Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. eI-1265-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
eI-1265-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
F. S., N. H., S. S., A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1265-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04264-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,atsakovo atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų F. S. (F. S.), N. H., S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai F. S., N. H., S. S. ir A. S. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1033(00432; 00433; 00434; 00435)/17I-69 70 71 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. ir dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dėl daugkartinių vizų panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiams N. H., S. S. ir A. S.“ ir per vieną mėnesį pakeisti F. S. leidimą laikinai gyventi ir išduoti N. H., S. S. ir A. S. leidimus laikinai gyventi. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Pareiškėjas F. S. (toliau – pareiškėjas, tekste bendrai su šeima vadinami pareiškėjai) 2017 m. rugsėjo 27 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius realią bendrovės veiklą bei galiojantį leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė N. H. atsakovui pateikė prašymus išduoti jai ir jos nepilnamečiams vaikams (S. S. ir A. S.) leidimus laikinai gyventi.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Sprendimas nepagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Nesutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tai, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) nėra realiai visą dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių, todėl Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo nekvietė pasiaiškinti dėl susidariusios situacijos. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovui buvo pateikta nuomojamų patalpų sutartis bei patalpų planas ir nurodoma, kur randasi patalpos, taip pat pridėjo nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kad veikla Bendrovėje vykdoma, yra iškabos ir kita reklama, nurodanti, kur randasi Bendrovė, todėl mano, kad atsakovo darbuotojai nebuvo nuėję iki nurodytų patalpų. Pasak pareiškėjo, atsakovo darbuotojai neskaitė pateikiamų dokumentų, atliko patikrinimą, apsilankė I. S. gyvenamosiose patalpose, kadangi ši darbuotoja nuo 2017 m. rugsėjo mėn. yra nėštumo atostogose, o jos vietoje dirba A. S.. Pastarosios neapklausė ir patikrinimas nebuvo atliktas. Atkreipia dėmesį, kad I. S. niekas neapklausė.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad buvo atliktas patikrinimas darbuotojo M. L. sesers gyvenamojoje vietoje, su kuria jis bendravo tik 2016 metais. Pareiškėjo nuomone, pastarojo sesuo nieko nežinojo apie M. L. pragyvenimo šaltinį ir atliekamas funkcijas. M. L. neskambino, pranešimo apie atvykimą apklausai neišsiuntė. Pareiškėjo nuomone, tvirtinti, kad M. L. Bendrovėje nedirba, remiantis tik sesers paaiškinimais, pagrindo nėra.

Be to, pareiškėjas teigia, kad I. C. atsakovo darbuotojai paskambino vairuojant, jis nurodė, kad kalbėti negali, paklausė, kur atvykti apklausai, tačiau atsakovo darbuotojai nurodė, kad vykti niekur nereikia ir jam perskambins. I. C. pats paskambino atsakovo darbuotojams, tačiau šie nurodė, kad nieko paaiškinti ar atvykti nereikia.

Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nei su vienu Bendrovės darbuotoju neorganizavo pokalbių, atsakovo darbuotojai jų niekur nekvietė, todėl teigti, kad Sprendimo motyvai pagrįsti ir paremti objektyviomis aplinkybėmis, jo manymu, nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovas be pagrindo, nesiaiškindamas kilusių abejonių, formaliai priėmė skundžiamą sprendimą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir dabar atitinka visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas sąlygas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas žinojo deklaruotą gyvenamąją pareiškėjo vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, apie galimus įtarimus dėl Bendrovės veiklos neinformavo, pateikti paaiškinimų neprašė, išsamaus tyrimo neatliko. Pareiškėjo įsitikinimu, teisė būti išklausytam turėtų būti vertinama kaip pagrindinė teisė, kurią atsakovas pažeidė, nes pareiškėjui ja nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti.

Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai priimant skundžiamą sprendimą dėl laikino leidimo panaikinimo, turėjo būti taikomos ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 84.2 papunkčio nuostatos. Kadangi atsakovas šių veiksmų neatliko, buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti išklausytam, pažeista teisė į gerą administravimą.

Kadangi pareiškėjas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrindė esant Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų visetu, jo manymu, šiuo atveju turėjo būti vertinama įmonės ir pareiškėjo, kaip akcininko ir Bendrovės direktoriaus, sąlygų atitiktis, o ne formalūs pagrindai.

