Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. B. bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-180-375/2014, kurioje ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies:

Nutraukė ieškovo V. B. ir atsakovės R. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – B., B..Nustatė šalių nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su atsakove R. B.. Priteisė iš ieškovo V. B. nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2013-08-14 nepilnamečio sūnaus K. B. išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę R. B.. Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.Priteisė iš ieškovo V. B. sūnaus K. B. išlaikymo įsiskolinimą sumoje 2 900 Lt.Nustatė ieškovo V. B. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų K. B. tvarką. Padalino santuokoje įgytą turtą.Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimų netenkino.Priteisė iš atsakovės R. B. ieškovo V. B. naudai 307 Lt žyminio mokesčio, 1 080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš V. B. atsakovei R. B. 28 Lt žyminio mokesčio, 1 064 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės R. B. 101 Lt, o iš ieškovo V. B. 39 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Nurodytoje byloje 2014 m. sausio 6 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-180-375/2014 nustatyta, kad kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį nepilnametis šalių sūnus K. B., praleidžia su ieškovu V. B. nuo 12 val. iki 14 val. vaiko K. B., gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu ir atsakovei R. B..

Po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-180-375/2014 priėmimo, ieškovas pateikė prašymą – nustatyti laikiną iki įsiteisės teismo sprendimas jo bendravimo tvarką su sūnumi K. B.:

2014-07-29 dieną nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. nuo 17 val. iki 19 val. sūnų K. B. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą; kiekvieną mėnesio kas antrą sekmadienį, pradedant 2014-08-03, nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. nuo 12 val. iki 16 val. sūnų K. B. pasiimant iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą.

Prašymą grindė tuo, kad 2014 m. sausio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, o atsakovės dalyvavimas bendravimo su sūnumi metu trukdo jam normaliai bendrauti su sūnumi, dėl ko yra pažeidžiamos jo kaip tėvo ir sūnaus teisės matytis ir bendrauti su tėvu, vaikui sudaroma įtempta aplinka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-180-375/2014 ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dieną nepilnametis sūnus K. B. per K. B. gimtadienį, praleidžia su ieškovu V. B., nuo 17 val. iki 19 val., sūnų K. B. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą; kiekvieną mėnesio kas antrą sekmadienį, pradedant 2014-08-03, nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B., nuo 12 val. iki 16 val., sūnų K. B. pasiimant iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

keisti 2014-01-06 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, nustatyta bendravimo tvarka buvo įgyvendinama ir įprasta, priimtinesnė vaiko interesų atžvilgiu;pasimatymų metu iš esmės jokių konfliktų nekyla ir nekildavo. Apie prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytą 2014-06-22 konfliktą ieškovas sako netiesą. Atsakovė, bendraujant tėvui ir vaikui, į jų erdvę nesikišą; bendravimas įprastoje 2 metų vaikui aplinkoje naudingas tuo, kad jis bet kada gali paprašyti mamos pieno, kas yra prioritetas prieš tėvo interesus. Ieškovas nesugeba elgtis atsakingai, nesugebėjo užmigdyti vaiko, jį tik pravirkdė ir sutrikdė, šią pareigą paliko atsakovei; net ir negaliojant 2014-01-06 nutarčiai, atsakovė siūlė/leido ieškovui atvažiuoti įprastus sekmadienius pagal įprastą tvarką: 2014-06-22, 2014-07-06, o vietoje 2014-07-20 pasiūlius dėl atsakovės atostogų atvykti 2014-07-13 arba darbo dienoms – ieškovas neatvyko, pasakęs, kad atvažiuos tik (duomenys neskelbtini) t. y. per vaiko gimtadienį. Atvykęs per gimtadienį – vaikui nepadovanojo net mažiausios dovanėlės, tik pabandė sumaitinti pusę banano.teismas, nustatydamas tėvo ir vaiko pasimatytų laiką, nevertino, kad laikas nuo 14 iki 17 val. yra vaiko pietų miego laikas, ir vien todėl, kad toks laikas patogesnis ieškovui – dviejų metų vaiko dienos režimo trikdymas – neatitinka paties vaiko interesų.ieškovas yra išreiškęs valią dėl bendravimo su vaiku 2 kartus per mėnesį, kai atsakovė buvo sudariusi galimybę bendrauti 8-9 kartus per mėnesį. Tai reiškia, kad ieškovui bendravimas su vaiku nėra reali prioritetinė vertybė, o greičiau priemonė „pamokyti“ atsakovę, tai įrodo aplinkybė, kad jis nuo 2014-07-06 iki 2014-07-29 net neišreiškė noro, nerado laiko, nerodė iniciatyvos pamatyti vaiką.

motinos dalyvavimas tėvo susitikimuose su vaiku trukdo pilnavertiškai bendrauti. Atsakovė atskiruoju skundu teigia, kad iš jos pusės jokių konfliktų nėra, tačiau nepamini, kad per susitikimą su vaiku buvo pasikvietusi pusseserę D. Z. ir S. R., melavo, kad prieš atsakovę naudojamas smurtas, kas apsunkina bendravimo su vaiku galimybes. Susitikimų metu iš ieškovo šaipomasi, jis terorizuojamas psichologiškai, kuriamos nebūtos istorijos, kad ieškovas nori pagrobti vaiką, kad grasina ją nužudyti, kad naudoja prieš ją smurtą, kad jam vaizdinės haliucinacijos vaidenasi, kaip chuliganiškai vairuoja ir t. t; atsakovė nuolat manipuliuoja savo viršesne padėtimi dėl pasimatymų su sūnumi, nerodo jokio geranoriškumo gražiai bendrauti. Atsakovė melavo, kad ieškovas nerodė iniciatyvos pasimatyti su vaiku - 2014-07-06 jai pareiškus, kad 2014-07-20 negalėsiu pasimatyti su sūnumi, siūliau perkelti pasimatymą į kitą dieną, 2014-07-22 rašiau jai žinutę klausdamas, kur galėčiau per gimtadienį matyti sūnų; nors atsakovė nurodo, kad buvo sudariusi galimybę ieškovui matytis 2 kartus per savaitę, tačiau nutyli, kad 2013 spalį nutraukė bet kokias galimybes matytis. Priešieškinyje siūlė matytis tik 2 val. ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val., ir, tik ieškovui V. B. paprašius teismo pagalbos, buvo suteikta galimybė matytis su sūnumi teismo proceso metu; atsakovė, kiekvieną kartą atėjus pasiimti sūnaus, galėtų pateikti, jos nuomone, svarbių pastebėjimų sąrašą (pav:. susitikimų metu atsakovė atsisako pateikti konkrečių alergizuojančių sūnų produktų sąrašą, nors, ieškovo žiniomis, tokį yra pakabinusi pas tėvus Juragiuose ant šaldytuvo, argumentuodama, jog su ieškovu apie sūnų šnekės tik per šeimos santykių institutą), pasiklausti ką ketiname veikti, kur ketiname būti; dėl vaiko užmigdymo – vietoj to, kad atsakovė išsišaipo ir kaltina, jog vaiką ieškovas išerzina (natūralu, kad nenorintis miegoti vaikas verkia, o dar ir atpratęs būti tėvo migdomas), galėtų patarti, kaip jį nuraminti ir užmigdyti be verksmų. Atsakovė kerštauja ieškovui.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas, atstovaujamas advokato L. P., prašo atsakovės R. B. atskirąjį skundą išnagrinėti teismo nuožiūra (t. 7, b. l. 55-56)

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-180-375/2014 priėmimo ir nustatė, kad kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį nepilnametis šalių sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. nuo 12 val. iki 14 val. vaiko K. B. gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu ir atsakovei R. B.. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė V. B. ir R. B. santuoką, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, be kitų klausimų, taip pat išsprendė klausimą dėl vaiko bendravimo tvarkos su ieškovu (tėvu). Dėl nurodyto teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas, LITEKO duomenimis byla apeliacinės instancijos teisme paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2014 m. spalio 27 d., 10 val., kas reiškia, kad teismo sprendimas (tame tarpe ir jame nustatyta bendravimo su vaiku tvarka) nėra įsiteisėjusi ir vykdytina. Kadangi 2014 m. sausio 6 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki sprendimo priėmimo (nuo 2014-06-16 nebegaliojo), dėl to ieškovas reiškė prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iki teismo sprendimo byloje Nr. 2-180-375/2014 įsiteisėjimo (nurodo įsigaliojimo). Teismas ginčijama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, nustatydamas – 2014-07-29 nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. nuo 17 val. iki 19 val. sūnų K. B. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą; kiekvieną mėnesio kas antrą sekmadienį, pradedant 2014-08-03, nepilnametis sūnus K. B. praleidžia su ieškovu V. B. nuo 12 val. iki 16 val. sūnų K. B. pasiimant iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. teismo sprendimo rezoliucinės dalies, nurodytos laikinosios apsaugos priemonės tam tikra apimtimi sutampa su teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka (kuri yra išsamesnė).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Asmuo, prašantis pritaikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti/keisti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad nekyla ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino bendravimo tvarkos, kol įsiteisės teismo sprendimas – nustatymo. Tačiau ieškovas pageidauja, kad laikinas bendravimas su vyktų ne vaiko gyvenamojoje patalpoje ir atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė nurodo priešingai, kad dėl ieškovo bendravimo su vaiku neprieštarauja, tačiau bendravimas su vaiku turi vykti vaiko gyvenamojoje patalpose, kadangi, jos nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių, toks bendravimas priimtinesnis vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytu atsakovės argumentu ir sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka keistina.

Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau nurodytos nutarties proceso šalys neskundė, kas reiškia, kad nustatyta tvarka šalis tenkino ir, suprastina, šalys ją galimai įgyvendino iki teismo sprendimo priėmimo momento. Šalių nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) suėjo 2 metai, todėl, atsižvelgiant į jo mažą amžių ir į 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos trukmę (nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. birželio 16 d.) tikėtina, kad jis prie nustatytos bendravimo tvarkos – kad tėvas nustatytomis valandomis atvyksta į vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimas tarpusavyje vyksta vaiko gyvenamosios vietos patalpose – yra įpratęs. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad teismo sprendimu nustatyta kitokia nei 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui 2014 m. liepos 16 d. gavus atsakovės R. B. apeliacinį skundą (tol, kol apeliacine tvarka jis nebus išnagrinėtas ir nustatyta vaiko bendravimo tvarka), nebuvo jokio pagrindo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nustatyti kitokių, nei buvo nustatytos Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks laikinųjų apsaugos priemonių keitimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus. Esant nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms 2 metų vaikas – kuris iš esmės yra prisirišęs prie motinos, dėl amžiaus bei ryšio su mama (atsakovė nurodo, kad vaikas maitinamas krūtimi) jam dar pakankamai sunku priprasti prie sąlygų būti be mamos, o su tėvu bendravimas vyksta periodiškai – galimai patirs neigiamus emocinius išgyvenimus, galinčius daugiau ar mažiau pakenkti vaiko emocinei raidai bei sukelti psichologinę žalą.

Ieškovo argumentas, kad bendravimas vaiko gyvenamosiose patalpose negalimas dėl įtemptų ir konfliktinių santykių su atsakove yra nepagrįstas. Atsakovė nurodo, kad pasimatytų su vaiku metu iš jo pusės jokių konfliktų nekyla ir nekildavo, 2014-06-22 konfliktas kilo dėl ieškovo kaltės, kai jis trenkė vaizdo akivaizdoje registratorių žemėn (kuris įsigytas kaip tam tikras saugumo garantas). Pažymėtina, kad šiuo aspektu atsakovės atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundo argumentai (taip pat prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) prieštaringi, pagrįsti šalių emocijomis ir tarpusavio santykių aiškinimo aspektu, iš esmės prioritetą teikiant savo, o ne vaiko interesų apsaugai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nėra įsiteisėjęs, į vaiko amžių ir kt. sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi taikytinos laikinąsias apsaugos priemonės neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo įgyvendinimo, todėl keistinos, nustatant tokią vaiko bendravimo su tėvu tvarką – kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį nepilnametis šalių sūnus K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) praleidžia su ieškovu V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 14 val. vaiko K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu ir atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį pakeisti.

Iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-180-375/2014 įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad – kiekvieno mėnesio kas antrą sekmadienį nepilnametis šalių sūnus K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), praleidžia su ieškovu V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 12 val. iki 14 val. vaiko K. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamojoje vietoje dalyvaujant kartu ir atsakovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)