Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-802-109/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-05-13
Bylos Nr.: 2A-802-109/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė, Birutė Bobrel (pran.)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“
Atsakovas: A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“, akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, V. G.
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Jusevičių medis“
Advokatai: Audrius Bandzaitis

Civilinė byla Nr. 2A-802-109/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.9; 44.5.1; 121.18; 121.22

Pirmosios instancijos teismo teisėjaRasa AugustinavičiutėKAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant V. N., dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ atstovams A. G., advokatui Audriui Bandzaičiui, atsakovui A. S., atsakovei pagal priešieškinį V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-130-769/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl pusės laiduotojo įvykdytos prievolės priteisimo ir atsakovo A. S. patikslintą priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilijos transportas“, akcinei bendrovei „Ūkio bankas“, V. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jusevičių medis“ dėl 2007 m, rugsėjo 3 d. susitarimo tarp akcinės bendrovės „Ūkio bankas“, V. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ pripažinimo negaliojančiu ir 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio sąlygos, kuria A. S. laidavo akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ už vekselio davėją uždarąją akcinę bendrovę „Jusevičių medis“, pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Vilijos transportas“ 2008 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Marijampolės rajono

Šalies argumentai

apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. pusę laiduotojo įvykdytos solidarios prievolės, t. y. 35 495,20 Lt. Nurodė, kad užtikrindami 2006 m. gegužės 26 d. kreditavimo linijos sutarties Nr.KR07-117/06, kuria skolininkui UAB „Jusevičių medis“ kreditorius AB „Ūkio bankas“ suteikė 70000,- Lt paskolą, ir 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio, kuriuo vekselio davėjas UAB „Jusevičių medis“ besąlygiškai įsipareigojo AB „Ūkio bankas“ sumokėti 70000,- Lt, įvykdymą ieškovas ir atsakovas solidariai laidavo už skolininką. Įsipareigojimus pagal 2006 m. gegužės 26 d. kreditavimo linijos sutartį ir 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį kreditoriui AB „Ūkio bankas“ įvykdė ieškovas UAB „Vilijos transportas“, kaip laiduotojas. Skolininkui UAB „Jusevičių medis“ Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas, kaip laiduotojas, CK 6.84 straipsnio pagrindu prašo iš atsakovo priteisti pusę įvykdytos prievolės sumos, t.y. 35495,20 Lt (1 t. b. l. 1).

Atsakovas A. S. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 3 susitarimą tarp AB „Ūkio bankas“, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“, atstovaujamos direktorės V. G., kuriuo 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio laiduotoja V. G., pakeista kitu laiduotoju UAB „Vilijos transportas“; pripažinti negaliojančia 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio sąlygą, kuria A. S. laidavo AB „Ūkio bankui“ už vekselio davėją UAB „Jusevičių medis“ (2 t. b. l. 17-21). Nurodė, kad vekselį jis pasirašė kaip įmonės UAB „Jusevičių medis“ direktorius, tų pinigų asmeniškai nenaudojo, viskas buvo investuota į įmonės gamybą, banke pasirašė daug dokumentų, įdėmiai jų neskaitė, UAB „Jusevičių medis“ apyvartai trūko lėšų, nes mokėjo už UAB „Vilijos transportas“ telefonus, kitų įmonių lizingus; dar buvo likę metai laiko iki paskolos grąžinimo termino, kai atsakovas išėjo iš įmonės, nes nesutiko su bendrovės įrengimų išpardavinėjimu, visas turtas liko UAB „Vilijos transportui“; su V. G. jie buvo du bendrovės „Jusevičių medis“ akcininkai, jis turėjo 20 proc. akcijų, o V. G. - 80 proc. reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 3 susitarimą tarp AB „Ūkio bankas“, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“, kuriuo 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio laiduotoja V. G., pakeista kitu laiduotoju UAB „Vilijos transportas“, atsakovas A. S. grindė tuo, jog pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 71 straipsnį vekselio teksto turinio pakeitimai turi būti rašytiniai ir atlikti pačiame vekselyje, pagal jo pakeitimus atsako po pakeitimais pasirašę asmenys, o prieš pakeitimą pasirašę asmenys – pagal pradinį teksto turinį. Taigi, apie vieno iš pradinių laiduotojų pakeitimą turėjo būti informuotas ir kitas pradinis laiduotojas atsakovas A. S., ir po vekselio turinio pakeitimu pasirašyti. To nepadarius atsakovas atsako pagal pradinį vekselio turinį, o tarp jų laiduotojo UAB „Vilijos transportas“ nėra. Todėl šis susitarimas neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. sausio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas sprendimu (2 t., b. l. 104-107) ieškinį atmetė, patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies, pripažino negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo tarp AB „Ūkio bankas“, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“ dalį, kuria šalys susitarė dėl paprastojo vekselio laidavimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, kitoje dalyje priešieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo UAB „Vilijos transportas“ 32,28 Lt, iš atsakovo A. S. 21,52 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovas UAB „Vilijos transportas“ savo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. S. pusę laiduotojo įvykdytos solidarios prievolės 35495,20 Lt grindė CK 6.84 str., kuris teigia, kad jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko. Ieškovė nurodė, kad vekselio grąžinimo dieną apyvartinių lėšų UAB „Jusevičių medis“ neturėjo, tačiau iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 6 d. UAB „Jusevičių medis“ išduotą 14 mėnesių paprastąjį vekselį 23000,- Lt sumai, kurioje laiduotojai V. G. ir A. S., bendrovė apmokėjo 2007 m. rugpjūčio 17 d., nors vekselis nebuvo pateiktas apmokėjimui, nes nebuvo praėjęs vekselyje nurodytas terminas, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog vekselio apmokėjimo metu bendrovė UAB „Jusevičių medis“ nebuvo pajėgi apmokėti ir ankstesnio (2006 m. gegužės 26 d.) bendrovės išduoto vekselio. Taip pat V. G. negalėjo nurodyti, kodėl ji savo iniciatyva 2008 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vietoj paimto kredito ir palūkanų kasmėnesinio mokėjimo pradėjo rūpintis 2006 m. gegužės 26 d. vekselio apmokėjimu, nes, pasak banko atstovės, vekselis net nebuvo pateiktas apmokėjimui, pagal vekselyje nurodytą terminą, jis apmokėjimui galėjo būti pateiktas ne anksčiau kaip 2008 metų liepos mėnesį.

Dėl atsakovo A. S. reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą tarp AB „Ūkio bankas“, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“ teismas pasisakė, kad atsakovas nenurodė formalių vekselio trūkumų, neįrodinėjo vekselio turėtojo nesąžiningumo. Be to teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad vekselio pasirašymo sąlygos buvo nesąžiningos, siurprizinės ir pan. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog jis nesuprato, kad vekselį laiduoja kaip fizinis asmuo, o ne bendrovės direktorius, niekuo nepagrįsti, nes 2006 m. gegužės 26 d. vekselyje jis pasirašė kaip „UAB „Jusevičių medis“ direktorius“, bei kaip fizinis asmuo laidavo vekselį pasirašydamas „A. S.“. Teismas atsižvelgė į atsakovo parodymus, duotus teisme, jog atsakovas buvo apgautas ar suklydo laiduodamas, tačiau tuo pat metu atsakovas akcentavo, kad nesitikėjo, jog neužteks bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto skolai grąžinti, kad nebus bendrovėje UAB „Jusevičių medis“ lėšų atsiskaitymui, teismo posėdžio metu ne kartą teigė, kad UAB „Jusevičių medis“ bankrotas tyčinis, reiškė pretenzijas bankui, kodėl nebuvo parduodamas įkeistas turtas ir pan. Atsižvelgiant į tai teismas padarė išvadą, kad laiduodamas vekselyje atsakovas tikėjosi, kad paimtas kreditas bus grąžintas iš UAB „Jusevičių medis“ lėšų ar bendrovės įkeisto turto, atsakovas klydo dėl sandorio perspektyvų, - nemanė, kad pelningai dirbusi bendrovė bankrutuos ir kaip laiduotojui kils atsakomybė pagal pagrindinio skolininko prievoles. Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl sandorio perspektyvų, teismas nematė pagrindo taikyti CK 1.90 straipsnio „Sandorio sudarymas dėl suklydimo“ nuostatų, ir nelaikė, kad atsakovui laiduojant 2006 m. gegužės 26 d. vekselyje buvo suklysta.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakovo teiginiais, išdėstytais prašant pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą dėl laiduotojo pakeitimo, nesutiko su banko atstovės teiginiais, kad turinys turi būti aukščiau formos. Teismas nurodė, kad laidavimo teisės perleidimas pagal vekselį turėjo būti forminamas griežtai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje, Įstatymo VIII skyrius reglamentuoja tarpininkavimo sąlygas, tarpininko pareigas, teises, atsirandančias į asmenį, už kurį mokėjo ir į šiam asmeniui pagal vekselį įsipareigojusius asmenis ir t. t., todėl pakeitimai vekselyje turėjo būti daromi vadovaujantis būtent šiomis Įstatymo nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 26 d. Kredito sutarties pasirašymo dieną UAB „Jusevičių medis“ išdavė 70000,- Lt paprastąjį vekselį AB Ūkio bankas. Dėl neaiškių priežasčių, nepraėjus terminui, nustatytam 2006 m. gegužės 26 d. vekselyje, šio vekselio nepateikus apmokėjimui, UAB „Jusevičių medis“, atstovaujamas V. G. (pagal dokumentus laikinai einančios bendrovės direktorės pareigas) tokiai pačiai sumai, tokiu pačiu nustatytu apmokėjimo terminu 2007 m. rugpjūčio 20 d. išdavė kitą vekselį AB Ūkio bankas. Kaip nurodė ieškovas, tai buvo tų pačių pagal pasirašytą Kredito sutartį gautų 70000,- Lt grąžinimo įsipareigojimas. Tai yra, apyvartoje atsirado du vertybiniai popieriai, kuriais UAB „Jusevičių medis“ įsipareigojo be sąlygų sumokėti AB Ūkio bankas 70000,- Lt per 26 mėnesius nuo 2006 m. gegužės 26 d. ir 70000,- Lt per 26 mėnesius nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d., iš viso 140000,- Lt. Ir nors banko atstovė teigė, kad AB Ūkio bankas elgėsi sąžiningai ir nereikalavo 140000,- Lt (kartu su įsipareigojimais pagal kredito sutartį turėjo teisę reikalauti iš UAB „Jusevičių medis“ 210000,- Lt), teismo nuomone, tokie veiksmai iškraipo vekselių apyvartą, pažeidžia įstatymą, reglamentuojantį vekselio, kaip dokumento, vertybinio popieriaus, sąvoką, įneša sumaištį, dėl ko bylos nagrinėjimo metu ir kilo klausimas pagal kurį vekselį buvo sumokėta bankui 70000,- Lt. Teismas sutiko su atsakovo A. S. priešieškinyje išreikšta nuomone, kad nei Įstatymas, nei Vekselių taisyklės nenumato vekselio teksto keitimo atskiru dokumentu, - šalių susitarimu, kuris, bylos duomenimis, pasirašytas dar po trylikos dienų išrašius 2007 m. rugpjūčio 20 d. paprastąjį vekselį. Tai yra, susitarimas, kad UAB „Vilijos transportas“ perima iš V. G. visas su laidavimu pagal 2006 m. gegužės 26 d. kredito sutartį ir 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį susijusias teises, pareigas ir atsakomybę, buvo priimtas vėliau, negu kad buvo išrašytas skolos vertybinis popierius, kurį 2007 m. rugpjūčio 20 d. laidavo UAB „Vilijos transportas“. Susitarime nurodyta, kad jis įsigalioja po pasirašymo momento. Iš to sektų, kad UAB „Vilijos transportas“, laidavęs 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį, nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. perima laidavimą ir pagal 2006 m. gegužės 26 d. vekselį, iš viso laiduoja 140000,- Lt. Teismas laikė, kad tai neatitinka bylos aplinkybių. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė apklausta V. G., sudaryti 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą jai pasiūlė Ūkio banko darbuotoja, teigusi, kad tokiu būdu bus galima pusę sumokėtos sumos prisiteisti iš A. S. (43 b. l. antra pusė, II t.). Tai yra, trišalio susitarimo pasirašymo tikslas buvo sudaryti galimybę UAB „Vilijos transportas“, vieninteliam laidavusiam 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį ir jį apmokančiam (13-14 b. l., I t.) susigrąžinti dalį apmokėtos sumos, nurodytos 2006 m. gegužės 26 d. vekselyje, t. y. perimti reikalavimo teisę. Tačiau teisių perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei, tokie sandoriai sudaromi vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.

Kadangi tiek 2006 m. gegužės 26 d. paprastasis vekselis, tiek 2007 m. rugpjūčio 20 d. paprastasis vekselis buvo galiojantys, įvertinus, kad 70000,- litų suma AB Ūkio bankas buvo sumokėta laiduotojo pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį UAB „Vilijos transportas“, 2007 m. rugsėjo 12 d. bankui nurodžius, kad pretenzijų nei pagal 2006 m. gegužės 26 d., nei pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselius neturi, teisių perleidimas buvo darytas nesilaikant reikalavimų, teismas laikė, kad prievolė bankui buvo įvykdyta pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį. Todėl teismas sprendė, kad UAB „Vilijos transportas“, sumokėjusi kaip laiduotojas 70000,- litų sumą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį, neturi teisės reikalauti iš atsakovo A. S., laidavusio 2006 m. gegužės 26 d. vekselyje, pusės įvykdytos solidariosios prievolės, kadangi, kaip ir nurodė AB Ūkio bankas atsiliepime į priešieškinį, UAB „Vilijos transportas“ ir A. S. nėra to paties vekselio laiduotojai, jie laidavo už konkrečių vekselių įvykdymą (104 b. l., I t.). Kadangi 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimu perleidėjas V. G. UAB „Vilijos transportas“ perleido visas su laidavimu bankui susijusias teises, pareigas ir atsakomybę, nurodant ir dėl 2006 m. gegužės 26 d. pasirašytos Kredito linijos sutarties Nr. KR07-117/06 įvykdymo, todėl teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, padarė išvadą, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo tarp AB Ūkio bankas, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“ ta dalis, kuria šalys susitarė dėl paprastojo vekselio laidavimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, yra negaliojanti, nes nebuvo laikytasi įstatymų reikalaujamos formos (CK 1.93 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilijos transportas“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 110-111) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais.

1. Atsakovas turėjo sutartinę laiduotojo pareigą grąžinti AB Ūkio bankas UAB „Jusevičių medis“ kreditą, jei šis to nepadarys pats. Dėl tokios pareigos buvo susitarta šalių neginčijama 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutartimi KR07-117/06 (sutarties 1.8.2 punktas), taip pat tos pačios dienos UAB „Jusevičių medis“ išduotame vekselyje. Esant galiojantiems abiems laidavimo pagrindams, teismas, neteisingai vertindamas įrodymus ir neteisingai taikydamas teisės normas, savo sprendimu faktiškai atleido atsakovą nuo solidarios laiduotojo prievolės. LR CK 6.86-6.89 str. nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais laidavimas pasibaigia, tačiau teismas sprendime nenurodė nei vieno iš šių pagrindų. Teismas, priimdamas sprendimą, iš dalies vadovavosi LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu, tačiau šis įstatymas atskirų laidavimo pasibaigimo atvejų nenumato. Tokiu būdu teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, ir priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

2. Atmesdamas ieškinį, teismas nurodė, kad, vadovaujantis LR CK 6.84 str., atgręžtinio reikalavimo į kitą laiduotoją ieškovas neturėjo, nes neįrodė aplinkybių, kad „...vekselio apmokėjimo metu bendrovė UAB „Jusevičių medis“ nebuvo pajėgi apmokėti <...> vekselio“. Tai neteisingas įstatymo aiškinimas: LR CK 6.84 str. atgręžtinio reikalavimo teisės nesieja su sąlyga, kad įvykdęs prievolę laiduotojas neturėtų galimybės išieškoti skolos iš pagrindinio skolininko būtent tik prievolės įvykdymo už jį metu: pagal įstatymo formuluotę ši teisė nėra kaip nors apribota laike. Nuspręsdamas, kad ieškovas neįrodė negalimumo skolos išieškoti iš pagrindinio skolininko, teismas neteisingai vertino įrodymus: UAB „Jusevičių medžio“ nemokumą įrodė iškelta bankroto byla, tuo tarpu teismas šio fakto nelaikė esminiu. Priešingai, kaip esminį ginčijamų aplinkybių įrodymą teismas pripažino faktą, kad UAB „Jusevičių medis“ tuo pačiu metu apmokėjo kitą panašų vekselį, tačiau toks įrodymų vertinimas neatlaiko kritikos: įmonės padarytas vienos 23000,- Lt sumos apmokėjimas jokiu būdu neįrodo jos finansinio pajėgumo sumokėti dar ir kitą daugiau kaip trigubai didesnę sumą.

3. Atmesdamas ieškinį teismas nurodė, kad jo netenkina dar ir dėl to, kad ieškovas sumokėjo bankui pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį, kurio atsakovas nebuvo laidavęs. Tokia išvada neatitinka bylos medžiagos ir ginčo esmės: ieškovas įvykdė prievolę bankui visų pirma pagal Kreditavimo sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimą buvo laidavęs atsakovas. Šių aplinkybių niekas iš bylos dalyvių neginčijo, tad pagal LR CPK 182 str. 5 punktą ir 187 str., teismas šiuo faktu turėjo vadovautis, priimdamas sprendimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovo mokėjimas bankui buvo vykdomas vien pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. vekselį, nesusietai su Kreditavimo sutartimi, ir todėl nesukelia atsakovui jokių pasekmių, yra tik subjektyviomis prielaidomis grindžiama išvada, nes jokių neginčijamų to įrodymų, išskyrus bylos dalyvių pasvarstymus ir samprotavimus, nebuvo pateikta.

4. Iš dalies tenkindamas priešieškinį ir pripažindamas negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą pakeisti buvusį laiduotoją V. G. nauju laiduotoju UAB „Vilijos transportas“, teismas nusprendė neteisingai. Vadovaujantis CK 1.78 str. 4 d. ir 6.227 str. 3 d., reikšti ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu trečiasis asmuo turi teisę tik tada, kai įrodo, kad juo buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių savo padėties pablogėjimą lemiančių aplinkybių, kurios atsirado dėl ginčijamo sandorio. Teismas netyrė ir nenustatė esant kokių nors įrodymų, kad atsiradęs kitas solidarus laiduotojas būtų pažeidęs atsakovo, kaip solidaraus laiduotojo, turimas teises ar teisėtus interesus. Ieškovo nuomone yra priešingai: pakeistas naujasis laiduotojas įvykdė visą atsakovo solidariai laiduotą prievolę, taip netiesiogiai sumažindamas jo prievolę perpus ir apgindamas jį nuo galimo kreditoriaus ieškinio visai 70000,- Lt sumai. Tad teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais CK straipsniais, turėjo pripažinti, kad atsakovas neturėjo teisės reikšti priešieškinį dalyje dėl nurodyto sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, teismas neteisingai šį sandorį įvertino kaip reikalavimo teisių perleidimo sandorį ir neteisingai taikė CK 6.103 str. Ginčijamu sandoriu buvo pakeistas ne kreditorius, o skolininkas, tad šis sandoris turėjo būti vertinamas kaip skolos perkėlimo sandoris ir jam taikoma CK 6.118 str. norma dėl sandorio formos, kuri, skirtingai nei nurodyta 6.103 str., nebuvo pažeista. Tad šis sandoris nepagrįstai pripažintas negaliojančiu vadovaujantis LR CK 1.93 str. Visais atvejais pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas turi išspręsti dėl to pasekmių (restitucijos taikymo). Taigi, teismas, iš dalies tenkinęs priešieškinį CK 1.93 str. pagrindu, privalėjo pritaikyti ir LR CK 1.93 str. 5 d. nuostatą, įpareigodamas šalis grąžinti viena kitai viską, ką pagal sandorį jos yra gavusios. Teismo sprendime lieka neaišku, kurios ginčijamo sandorio nuostatos lieka galioti, o kurios pripažįstamos negaliojančiomis. Laikytina, kad teismas pripažino negaliojančiu buvusio laiduotojo V. G., pakeitimą naujuoju UAB „Vilijos transportas“. Tačiau teismas, net ir pripažinęs laiduotojo pakeitimą negaliojančiu, turėjo atsižvelgti į CK 6.50 str. numatytą trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, ieškovas, nepripažinus jo skolininku pagal sutartinę prievolę, turėtų teisę reikalauti iš prievolės skolininko - solidaraus laiduotojo - visos savo sumokėtos sumos kaip trečiasis asmuo, įvykdęs skolininko prievolę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Ūkio bankas“ (2 t. b. l. 119-120) prašo apeliacinį skundą patenkinti, kadangi šalys, pasirašydamos 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų ir šis sandoris teismo buvo panaikintas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškovo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą prašė atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia tik tas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas jos ieškinys ir patenkinta atsakovo priešieškinio dalis pripažinti negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo tarp AB „Ūkio bankas“, V. G. ir UAB „Vilijos transportas“ dalį, kuria šalys susitarė dėl paprastojo vekselio laidavimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Todėl teisėjų kolegija vertins tik šių pirmosios instancijos sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą.

Šalies argumentai

Ieškovė, nesutikdama su ieškinio atmetimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas laidavo tiek už 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutarties KR07-117/06 (sutarties 1.8.2 punktas), tiek už tos pačios dienos paprastajame vekselyje skolininko UAB „Jusevičių medis“ prisiimtų prievolių kreditoriui AB „Ūkio bankas“ įvykdymą.

Su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas yra laiduotojas pagal 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutartį KR07-117/06 teisėjų kolegija nesutinka. Tokią išvada teisėjų kolegija grindžia tuo, jog ieškovė neteisingai aiškina 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutarties KR07-117/06 1.8.2 papunktį. Iš šio papunkčio turinio matyti, kad viena iš 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutarties KR07-117/06 įvykdymo užtikrinimo priemonių yra kredito gavėjo UAB „Jusevičių medis“ kredito davėjui AB „Ūkio bankas“ išrašytas paprastasis vekselis 70000,- Lt sumai su 6,0 procentų metinėmis palūkanomis, laiduotas A. S. ir V. G., apmokamas jį pateikus (T.I, 2 b.l.). Taigi, pagal Kredito linijos sutarties 1.8.2 papunktį prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemone yra ne atsakovo A. S. laidavimas, o kredito gavėjo UAB „Jusevičių medis“ paprastasis vekselis, už kurį, kaip vienas iš laiduotojų, laidavo A. S..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne vienoje savo nutartyje yra suformavęs ir pateikęs vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinės prigimties ir savybių aiškinimą. LAT nutartyse pabrėžiama, kad įstatymo nustatytas reikalavimas vekselyje privalomai numatyti besąlyginį įsipareigojimą sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti arba atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio, už kurį laidavo atsakovas A. S., išrašymo pagrindas yra 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutarties KR07-117/06 1.8.2 papunktis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas pagal šią sutarties nuostatą taip pat laidavo ir už Kredito linijos sutarties įvykdymą. Kaip jau minėta iš 2006 m. gegužės 26 d. Kredito linijos sutarties KR07-117/06 ir 2006 m. gegužės 26 d. paprastojo vekselio kylančios prievolės yra savarankiškos, todėl kredito linijos sutartyje nesant duomenų, kad atsakovas A. S. laidavo už jos įvykdymą, negalima laikyti, kad jis sutikęs laiduoti už kredito gavėjo išrašytą 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį tuo pačiu laidavo ir už Kredito linijos sutarties KR07-117/06 įvykdymą.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas A. S. laidavo už Kredito linijos sutarties KR07-117/06 įvykdymą atmestini.

Kaip matyti iš ieškovės ieškinio faktinio pagrindo, taip pat jos pozicijos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė UAB „Vilijos transportas“ savo reikalavimą priteisti iš atsakovo A. S. 35495,20 Lt grindė tuo, jog ji, kaip laiduotoja, kuriai laidavimo pareiga perėjo pagal trišalį 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimą tarp jos, vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“ ir buvusios laiduotojos V. G., apmokėjo skolininko UAB „Jusevičių medis“ 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį, už kurio įvykdymą buvo laidavęs ir atsakovas, todėl jis turi ieškovei sumokėti pusę padengto vekselio sumos, t.y. 35495,20 Lt (CK 6.84 str.).

Vertinant ar pagal ieškinio faktinį pagrindą ieškovė, kaip laiduotoja apmokėjusi 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį, turi reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo A. S., kaip to paties vekselio laiduotojo, pusės padengto vekselio sumos, t.y. 35495,20 Lt, turi būti vadovaujamasi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) normomis, nes reikalavimas kilęs iš vekselių teisinių santykių.

Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis yra vertybinis popierius, išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka <...>. Taigi vekselis gali būti tik rašytinės formos. Be to, ĮPVĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra imperatyvi nuoroda, kad laidavimas yra įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje. Tokia įstatymo nuostata svarbi keliais aspektais. Pirma, laidavimas turi būti įformintas rašytine forma. Antra, apie laidavimą turi būti nurodoma būtent vekselyje ar jo pratąsoje, o ne kokiame nors kitame dokumente. Tai ir suprantama, nes vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, jog jame esantys duomenys yra teisingi, be to, ne pirmajam vekselio turėtojui aktualu tiksliai žinoti visus pagal vekselį įsipareigojusius asmenis. Jeigu vekselio laiduotojai ar jų pakeitimas būtų nurodomas kitame dokumente, ne pirmasis vekslelio turėtojas neturėtų realios galimybės sužinoti apie jų egzistavimą. Todėl remiantis vekselio viešo patikimumo savybė apie laiduotojo pakeitimą ar laidavimo atsisakymo taip pat turi būti nurodoma vekselyje ar jo pratąsoje. Priešingas aiškinimas prieštarautų vekselio, kaip vertybinio popieriaus, prigimčiai.

2006 m. gegužės 26 d. paprastajame vekselyje nėra jokių įrašų apie vieno iš laiduotojų V. G. pakeitimą nauju laiduotoju UAB „Vilijos transportas“ (T.I, 7 b.l.). Kadangi 2006 m. gegužės 26 d. paprastasis vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, jog jame esantys duomenys yra teisingi, tai akivaizdu, jog laiduotojais pagal šį vekselį yra jame nurodyti asmenys (atsakovas A. S. ir V. G.). Laiduotojos V. G. pakeitimas nauja laiduotoja ieškove UAB „Vilijos transportas“ yra įformintas atskirame dokumente trišaliu 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimu tarp vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“, laiduotojos V. G. ir naujojo laiduotojo UAB „Vilijos transportas“ (T.I, 11 b.l.). Akivaizdu, kad susitarimas dėl laidotojo pakeitimo, įformintas atskirame dokumente, neatitinka ĮPVĮ 33 straipsnio 1 dalies numatytų imperatyvių reikalavimų apie laidavimą nurodyti vekselyje ar jo pratąsoje, todėl kitam laiduotojui A. S., įsipareigojusiam pagal vekselį, jokių teisinių pasekmių sukelti negali. Vadinasi, nauja laiduotoja ieškovė UAB „Vilijos transportas“, kurios laidavimas pagal 2006 m. gegužės 26 d. paprastąjį vekselį įformintas nesilaikant ĮPVĮ 33 straipsnyje nustatytų reikalavimų, neturi teisės reikalauti iš atsakovo A. S., kaip to paties vekselio laiduotojo, pusės padengto vekselio sumos, t.y. 35495,20 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Spręsdama ar pirmosios instancijos teismas dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo (CK 1.93 str.) pagrįstai pripažino negaliojančiu trišalio 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo tarp vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“, buvusios laiduotojos V. G. ir naujojo laiduotojo UAB „Vilijos transportas“ dalis, kuriomis šalys susitarė dėl paprastojo vekselio laidavimo; reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį; įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo gali pareikšti tik tas asmuo, kurio teisės šiuo sandoriu yra pažeidžiamos. Kaip jau minėta, 2007 m. rugsėjo 3 d. laiduotojų pakeitimo susitarimas neatitinka ĮPVĮ 33 straipsnio 1 dalies numatytų imperatyvių reikalavimų apie laidavimą nurodyti vekselyje ar jo pratąsoje, todėl jokių teisinių pasekmių atsakovui A. S. nesukuria, todėl jis neturi subjektinės teisės ginčyti šį susitarimą. Be to, kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo šalių pozicijos jos pripažįsta, kad jame yra išreikšta tikroji jų valia, susitarimo turinio sandorio šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jis šio sandorio šalims galioja, tačiau neturi teisinės galios kitiems asmenims, nesantiems šio sandorio šalimis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu trišalio 2007 m. rugsėjo 3 d. susitarimo tarp vekselio turėtojo AB „Ūkio bankas“, buvusios laiduotojos V. G. ir naujojo laiduotojo UAB „Vilijos transportas“ dalis, kuriomis šalys susitarė dėl paprastojo vekselio laidavimo; reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį; įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino priešieškinį, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su restitucijos taikymu, nepasisako. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog net ir pripažinus laiduotojo pakeitimą negaliojančiu, ieškinys turėjo būti tenkinamas CK 6.50 straipsnio, numatančio trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę už skolininką, pagrindu, teisėjų kolegija plačiau taip pat nepasisako, nes ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, nurodydama, kad prašomą priteisti sumą mokėjo kaip laiduotoja. Apeliaciniame skunde nurodydama, kad ji nurodytą sumą mokėjo kaip trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką, iš esmės keičia ieškinio pagrindą, o tai daryti galima tik pirmosios instancijos teisme (CPK 141 str.).

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį atmesti.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Byloje atmestas tiek ieškinys, tiek priešieškinis. Taigi bylą laimėjusios šalies nėra, todėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos, tačiau iš šalių valstybės naudai po lygiai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, t.y. po 26,90 Lt.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, vienas reikalavimas (panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas) atmestas, o kitas reikalavimas (panaikinti sprendimo dalį, kuria priešieškinio dalis patenkinta) patenkintas. Taigi, galima laikyti, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl jai iš atsakovo priteistina pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. 1055,- Lt žyminio mokesčio (T.II, 109; 125 b.l.).

Proporcingai patenkintai ir atmestai atsakovės apeliacinio skundo dalims iš šalių valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, t.y. po 5,40 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ apeliacinį skundą.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Kitoje dalyje Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. S. (A/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ (į.k. 165808849, buveinės Laisvės g. 5-6, Kalvarija) naudai 1055,- Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilijos transportas“ (į.k. 165808849, buveinės Laisvės g. 5-6, Kalvarija) ir atsakovo A. S. (A/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 32,30 Lt (trisdešimt du litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ,,Swedbankas“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelTeisėjai Aušra BaubienėRaimondas Buzelis