Akcentuoja, kad Bendrovė planuoja veiklą (2017–2019 m.) vystyti Savitarnos automobilių švaros ir vidaus interjero priežiūros centre ir Kaimo turizmo ir poilsio komplekse. Pagrindiniai įmonės tikslai: 2017 m. planuojama įsigyti žemės sklypą bei suprojektuoti savitarnos plovyklos patalpas, 2018 m. pastatyti ir įrengti savitarnos plovyklos patalpas. Šiuo metu yra įsigytas žemės sklypas, pasirašyta sutartis su architektu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šioje situacijoje nėra duomenų, pagrindžiančių bendrovės fiktyvumą. Tvirtina, kad Bendrovė veikia pelningai, taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo leidimo laikinai gyventi neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima panaikinti išduotą leidimą, nes pareiškėjas, pateikęs visus reikiamus duomenis, turi patirtį verslo vystyme bei žino paslaugų poreikį ir išsiaiškinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadas, organizavo susirinkimus su buhaltere.

Pareiškėjas dėl jo šeimos narių (sutuoktinės ir vaikų) nurodo, kad nebuvo pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi jam, vadovaujantis Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, todėl nepagrįstai jiems atsakovas atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir akcentavo, kad atsakovas neištyrė visumos aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo, kad 2017 m. spalio 12 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs faktines aplinkybes ir surinktą medžiagą, atsakovas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis, todėl Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi ir išduoti leidimus jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams ir panaikinti jų daugkartines nacionalines vizas.

Nurodo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė 2017 m. spalio 24 d. prašymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur Bendrovė vykdo veiklą, ir patikrinti. Atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus raštą kartu su tarnybiniu pranešimu, kad, nuvykus į (duomenys neskelbtini), ant pastato iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, nebuvo, aplinkiniai apie Bendrovę nieko nežinojo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodoma, kad patalpos yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 6 aukšte, tačiau prie skundo pridėtoje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad Bendrovė, neva, yra 507 kabinete, 5 aukšte. Pateikti įrodymai atsakovui kelia abejones dėl jų patikimumo.

Pažymi, kad Migracijos valdybos pareigūnai surado šioje Bendrovėje įdarbintus asmenis. Nurodo, kad apklausė M. L. seserį B. B., kuri paaiškinime nurodė, jog jos brolis pastaruosius 5 metus kartu su sutuoktine gyvena Baltarusijos Respublikoje; I. S., kuri atsisakė bendrauti ir apie Bendrovę bei savo darbines funkcijas jokios informacijos pareigūnams nepateikė, I. C. (I. C.) sutuoktinę, kuri apie tai, ar vyras dirba Bendrovėje, pasakyti nieko negalėjo, o pareigūnams mobiliuoju telefonu susisiekus su pačiu I. C., jis atsisakė bendrauti ir atvykti į Migracijos valdybą apklausai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis. Migracijos valdybai, atlikus Bendrovės, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas, patikrinimą, išsiaiškino, kad vienas iš bendrovės darbuotojų M. L. pastaruosius 5 metus gyvena Baltarusijoje, o bandant apklausti kitus Bendrovėje dirbančius asmenis, nustatė, jog jie negali nurodyti savo darbinių funkcijų ir atsakyti į kitus su Bendrovės vykdoma veikla susijusius klausimus, taip pat jie vengė arba atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus.

Pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės verslo planų 2017–2019 metams ir, kad ketina vykdyti teisėtą veiklą pagal verslo planą, nepaneigia Sprendimo išvados, jog darbuotojai įdarbinti Bendrovėje formaliai, realiai nedirba. Atsakovas išvadą patvirtina pareigūnų patikrinimo metu surinkta ir Migracijos departamentui perduota medžiaga. Atsakovas akcentuoja, kad Bendrovėje nėra realiai visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Atsakovas konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl joje dirbančių asmenų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, o skunde – jokių paaiškinimų, kurie paneigtų ginčijamo Sprendimo išvadas.

Atsakovas pažymi, kad kiekvieno užsieniečio byla yra nagrinėjama individualiai, įrodymų rinkimo pasirinkimo būdai yra patikrinimą vykdančių institucijų nuožiūra, todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra pasirenkamos tos priemonės, kurios, institucijų vertinimu, gali padėti išsamiausiai ir objektyviausiai atskleisti svarbias aplinkybes. Šiuo atveju buvo pasirinkta, kad tokius tikslus galėtų padėti pasiekti patikrinimas nurodytu Bendrovės veiklos vykdymo adresu, taip pat Bendrovės darbuotojų apklausos.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui atsisakyta ne dėl to, jog Bendrovė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą nustatymas apsiriboja juridinio fakto konstatavimu.

Atsiliepime pažymi, kad ginčijamas Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Migracijos departamento vertinimu, prieš priimant Sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų pakako ginčijamam sprendimui pagrįsti. Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 27 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo sutuoktinė N. H. 2017 m. spalio 18 d. Migracijos departamente pateikė prašymus išduoti jai ir jų nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Migracijos departamentas 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu nuvykti Bendrovės adresu, kuriuo, vykdoma veikla, t. y. Laivės pr. 60-601, Vilnius, ir patikrinti, ar yra Bendrovės iškaba, ar įrengtos darbo vietos ir kas jomis iš bendrovės darbuotojų naudojasi; apklausti Bendrovės darbuotojus apie jų darbą bendrovėje patikrinti, ar Bendrovė užsiima deklaruota veikla, ar joje visą darbo laiką dirba Lietuvos piliečiai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui.

Migracijos departamentas 2017 m. gruodžio 1 d. gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. raštą Nr. 10-S-179774 (1.46-10-27) prie kurio buvo pridėtas ir 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-48675, kuriame nurodoma, kad nurodoma, kad nuvykus adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ant pastato iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie bendrovės veiklą, nebuvo. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad aplinkinių įstaigų darbuotojai informavo, jog minėtu adresu yra įregistruotų daug įmonių, kurios nevykdo jokios veiklos, o apie Bendrovę aplinkiniai taip pat nieko nežino. Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko Bendrovės darbuotojo M. L. gyvenamosios vietos adresu ir apklausė pastarojo seserį B. B., kuri nurodė, jog M. L. pastaruosius 5 metus kartu su sutuoktine gyvena Baltarusijos Respublikoje. Bendrovės darbuotoja I. S. atsisakė bendrauti, apie Bendrovę bei savo darbines funkcijas jokios informacijos Migracijos valdybos pareigūnams nepateikė. Nuvyko ir darbuotojo I. C. gyvenamosios vietos adresu, jo sutuoktinė negalėjo atsakyti, apie pastarojo darbą Bendrovėje. M. C. atsisakė telefonu bendrauti ir atvykti į Migracijos valdybą apklausai.

Atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis ir konstatavo, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl joje dirbančių asmenų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir išduoti leidimus laikinai gyventi jo sutuoktinei ir vaikams bei panaikinti jų daugkartines nacionalines vizas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte — kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir neištyrė visų aplinkybių.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas ir direktorius.

Atsakovas teigia, kad apklausė visus Bendrovėje dirbančius asmenis. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad nei Migracijos valdyba, nei atsakovas neapklausė nei vieno Bendrovėje dirbančio asmens.

Remiantis 2017 m. rugsėjo 14 d. darbo sutartimi, matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. vadybininke pradėjo dirbti A. S.. Taigi, tuo metu, kai atsakovas Migracijos valdybai pavedė atlikti tyrimą, šioje Bendrovėje ne I. S., o A. S. dirbo. Taigi, šiuo atveju atsakovas nei kreipėsi į Bendrovę, nei apklausė minėtą darbuotoją. Be to, nepatikslino duomenų ir dėl I. S. darbo (nėštumo ar kitų aplinkybių). Tokie duomenys Sodros informacinėje sistemoje turi atsispindėti.

Taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartimi vairuotoju priimtas I. C.. 2017 m. lapkričio 30 d. darbo sutarties pakeitimu pakeistas sutarties 3 punktas, nustatantis mokamą darbo užmokestį. Nurodytas pakeitimas pasirašytas. Minėtas asmuo taip nebuvo apklaustas. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas realiai siekė apklausti šį asmenį.

Be to, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartimi M. L. priimtas vadybininku. Šis asmuo irgi nebuvo apklaustas. Ta aplinkybė, kad buvo apklausta jo sesuo, nelaikytinas tinkamu šių aplinkybių ištyrimu.

Pareiškėja pateikė duomenis, kad Bendrovė yra 507 kabinete, 5 aukšte, t. y. to paties pastato (duomenys neskelbtini) kitame aukšte. Vien tik patalpų nuomos sutarties Nr. KEM/17/19-2 pacitavimas nelaikomas tinkamu aplinkybių ištyrimu. Taigi, tokius neaiškumus atsakovas turėjo tinkamai ištirti ir išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių iškaba yra kitame pastato aukšte. Nenuvykus į Bendrovę ir neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, negali būti laikoma pagrįsta išvada dėl Bendrovėje ne visą dieną dirbančių asmenų.

