Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Lina Jociuvienė Baudž. byla Nr. 1S-861-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2010 m. gruodžio 30 d.

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-07 nutarties, kuria B. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. įtariamas tuo, kad lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle (išžagino ir seksualiai prievartavo mažametį asmenį), tai yra jis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010-10-12, savo namuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r., pasinaudodamas bejėgiška mažametės dukros M. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), būkle, sistemingai, prieš mažametės M. M. B. valią su ja lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – liepdamas mažametei liesti jo lytinius organus, tai yra ją išžagino ir seksualiai prievartavo. Šiais savo veiksmais B. B. įtariamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-07 nutartimi įtariamajam B. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams.

Įtariamasis B. B. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, tvirtina, kad šių nusikalstamų veikų nepadarė, tai yra su dukra jokių įtarime nurodytų veiksmų nėra atlikęs, byloje visi įrodymai paremti spėliojimais, prielaidomis. Nei prokuroras, nei teismas nutartyje skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą – nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų įrodyta jo kaltė išžaginus ir seksualiai prievartavus dukrą M. M. B..

BPK 121 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu, įtariamojo B. B. teigimu, teismas be pagrindo kaip faktinius duomenis, leidžiančius manyti, kad jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė liudytojų M. K., D. I. parodymus, specialisto išvadą. B. B. teigimu, kaip liudytoja apklausta M. K. yra supykusi ant jo ir kerštauja dėl to, kad jis pranešė policijai, jog ji pavogė iš jo dyzelinį kurą, o kaip liudytoja apklausta jo sugyventinė D. I. yra paveikta pastarosios subjektyvių parodymų. Be to, sugyventinė D. I. ne kartą dukrą vedėsi pas M. K. į namus, kur buvo jos paaugliai anūkai, kartą rado sugyventinę D. I. su dukra pas S. , kur ji girtavo visą naktį, ir ten atėjęs jis rado girtus vaikinus, moteris, ir galbūt šiomis aplinkybėmis galėjo būti kas nors padaryta dukrai.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad jis – B. B. – įtariamas dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, niekur nedirba, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, liudytojos M. K. parodymais charakterizuojamas kaip agresyvus žmogus, todėl padarė išvadą, kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, būdamas laisvėje gali trukdyti procesui bandydamas paveikti galimus nusikaltimo liudytojus, taip pat daryti naujus nusikaltimus. Tačiau šios teismo nurodytos faktinės aplinkybės, įtariamojo B. B. teigimu, yra nepagrįstos, paremtos spėliojimais, todėl yra neteisėtos, laikytinos tik formaliomis. B. B. nurodo, kad jis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pragyvenimo šaltinį, nes, nors ir yra neįgalus – jam nustatytas antros grupės invalidumas, tačiau dirba žemės ūkio darbus ne tik sau, bet ir padeda kaimynams, augina gyvulius.

Gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuratūros pareiškimą ir paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – liudytojų D. I., M. K. parodymai, specialisto išvada, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – leidžia manyti, kad įtariamasis B. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimui, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, buvo įstatymo numatytas pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde suimtasis tvirtina, kad jis inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje kaltės klausimas ir įrodymai netiriami, o tik svarstomas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl bylos duomenų, duodančių pagrindą įtarti B. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymu, pakankamumo bei pripažinimo įrodymais įtariamojo kaltei patvirtinti klausimas nagrinėjant šį skundą nesprendžiamas. Į šiuos skundo argumentus bus atsakyta pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės.

B. B. yra įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas laibai sunkių nusikaltimų kategorijai. Tai rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Už tokių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ypač griežtą baudžiamąją atsakomybę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be būtų ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio tyri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ši sąvoka gali lemti, kad tam as­me­niui būtų skir­tas ar­ba pra­tęs­tas su­ėmi­mas BPK 122 straipsnio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu pa­grin­du. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Nors įtariamasis B. B. anksčiau neteistas, tačiau 2010-10-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji bylą, kurioje jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje, padarymu. B. B. charakterizuojamas kaip ypač agresyvus žmogus, kurio bijo kaimo gyventojai, tai patvirtino ir kaip liudytoja apklausta M. K.. Be to, kaip skundžiamoje nutartyje pažymėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismas, aplinkiniai ir anksčiau pastebėjo įtariamojo B. B. potraukį mažametėms mergaitėms. Šie duomenys neigiamai apibūdina įtariamojo asmenybę. Paminėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad B. B. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui bandydamas paveikti galimus nusikaltimo liudytojus, bei daryti naujus nusikaltimus.

Aptarti B. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nusikaltimų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdis, objektas, kitos išdėstytos aplinkybės teismui pagrįstai leido manyti, jog įtariamasis B. B., būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei daryti BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl esant suėmimo pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, ir sąlygoms, įtariamajam pagrįstai paskirtas suėmimas. Žemesnysis teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Nors suimtasis teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, tačiau šios aplinkybės, esant anksčiau aptartiems duomenims, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės, priešinamos viešajam interesui ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu ar būti pakankamos šiai kardomajai priemonei paneigti.

Kadangi yra pagrindas išvadai, kad B. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, daryti BK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma. Įtariamojo skunde nurodytų argumentų nepakanka, jog B. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – būtų panaikinta ar ši kardomoji priemonė būtų paneigta.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Žemesniojo teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo B. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-12-07 nutartį.

Nutartis neskundžiama.