Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Danguolei Gedvilaitei, Ritai Pociuvienei, Erikai Simaitei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovams M. D., T. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte, (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti statybininku 2016 m. sausio 18-22 dienomis V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini). Tuo S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 95, 99 straipsnius, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad V. K. įmonėje dirbo iki 2016 m. sausio 14 d., jis buvo atleistas savo noru, todėl, kad darbe buvo pasirodęs neblaivus. Kadangi jiems nuo 2016 m. sausio 18 d. skubiai vėl reikėjo vairuotojo, o V. K. prašėsi priimamas atgal į darbą, tai jis sutiko vėl jį priimti. Visa tai įvyko savaitgalį – sekmadienį jis paskambino buhalterei, kad ji atšauktų V. K. atleidimą, tačiau ji pamiršo ir neatšaukė. Pirmadienį jie išvažiavo į objektą dirbti, jis manė, kad Sodrai yra pranešta apie V. K. priėmimą į darbą. Kai tik sužinojo, kad nebuvo pranešta Sodrai, iš karto viską sutvarkė. Po savaitės V. K. vėl buvo oficialiai įdarbintas. Atlyginimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 18 d. iki sausio 22 d. V. K. buvo išmokėtas. V. K. yra pateikęs raštą darbo inspekcijai, kuriuo atšaukia savo skundą. Pripažino, kad jis nesukontroliavo buhalterės darbo, todėl yra kaltas. Nežiūrint į tai, pripažino savo kaltę, prašė skirti minimalią nuobaudą.

Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovas M. D. nurodė, kad teismui yra pateikta pakankamai įrodymų apie padarytą pažeidimą, be to, pats S. S. pripažino pažeidimą, todėl prašė skirti baudą sankcijos ribose.

2016 m. balandžio 8 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA0643-0689 užfiksuota, kad 2016 m. vasario 23 d. gautas V. K. skundas dėl galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d. Pareiškėjas pateikė magnetinę kortelę, su kuria pateikdavo į objektą. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad V. K. įmonėje įdarbintas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. sausio 13 d., nuo 2016 m. sausio 25 d. iki dabar, t y. skunde nurodytu laikotarpiu įmonėje nebuvo įdarbintas. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) statybos aikštelės vadovu R. M. nustatyta, kad statybos objekte UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kaip jų rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovas. Gauti duomenys iš apsaugos posto, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. K. m. sausio 18-22 dienomis, pasinaudojęs magnetine kortele, patekdavo į statybvietę ir iš jos išvykdavo. Susisiekus su motelio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, tame tarpe ir V. K., administratore, nustatyta, kad V. K. motelyje gyveno 2016 m. sausio 14-21 dienomis. Iš surinktos medžiagos matyti, kad V. K. nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 22 d., dirbo statybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo objekte (duomenys neskelbtini). (b. l. 5).

Fotolentelėje užfiksuota V. K. naudota ir pateikta magnetinė kortelė. (b. l. 7).

S. S. 2016 m. balandžio 8 d. paaiškinime pripažino pažeidimą. (b. l. 4).

V. K. 2016 m. vasario 23 d. prašyme dėl nelegalaus darbo bei dirbtų viršvalandžių nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte Vilniuje, 2016 m. sausio 15 d. jis buvo atleistas iš anksto neinformuotas. 2016 m. sausio 18 d. jis vėl buvo komandiruotas į Vilnių ir iki 2016 m. sausio 23 d. dirbo nelegaliai, su juo nebuvo atsiskaityta. Nuo 2016 m. sausio 25 d. vėl buvo įdarbintas oficialiai. (b. l. 8).

Iš informacijos apie V. K. patekimą į objektą per sausio mėnesį, matyti, kad V. K. į objektą patekdavo 2016 m. sausio 18-22 dienomis. (b. l. 10).

Iš motelio „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad V. K. motelyje gyveno 2016 m. sausio 18-21 dienomis. (b. l. 11).

Iš 2016 m. vasario 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. sausio 13 d. ir nuo 2016 m. sausio 25 d. (b. l. 12).

Iš 2016 m. sausio 22 d. darbo sutarties matyti, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas apdailininku, darbo sutarties įsigalioja 2016 m. sausio 22 d., darbininkas pradeda dirbti 2016 m. sausio 25 d. (b. l. 14).

Iš teismui pateikto V. K. paaiškinimo matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Taigi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą nustatytu laiku.

Bylos medžiaga nustatyta, ką patvirtino ir pats S. S. teisminio nagrinėjimo metu, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dar prieš pažeidimo padarymą, 2016 m. sausio 14 d., buvo atleistas, tačiau po poros dienų, esant darbuotojų trūkumui ir paties V. K. prašymui, vėl V. K. buvo priimtas į darbą. S. S. apie tai informavo buhalterę, kad ši atšauktų V. K. atleidimą, tačiau buhalterė direktoriaus nurodymo neįvykdė, nes po laisvadienių pamiršo apie direktoriaus nurodymą, o pats S. S., nesukontroliavo, ar buhalterė įvykdė jo nurodymą. Visgi vėliau, pastebėjus, kad V. K. dirba neįformintas, jis buvo įdarbintas oficialiai ir pažeidimas buvo pašalintas. Teismo posėdžio metu S. S. pripažino pažeidimą, pripažino savo kaltę, kad nesukontroliavo buhalterės darbo. S. S. patvirtino, kad leido dirbti V. K.. Savo prašyme V. K. nurodė, kad 2016 m. sausio 18-22 dienomis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, į kurį patekdavo pasinaudodamas magnetine kortele, iš motelio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad V. K. motelyje, kuriame gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, gyveno 2016 m. sausio 18-21 dienomis, tačiau 2016 m. vasario 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų matyti, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. sausio 13 d. ir nuo 2016 m. sausio 25 d., t. y. 2016 m. sausio 18-22 dienomis jis oficialia įdarbintas nebuvo, vadinasi dirbo nelegaliai.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad S. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2016 m. sausio 18-22 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini), įdarbino V. K. ir realiai leido dirbti V. K., nesudaręs su juo darbo sutarties, bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, kas laikytina nelegaliu darbu. Byloje nenustatyta, jog S. S. ir V. K. buvo susitarę dėl darbo užmokesčio dydžio, tačiau pažymėtina, jog šio fakto nenustatymas savaime nepaneigia aplinkybės, jog V. K., esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

S. S. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, t.y. dėl to, kad V. K. neabejotinai dirbo nelegalų darbą 2016 m. sausio 18-22 dienomis, o S. S., leisdamas jam dirbti, nesukontroliavo, kad būtų atšauktas V. K. atleidimas, arba, kad nedelsiant būtų su V. K. sudaryta nauja darbo sutartis ir apie V. K. įdarbinimą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, nesiėmė jokių priemonių darbo teisiniams santykiams įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas - paties S. S. prisipažinimu teisme, 2016 m. balandžio 8 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA0643-0689, V. K. 2016 m. vasario 23 d. prašymu dėl nelegalaus darbo bei dirbtų viršvalandžių ir kitais įrodymais. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Byloje S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio paskyrimo į atsižvelgiama į S. S. asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, kaltę pripažino, vėliau pažeidimą pašalino, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai manyta, jog šiuo atveju S. S. atžvilgiu nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam už padarytą teisės pažeidimą minimalią administracinę nuobaudą - baudą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apie nuobaudos paskyrimą S. S. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (ATPK 41 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam - 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16056768266, įmokos kodą 1001.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba Klaipėdos miesto apylinkės teismui.