti pareigą įrodyti nusižengimą, kurio padarymu kaltina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo neįrodė, visapusiškai ir objektyviai aplinkybių neištyrė, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė nepagrįstai, todėl apylinkės teismas J. Ū. skundą patenkino.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą nutraukto administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą, Institucijos apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas surinktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos analizės pagrindu skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog Institucijos nutarimas, kuriuo J. Ū. pripažintas kaltu padarius ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, neįrodytas, Institucija visapusiškai ir objektyviai aplinkybių neištyrė, todėl nepagrįstai J. Ū. patraukė administracinėn atsakomybėn.

Institucijos atstovė skunde nurodė, kad UAB „Adminsta“ NVSC Vilniaus departamentui pateiktuose Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo karšto vandens sistemos temperatūrų nuotolinės stebėjimo ir valdymo sistemos duomenų išrašuose fiksuota, kad 2016 m. gruodžio mėn. bei 2017 m. sausio mėn. 1-15 d. iš šilumokaičio vartotojams paduodama temperatūra buvo dažnai žemesnė nei 50 °C, o grįžtančio į šilumokaitį - apie 40 °C. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. Ū. inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. kovo 10 d., todėl ankstesniu laikotarpiu fiksuoti karšto vandens temperatūros duomenys negali būti laikomi įrodymais J. Ū. inkriminuojamam administraciniam nusižengimui pagrįsti.

Iš byloje esančių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos surašytų Mikrobiologinio tyrimo 2017-02-01 - 2017-03-03 protokolų matyti, kad 2017-01-26 ir 2017-02-23 paėmus karšto vandens mėginius iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, karšto vandens temperatūra virtuvėje ir vonios kambaryje buvo 49,5 - 51,5 °C, iš Tuskulėnų g. 5 namo šiluminio punkto ištekančio karšto vandens temperatūra buvo 67,1 °C, sugrįžtančio į šiluminį mazgą - 40,7 °C (t. 1, b. l. 20-21, 64-65, 85-87). Atlikus karšto vandens temperatūros matavimus kituose Tuskulėnų g. 5 namo butuose (Nr. 43, 47, 63), nustatyta, kad juose karšto vandens temperatūra buvo 48,6- 50,6°C. Vienu atveju bute Nr. (duomenys neskelbtini) vonios patalpoje karšto vandens temperatūra siekė 46 °C, bet to paties buto virtuvėje karšto vanduo temperatūra buvo 49,7 °C (t. 1, b. l. 16-19, 22-23, 90-91, 118). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. N. parodė, kad jis dirba Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, mėginių paėmimo specialistu. Jam teko imti mėginius Tuskulėnų g. 5. Jis pažymėjo, kad prietaisai turi paklaidas, bet tų paklaidų neįrašinėdavo, nes jos nurodytos prie patikros sertifikato. Jis įrašydavo tik tuo metu prietaiso parodytą temperatūrą. Paklaidų nevertino, nes jos sudaro maksimaliai vieną laipsnį. Atsižvelgus į šiuos liudytojo – specialisto T. N. parodymus, akivaizdu, kad imant mėginius ir fiksuojant vandens temperatūrą, nebuvo atsižvelgiama į matavimo prietaiso paklaidą (± 1°C). Ši paklaida, kaip teisingai skundžiamame nutarime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nurodyti temperatūrų dydžiai turi būti padidinti vienu laipsniu. Iš to darytina išvada, kad Nutarime nurodytoje pažeidimo vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, karšto vandens temperatūra siekė 50,5 - 52,5 °C, todėl higienos norma pažeista nebuvo.

Institucijos atstovės nuomone, teismas klaidingai aiškina, jog yra pagrindo manyti, kad legionelių bakterijų Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, namo butuose galėjo atsirasti dėl to, jog vandens vartotojai galimai nebuvo savo butuose atsukę vandens čiaupų ir nuleidę karšto vandens, ar netinkamos vandens prietaisų priežiūros, susikaupusių nuosėdų, silpnos vandens cirkuliacijos ir pan.

Pažymėjo, jog gyventojų čiaupai užsiteršia Legionella bakterijomis, kai į juos tiekiamas bakterijomis užterštas vanduo iš karšto vandens sistemos, o ne atvirkščiai. Šį teiginį patvirtina ir šalto vandens tyrimų rezultatai: NVSPL 2017 m. vasario 7 d. protokoluose Nr. MA 428 (MA 888-MA 889)/2017 ir Nr. MA 428 (MA 892-MA 895)/2017 nurodyta, kad šaltame vandenyje Legionella bakterijų neaptikta. Šaltas vanduo buvo imtas (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir duše tuo pačiu metu kaip ir karšto vandens mėginiai, t. y. 2017 m. sausio 27 d. Šaltame vandenyje Legionella bakterijų nebuvo aptikta, o karštame - bakterijos aptiktos. Kadangi karšto ir šalto vandens čiaupas yra bendras, tai jei gyventojai būtų neprižiūrėję čiaupų ir dušų galvučių, tai ir iš nenuleisto šalto vandens taip pat būtų išaugę Legionella bakterijos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais, kadangi jei gyventojų buvo netinkamai prižiūrima karšto vandens sistema, esanti konkrečiame bute, t. y., jei buvo nepakankama karšto vandens cirkuliacija, užteršti karšto vandens vamzdžiai, akivaizdu, kad Legionella bakterijos galėjo veistis ne tik ant neprižiūrimų čiaupų ir dušų galvučių, bet ir toje karšto vandens sistemos (vamzdyno) dalyje, kuri yra konkretaus buto karšto vandens vamzdynų sistemos dalyje nuo karšto vandens skaitiklio iki vandens maišytuvo (čiaupo).

Iš byloje esančių žurnalo įrašų matyti, kad 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. kovo 8 d. sistemoje buvo atlikti termošokai (t. 1, b. l. 36-41). Iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro metodinių rekomendacijų „Su kelionėmis susijusios legioneliozės valdymas ir profilaktika“ 8 skyriuje nurodyta, kad atliekant terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai. Karšto vandens temperatūra jo išleidimo čiaupuose neturi būti mažesnė nei 50 °C (t. 1, b. l. 45-59). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atliekant termošokus karšto vandens vartotojai savo butuose buvo atsukę vandens čiaupus ir nuleidę karštą vandenį 5 minutes, kaip numato rekomendacijos. Dėl to yra pagrindo manyti, kad legionelių bakterijų Tuskulėnų g. 5 namo butuose galėjo atsirasti dėl karšto vandens vartotojų pareigų nevykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su apylinkės teismo nutarimo argumentu, kad 2017 m. birželio 13 d. Institucijos priimtame nutarime buvo faktiškai išplėstos 2017 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu apibrėžtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, nes Institucijos nutarime buvo papildomai nurodoma, kad J. Ū. netinkamai palaikė temperatūras daugiabučio gyvenamojo namo Tuskulėnų g. 5, Vilniuje, karšto vandens sistemoje, kas sudarė sąlygas daugintis Legionella bakterijoms ir tai sukėlė pavojų užsikrėsti legionelioze, tuo neužtikrino tinkamo su karštu vandens tiekimu susijusių reiklavimų vykdymo. Toks nusižengimo traktavimams, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl higienos normos nesilaikymo viso pastato karšto vandens sistemoje Protokole nebuvo fiksuotas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, kad J. Ū. Institucijos nutarimu yra faktiškai nubaustas už higienos normos nesilaikymą ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir visame Tuskulėnų g. 5 name, nors protokole pažeidimo vieta nurodyta Tuskulėnų g. 5-82, Vilniuje, kas yra nepagrįsta ir neteisėta, nes procesas negali vykti dėl administracinio nusižengimo protokole nenustatytų kaltinimų. Bet kas svarbiausia, Institucijos 2017 m. birželio 13 d. nutarime nurodoma, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atsirado sunkūs padariniai (mirė žmogus), ko nebuvo nurodyta protokole. Pagal bylos duomenis pilietė J. L. Ž, gyvenusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mirė 2017 m. sausio 19 d., (t. 1, b. l. 153-154). Iš J. Ū. inkriminuojamo administracinio nusižengimo laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. kovo 10 d., todėl akivaizdu, kad sunkūs padariniai, kas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, negalėjo atsirasti dar nepadarius nusižengimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad J. Ū. padariniai inkriminuoti iki nusižengimo padarymo, todėl yra nepagrįsti ir negali būti laikomi atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu ir jo argumentacija, todėl į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą neatsako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimas, kuriuo patenkintas J. Ū. skundas ir panaikintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017 m. birželio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSCANN-104298333-17, kuriuo J. Ū. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 dalyje, ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, argumentacija aiški, logiška, pagrįsta byloje esančiais, aptartais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje įvertintais įrodymais, todėl jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotojos D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė