Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-318-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
1-318-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45277-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
J. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-318-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45277-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,kaltinamajam D. D.,nukentėjusiajai J. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2018 m. liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta sumažinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi kaltinamajam paskirta papildoma pareiga gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. D. 2019 m. spalio 20 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš šeimos narį - sutuoktinę J. D., t. y. tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į veido kairę pusę, padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė J. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 20 d. vėlai vakare tarp jo ir sutuoktinės namuose (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir sudavė ranka sutuoktinei į skruostą. Ar sudavė delnu, ar kumščiu, tiksliai pasakyti negali. Dėl to sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmą. Konflikto metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Gailisi dėl to, ką padarė. Sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Susituokė ne tam, kad muštųsi. Šiuo metu susituokę, tačiau dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės gyvena atskirai, pasiskambina. Šiuo metu vartoja vaistus, kad negertų alkoholio. Supranta, kad neįvykdęs ankstesnės bausmės padarė naują nusikaltimą. Labai dėl to gailisi. Sutiktų gydytis priklausomybę alkoholiui, sutiktų viską padaryti, kad teismas juo dar kartą patikėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. D. parodė, kad su D. D. santuokoje gyvena 1 metus, taip pat beveik metus kartu gyvena name (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Su jais kartu gyvena jos nepilnametė dukra A. J. iš pirmos santuokos. 2019 m. spalio 20 d. naktį D. D. pradėjo jai be pagrindo priekaištauti, kad ji jam neištikima, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis, gulėdamas lovoje, pradėjo jai grasinti ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį. Kad daugiau nebesiveltų su juo į konfliktus, ji išėjo miegoti į kitą kambarį pas dukrą. D. grasinimų išsigando, nes 2018 m. jis buvo teisiamas už tai, kad grasino ir smurtavo prieš savo seserį. Tą vakarą nekvietė policijos, nes žinodama, kad D. turi teistumą dėl panašaus nusikaltimo, jo pagailėjo. Dukra šio konflikto su D. nematė ir negirdėjo. Tik ryte joms atsikėlus, ant veido jau matėsi mėlynė, todėl dukrai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Pirmadienį D. vartojo alkoholį, bet nekonfliktavo. Antradienį, 2019 m. spalio 22 d. ryte, apie 9 val., D. pradėjo iš jos reikalauti pinigų, kad turėtų už ką įsigyti alkoholio. Kadangi ji pinigų nedavė, jis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama veltis su D. į konfliktą, užsirakino dukros kambaryje, kuri tuo metu buvo mokykloje. D. parsivežė alaus, kurį vartojo būdamas kieme, kartais užeidavo į namus ir išvadindavo ją įžeidžiančiais žodžiais. Apie 15 val. grįžo dukra, kurią netrukus išlydėjo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu D. nei jai nei A. nieko nesakė ir nedarė. Dukrai grįžus apie 19.30 val., kartu su dukra parėjo į namus ir iš karto užsirakino jos kambaryje. Norėjo pažiūrėti televizorių, bet neveikė. Suprato, kad D. ištraukė televizoriaus kabelį, nes ne kartą buvo taip padaręs. Todėl su dukra nuėjo pas D. į kambarį pasijungti kabelį. Kadangi pamatė, kad kabelis sulaužytas, atgal su dukra nuėjo į jos kambarį, kur abidvi užsirakino. Tada D. pradėjo rėkauti ir vadinti jas su dukra valkatomis, utėlėmis, benamėmis ir vis kažkuo daužydavo į kambario duris. Dukra kambaryje užsidegė šviesą, o D. atjungė kambaryje elektrą. Dukra, pasakiusi, kad kvies policiją, išėjo iš namų, ji išėjo iš namų kartu su ja. Joms einant į kiemą, D. toliau plūdo, įžeidinėjo dukrą, todėl ji iškvietė policiją. D. išėjo į kiemą, pradėjo rėkti ant dukros, kam kvietė policiją. Pamačiusi, kad D. ruošiasi išeiti iš namų, ji iš lauko pusės uždarė duris ir užkabino pakabinamą spyną, kad jis nepabėgtų, nes jis linkęs pabėgti kai kviečiama policija. Norėdamas išeiti, D. išdaužė A. kambario langą, smūgiuodamas atsidarė namo duris, dėl ko sulūžo spynos laikiklis-kilputė. Išėjęs į kiemą, jis niekur nesislėpė ir nebėgo, atvykusi policija jį sulaikė ir išsivežė. Dėl sugadinto turto pretenzijų neturi, nes žala mažareikšmė. Civilinio ieškinio šioje byloje nereiškia ir nereikš. D. D. jos atsiprašė, ji jam atleido. Jei D. D. gydysis nuo alkoholizmo bei konsultuosis su psichologais, ji galėtų toliau bendrai gyventi ir nejaustų iš jo pusės jokios grėsmės ar pavojaus sau bei savo dukrai (b. l. 13, 33–34, 37).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. gruodžio mėnesio kartu su savo mama J. ir jos vyru D. gyvena dviejų kambarių name (duomenys neskelbtini). Mamai susituokus su D., nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, atsikraustė visi kartu gyventi aukščiau nurodytu adresu. Jos ir mamos santykiai yra artimi, su ja sutaria gerai, o mama, kiek jai žinoma, su D. sutaria taip pat gerai. 2019 m. spalio 20 d. vakare apie 19 val., kaip suprato, mama su D. šventė savo vestuvių metines, jie abudu buvo lauke, bendravo, vėliau parėjo namo. D. buvo gerokai išgėręs, tai matėsi iš jo elgesio, mama taip pat buvo išgėrusi, nes ji jai pati sakė, kai anksčiau kalbėjosi su ja telefonu, tačiau iš jos elgesio tikrai nebūtų pastebėjusi, kad ji buvo tą vakarą vartojusi alkoholio. Mamai grįžus negirdėjo, kad mama su D. būtu pykęsi. Ji neužilgo nuėjo į savo kambarį. Kaip suprato, vėliau mama kartu su D. taip pat nuėjo miegoti į savo kambarį. Nakties metu, kai ji jau miegojo, mama atėjusi pas ją į kambarį pasakė, kad D. jai trenkė į akį, tačiau dėl ko ir kuo jai trenkė, nieko daugiau nesakė. Mama jai sakė, kad D. gulėdamas kartu su ja lovoje, jai pasakė, kad ją pakas, nužudys, o vėliau ateis ir į jos kambarį bei nužudys ir ją. Mama nenorėjo kviesti policijos, nes D. lankosi probacijoje. Tą naktį mama pasiliko nakvoti pas ją kambaryje, D. nei su mama, nei su ja nebenkofliktavo. Kitą rytą atsikėlusi išėjo į mokyklą, kiek matė, mama su D. nesipyko, bet pastebėjo, kad mamai po akim matėsi paraudimas. Neatsimena kurią tiksliai dieną, bet po keletos dienų, galėjo būti 2019 m. spalio 22 d., kai apie 19 val. ji grįžo namo iš (duomenys neskelbtini), mama buvo jos kambaryje, o D. sėdėjo virtuvėje, jis buvo neblaivus, tai matėsi iš jo nerišlios kalbos. Jai praeinant, jis ją įžeidė, tačiau ji nekreipė į jį dėmesio, nuėjo pas save į kambarį. Netrukus išgirdo, kad D. atjungė elektrą visam namui. Išgirdusi, kad D. nuėjo į savo kambarį, nuėjo į virtuvę pati įsijungti elektrą. Įjungusi elektrą, ėjo į savo kambarį, tuomet D. eidamas iš savo kambario pradėjo jas su mama kolioti. Ji mamai pasakė, kad kviečia policiją ir išėjusi į lauką iš savo telefono iškvietė policiją. Mama taip pat išėjo į lauką, o D., išgirdęs ir supratęs, kad kviečiama policija, ketino išeiti, todėl mama jį užrakino namuose, ant lauko durų pakabindama spyną. D. bandė išstumti namo duris, tačiau nepavykus, nuėjęs į jos kambarį, išdaužė kambario langą ir bandė pro jį išlįsti, bet jam nepavyko, todėl grįžo prie namo durų ir, kojomis jas išspyręs, išėjo iš namų. Tačiau netrukus jis grįžo į namą ir nuėjo į virtuvę, o ji su mama stovėjo gatvėje ir laukė policijos. Atvykus policijai, D. buvo virtuvėje. Ji kvietė policiją, nes D. namuose triukšmavo, tačiau jis nei jai, nei mamai tuomet niekaip negrasino. Ji taip pat bijojo, dėl to, kad jis mamai, kaip anksčiau minėjo, grasino. Nuo tos nakties kai mama atėjusi miegoti pas ją į kambarį ir kai ji iškvietė policiją, nei tarp jos su D., nei tarp mamos su D., kiek pastebėjo, jokių konfliktų nebuvo, o mama pati nieko jai nesakė (b. l. 48–49).

Iš 2019 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. T. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2019 m spalio 22 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje pagal J. D. 2019 m. spalio 22 d. pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45277-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad 2019 m. spalio 20 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) J. D., gim. (duomenys neskelbtini), vyras D. D., gim. (duomenys neskelbtini), ranka sudavė į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. 2019 m. spalio 22 d. apie 15 val. grįžus iš mokyklos nepilnametei A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. D. būdamas neblaivus grasino pakasti, įžeidinėjo, trankė durimis, išdaužė dukros kambario lango stiklą, naudojo psichologinį smurtą (1 t., b. l. 1–4).

Iš 2019 m. spalio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog J. D. pranešė apie tai, kad D. D. visą savaitgalį vartoja alkoholį, grasina fiziškai susidoroti, nužudyti, trankosi durimis. 2019 m. spalio 20 d. apie 23.30 val. ranka sudavė pareiškėjai į veidą, ištino kairys paakys, o 2019 m. spalio 22 d., grįžus dukrai iš mokyklos, D. D. joms grasino, įžeidinėjo, trankė durimis, išdaužė kambario lango stiklą. Tame pačiame protokole užfiksuoti J. D. parodymai, fotografuota. Atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu užfiksuota ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–22).

Iš 2019 m. spalio 22 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2648 matyti, kad D. D. 2019 m. spalio 22 d. 20.12val. nustatytas 2,10 promilių girtumas (1 t., b. l. 93).

2019 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2853/2019(02) J. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje. Nurodyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 20 d. (1 t., b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę. Vadovaujantis BK 248 straipsnyje įtvirtinta šeimos nario sąvoka, sutuoktinė yra kaltinamojo šeimos narys.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visuma: kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios J. D., liudytojos A. J. parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2019 m. spalio 20 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė savo sutuoktinei J. D. į veido kairę pusę. Šiuo veiksmu kaltinamasis padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje ir taip sukėlė J. D. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl konstatuoja, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini D. D. kaltės įrodymais. Visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo bei sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog žodinio konflikto su sutuoktine metu sudavė vieną kartą rankos kumščiu jai į veidą. Pripažino, jog dėl to sutuoktinė galėjo jausti fizinį skausmą. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos visiškai atitinka ir patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos parodymai. Nukentėjusioji J. D. parodė, jog 2019 m. spalio 20 d. žodinio konflikto metu kaltinamasis sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą, po ko ji nuėjo miegoti į dukters kambarį, apie konflikto aplinkybes papasakojo dukrai. Liudytoja A. J. parodė, 2019 m. spalio 20 d. naktį pas ją į kambarį atėjo mama, kuri pasakė, kad D. jai trenkė į akį. Sekančią dieną mamai po akimi matė paraudimą. Specialisto išvada, kurioje J. D. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio skruosto srityje, nustatyta, jog sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas 2019 m. spalio 20 d., patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus ir kartu su šiais duomenimis sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo smūgio kumščiu. Tai yra kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su neteisėtu kaltinamojo veikimu – smūgio rankos kumščiu sudavimu. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – sudavė kumščiu į veidą, t. y. vieno iš svarbiausių ir pažeidžiamiausių organų – galvos, sritį, rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo D. D. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl konstatuojama, jog jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. D. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, juo kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Taip pat įvertinama atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės.

Įvertinant kaltinamojo D. D. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, o taip pat ir fizinio smurto naudojimą, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (1 t., b. l. 121–125). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje stacionare kaltinamasis nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas nuo 2019 m. spalio 1 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 132), tačiau specialisto išvada nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė, ši jam atleido.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė nei sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 ir D. D. skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirtoji sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, subendrintina su ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskiriant D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau, teismo vertinimu, byloje vis dar yra pagrindas tikėti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgtina į tai, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra žalingas alkoholio vartojimas. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Tačiau šiai dienai kaltinamasis pasiryžęs gydytis priklausomybę, sutinka, kad būtų skirtas įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Ankstesnėje byloje jam skirtas papildomas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu – gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog atidėjus bausmės vykdymą ir skyrus įpareigojimą gydytis priklausomybę, konfliktų ir pakartotinio smurto rizika yra minimali.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant asmens nuo visuomenės, o atidedant bausmės vykdymą ir skiriant kaltinamajam apribojimus, kurie padėtų labiau socializuotis, skatintų užimtumą ir sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju užtikrintų teisingo nubaudimo principą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 2 (dvejiems) metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: gydytis priklausomybę nuo alkoholio; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. 19.20 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.00 val., t. y. dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kiti klausimai

Kardomoji priemonė, paskirta D. D. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. D. paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir paskirti D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, D. D. paskirtos 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti įpareigojimus: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 22 d. 19.20 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 16.00 val., t. y. dvi paras, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė