- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- Ik-898-505/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
nedalyvaujant atsakovų Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti Marijampolės pataisos namų 2012-02-20 nutarimą Nr. 2681, 2012-02-22 nutarimą Nr. 2705, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-03-27 sprendimą Nr. 2S-1287 bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 7-10, 73).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, pirmoji- už neva sugadintas svarstykles, o antroji- už tai, kad nesikėlė iš lovos. Minėtos nuobaudos buvo paskirtos nepagrįstai. Nurodo, kad yra piktybiškai persekiojamas pataisos įstaigos pareigūnų, neatliekami tyrimai ir dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t.y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 23-26).
Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuteistajam L. L. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-02-20 nutarimu Nr. 2681 buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis koja spyrė į svarstykles ir sudaužė svarstyklių apsauginį gaubtą. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas tyrimas, kurio 2012-02-20 išvadoje Nr. 36/06-46, konstatuota, kad nuteistasis L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad nuteistasis L. L. 2012-02-19, apie 08.45 val., svėrimo metu su koja spyrė į svarstykles „Momert" ir sudaužė minėtų svarstyklių apsauginį gaubtą. Nuteistasis raštu pasiaiškinti atsisakė, teigdamas, kad jis į jokias svarstykles nespyrė ir svėrimo metu jokio įvykio nebuvo, todėl buvo surašytas protokolas. Marijampolės pataisos namų 2012-02-22 nutarimu Nr. 2705 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad 2012-02-18, apie 7.50 val. rytinio patikrinimo metu areštinės kameroje Nr. 10 nebuvo pasiruošęs rytiniam patikrinimui ir miegojo lovoje. Į pareigūnų nurodymą atsikelti ir susitvarkyti nereagavo ir toliau gulėjo. Tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-01-28 įsakymo 4/07-33 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu ir arešto bausmėmis dienotvarkės, nuteistųjų skaičiavimo ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių ir garsinių signalų naudojimo tvarkos" 22, 23 punktų reikalavimus. Nuteistasis raštu pasiaiškinti atsisakė, todėl buvo surašytas protokolas. Dėl psichologinių problemų į pataisos namų Psichologinę tarnybą bausmės atlikimo metu nuteistasis L. L. nesikreipė, buvo konsultuotas kaip asmuo, kuris badauja 2012-02-15 ir 2012-02-21 dienomis. Pokalbių metu dėl skunde paminėtų teiginių kaip psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo depresijos ir miego sutrikimų nesiskundė. Dėl sveikatos problemų į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybą laikotarpyje nuo 2012-12-17 iki 2012-05-02 dėl miego sutrikimų ir padidėjusio dirglumo nesikreipė. Pokalbiuose su savo būrio viršininku nusiskundimų dėl bendravimo galimybių, susijusių su skirtomis nuobaudomis, sumažėjimo neturėjo, ir teigė kad ryšius su artimaisiais palaiko reguliariai.
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 50-51).
Atsiliepime į skundą nurodė, jog išnagrinėjęs su 2012-02-22 skundais susijusią dokumentinę medžiagą nustatė, kad 2012-02-18, apie 7.50 val., pareiškėjas nebuvo pasiruošęs rytiniam patikrinimui, miegojo lovoje. Į pareigūnų pastabas ir raginimus atsikelti ir susitvarkyti nereagavo, ir toliau gulėjo lovoje. Tokiu elgesiu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus bei Marijampolės direktoriaus 2010-01-28 įsakymu Nr. 4/07-33 patvirtintos Nuteistųjų dienotvarkės 1 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamentas, taip pat nustatė, kad 2012-02-19, pareiškėjas pakartotinai pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus: apie 8.45 val., norint jį pasverti svarstyklėmis „Momert", jis koja spyrė į svarstykles ir sudaužė jų apsauginį gaubtą. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus. Todėl pareiškėjui pagrįstai paskirtos nuobaudos ir jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą, bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis.
Atsakovams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 77-78) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo nagrinėti bylą jų atstovams nedalyvaujant (b.l. 92). Atsakovų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytoja M. B. 2012-02-19 tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2012-02-19, apie 08.45 val. norėjo pasverti badaujantį nuteistąjį L. L. , tačiau bandant pasverti ir svarstyklėms neįsijungus, jis koja spyrė į svarstykles ir sudaužė jų ciferblato stiklą. Pareigūnas V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-02-19, apie 8.45 val. jam budint areštinėje, kai slaugytoja svėrė nuteistąjį L. L. , jis koja spyrė į apsauginį stiklą ant svarstyklių ir jį sudaužė. Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas, kurio 2012-02-20 išvadoje Nr. 36/06-46, buvo konstatuota, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 110 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nuteistasis raštu pasiaiškinti atsisakė, teigdamas, kad jis į jokias svarstykles nespyrė ir svėrimo metu jokio įvykio nebuvo, todėl vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau- Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 206 punktu buvo surašytas protokolas ir tai patvirtina 2012-02-20 protokolas Nr. 204/213 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“. Remiantis tyrimo išvadomis nuteistajam L. L. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-02-20 nutarimu Nr. 2681 dėl BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimo buvo paskirta drausminė nuobauda- draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b.l. 27-32).
Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas I. L. 2012-02-18 tarnybiniu pranešimu informavo, kad atliekant rytinį patikrinimą kameroje Nr. 10, nuteistasis L. L. miegojo lovoje, nebuvo pasiruošęs rytiniam patikrinimui, o davus nurodymą nuteistajam atsikelti ir susitvarkyti, pastarasis nurodymo neįvykdė, nereagavo ir toliau gulėjo lovoje. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-01-28 įsakymo Nr. 4/07-33 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu ir arešto bausmėmis dienotvarkės, nuteistųjų skaičiavimo ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių ir garsinių signalų naudojimo tvarkos" reikalavimus. Nuteistasis L. L. raštu pasiaiškinti atsisakė, todėl buvo surašytas protokolas ir tai patvirtina 2012-02-18 protokole Nr. 60/05-356 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-02-22 nutarimu Nr. 2705 dėl BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymo Nr.4/07-33 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu ir arešto bausmėmis dienotvarkės, nuteistųjų skaičiavimų ir patikrinimų gyvenamojoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių ir garsinių signalų naudojimo tvarkos“ pažeidimo nuteistajam L. L. buvo paskirta nuobauda- papeikimas (b.l. 33-35).
Pareiškėjas minėtus nutarimus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 2S-1287 pripažino Marijampolės pataisos namų direktoriaus paskirtas nuobaudas pagrįstomis (b.l. 52).
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Marijampolės pataisos namų 2012-02-20 nutarimo Nr. 2681 ir 2012-02-22 nutarimo Nr. 2705, kuriais nuteistajam L. L. paskirtos nuobaudos (pirmuoju atveju- uždraudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, o antruoju- papeikimas), pagrįstumo ir jo teisėtumo bei dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl Marijampolės pataisos namų 2012-02-20 nutarimo Nr. 2681 pagrįstumo ir teisėtumo.
BVK 12 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą- nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų- tausoti pataisos įstaigos turtą. (BVK 110 str. 1 d. 4 p.).
Teismui pateiktas Marijampolės pataisos namų svarstyklių 2012-02-23 patikrinimo aktas patvirtina, jog elektroninės svarstyklės „MOMORT“ netinkamos naudoti (b.l. 90). Atsakovas 2012-10-01 rašte Nr. 9/07-14227 nurodęs, jog svarstyklės buvo tvarkingos 2012-02-18 ir 2012-02-17, kuomet buvo sveriami nuteistieji. Tai patvirtina slaugytoja V. E. ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas G. K. (b.l. 86). Atsakovas taip pat nurodė, jog vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2008-02-19 įsakymu Nr. 4/07-53 patvirtintos Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų tvarkos (toliau- Vaizdo stebėjimo kamerų tvarka) 3.1 punktu vaizdo įrašų negali pateikti, kadangi vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne ilgiau kaip septynias paras (b.l. 86-89).
Nuteistasis L. L. savo kaltės nepripažino (b.l. 7-10, 32). Nuteistojo kaltė buvo įrodyta Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytojos M. B. 2012-02-19 ir apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. K. 2012-02-19 tarnybiniais pranešimais (b.l. 29-30). Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, ar pagrįstai pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda- uždraudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, teismo posėdyje taip pat apklausė liudytojus pataisos įstaigos darbuotojus M. B. ir V. K. . Minėti liudytojai teismo posėdyje nuosekliais ir detaliais parodymais patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, jog nuteistasis L. L. savo veiksmais sugadino pataisos įstaigos svarstykles, taigi pripažintina, kad L. L. savo veiksmais sugadino elektronines svarstykles, tuo pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą.
Dėl Marijampolės pataisos namų 2012-02-22 nutarimo Nr. 2705 pagrįstumo ir teisėtumo.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-01-28 įsakymu Nr. 4/07-33 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu ir arešto bausmėmis dienotvarkės, nuteistųjų skaičiavimo ir patikrinimų gyvenamoje, gamybinėje, uždarojoje zonose bei areštinėje taisyklių ir garsinių signalų naudojimo tvarkos" patvirtintos Nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, dienotvarkė, kurios 1 punkte numatyta-Kėlimasis 6.30 val. (b.l.41-48).
Nuteistasis L. L. neigia, kad 2012-02-18, apie 7.50 val. padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, tačiau apsaugos ir priežiūros skyriaus vyr. prižiūrėtojas I. L. 2012-02-18 tarnybiniu pranešimu bei liudijimu teismo posėdyje patvirtino, kad nurodytu metu atliekant rytinį patikrinimą nuteistasis L. L. gulėjo lovoje ir nesikėlė, kai jam buvo nurodyta atsikelti. Kitų įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.), todėl teismui netikėti šiais įrodymais nėra teisinio pagrindo. Be to, atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Vaizdo stebėjimo kamerų tvarkos 3.1 punktu vaizdo stebėjimo medžiagos negali pateikti. Esant šioms pagrįstoms aplinkybėms pripažintina, kad L. L. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus bei Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-01-28 įsakymu Nr. 4/07-33 patvirtintą Nuteistųjų dienotvarkę.
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Iš pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad dėl kiekvieno pareiškėjo atsisakymo pasinaudoti teise pateikti paaiškinimą dėl pažeidimų buvo surašyti Taisyklių 31-me priede numatyti protokolai (b.l. 32,35). Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga. Nuteistojo nepasinaudojimas šia teise pataisos įstaigos administracijai nėra kliūtis skirti drausminę nuobaudą, jei yra nustatoma, kad atitinkamoje nuteistoje veikoje yra nusižengimo sudėtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo teisė žinoti kokiais nusižengimais jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti nepažeista. Todėl konstatuotina, kad nuobaudos paskirtos nepažeidžiant BVK 143 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Dėl neturtinės 10 000 Lt žalos pritesimo.
Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovo neteisėtai jam paskirtomis nuobaudomis, nuolatiniu persekiojimu, melagingai surašyta charakteristika malonės komisijai. Dėl atsakovo minėtų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtais veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys (nukentėjusio asmens patirta žala turi būti neteisėtų veiksmų rezultatas), o ne prielaida žalai atsirasti ir priešingai - veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Nepakanka nustatyti pareiškėjui padarytą turtinę ar neturtinę žalą: būtina tokią žalą susieti su konkrečiais neteisėtais skundžiamos valdžios institucijos veiksmais (neveikimu). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Iš pareiškėjo skundo bei pasisakymų teismo posėdyje (b.l. 7-10), matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodė konkrečius Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmus (neveikimą) jo atžvilgiu laiko ir vietos požiūriu, tačiau tik abstrakčiai išvardijo draudimus ar reikalavimus, su kuriais jis nesutinka, deklaratyviai išdėstė galimai neteisėtas veikas, nenurodė kokių teisės aktų reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos. Be to, teismas pripažino, kad jam paskirtos Marijampolės pataisos namų 2012-02-20 nutarimu Nr. 2681 ir 2012-02-22 nutarimu Nr. 2705 nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos. Taigi pareiškėjas neįrodė nei jo nurodytos valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei neturtinės žalos padarymo fakto (Marijampolės pataisos namų Psichologinės tarnybos 2012 m. balandžio 30 d. pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gegužės 2 d. pažyma, Socialinės reabilitacijos skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. (b.l.36-38), o nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.