Taigi, atsakovas jokių veiksmų neatliko, pareiškėjui nepranešė ir nepasiūlė atvykti paaiškinti aplinkybių, kurios atsakovo vertinamos kaip neatitinkančios tikrovės. Šiuo atveju atsakovas tyrimo metu turėjo visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su Bendrovės darbuotojais. Minėta, kad Migracijos valdybos 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas ir prie jo pridėti B. B. paaiškinimas, kad jos brolis M. L. gyvena Baltarusijos Respublikoje, bei tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys dėl I. S. bei I. C. apklausų, negali būti vertinami kaip tinkamas pareiškėjo faktinės situacijos bei jo pateiktų duomenų įvertinimas. Konstatuotina, kad atsakovas pasirinko netinkamą tyrimo būdą ir nesudarė pareiškėjui realių galimybių pateikti paaiškinimus dėl Sprendime nustatytų neaiškumų. Pagal Įstatymą tik atsakovui suteikta teisė priimti Sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus (Įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Atsakovas turi įvertinti visumą duomenų, apklausti pareiškėją bei Bendrovėje dirbančius darbuotojus (asmeniškai, o ne per jų artimuosius). Šių aplinkybių nustatymui būtinas išsamus tyrimas.

Teismo vertinimu, Bendrovės, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjas, pateiktas verslo planas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Atsakovas nepaneigė, kad Bendrovė ketina vykdyti teisėtą veiklą pagal pateiktą verslo planą (įrengiant maitinimo paslaugų kompleksą ir automobilių plovyklą). Teismas, įvertinęs visumą pareiškėjo pateiktų duomenų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, verslo plano, konstatuoja, kad šie dokumentai rodo, jog Bendrovė aktyviais veiksmais siekia vykdyti verslą. Be to, įsigyti žemės sklypai, sudaryta projektavimo paslaugų sutartis. Taigi, atsakovas turi įvertinti visumą duomenų.

Atsakovo argumentai dėl Bendrovės iškabos, neapklausus pareiškėjo ir neįvertinus visumos aplinkybių, negali būti vertinami kaip pagrįsti. Byloje tokia informacija tik tarnybiniame pranešime užfiksuota, jokių apklausų protokolų, vaizdinės medžiagos nėra pateikta. Be to, pareiškėjo pateikta nuotrauka, kurioje matyti Bendrovės iškaba, paneigia atsakovo išvadas, kad pastate iškabos nebuvo.

Atsakovas, be kita ko, yra ir viešojo administravimo subjektas. Jo priimamiems sprendimams taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, reikalavimai. Be to, atsakovui taikytinas ir gero administravimo principas, pagal kurį atsakovas turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvių pareiškėjai išduoto leidimo panaikinimo aplinkybių tyrimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl Bendrovėje dirbančių asmenų, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo nevertinami, kadangi atsakovas Sprendimo šiomis aplinkybėmis negrindė. Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai dėl Aprašo taikymo ginčui neaktualūs.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti realią faktinę situaciją bei sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Tik toks tyrimas šiuo atveju būtų tinkamas.

Teismo vertinimu, Migracijos valdybos atliktas patikrinimas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, neatlikus atsakovui jokio papildomo aplinkybių tyrimo ir neapklausus pareiškėjo ir nei vieno Bendrovėje dirbančio asmens, nepatvirtina atsakovo išvados, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje visą darbo laiką dirbančius asmenis. Atsakovas nepagrindė, kad darbuotojai Bendrovėje yra įdarbinti formaliai ir realiai nedirba. Tokiai išvadai pagrįsti nebuvo surinkta pakankamai duomenų. Taigi, atsakovas turi apklausti pareiškėją, Bendrovės darbuotojus bei siekti pašalinti visus šioje byloje nustatytus neaiškumus.

Teismo vertinimu, atsakovo Sprendimo išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl joje dirbančių asmenų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, laikytina nepagrįsta, atlikus formalų aplinkybių tyrimą. Konstatuotina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl trijų darbo vietų įsteigimo yra imperatyvus, tačiau tai nepaneigia pareigos sprendimą dėl tokio reikalavimo neatitikimo išsamiai pagrįsti. Šiuo atveju išsamaus, visapusiško tyrimo atlikta nebuvo.

Migracijos departamentas Sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jų nepilnamečiai vaikai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimams laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, konstatavęs, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis. Taigi, ši Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Kadangi pareiškėjui išduota daugkartinė viza buvo panaikinta, atsisakius pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, tai negali būti laikoma teisėta ir Sprendimo dalis dėl daugkartinės visos panaikinimo, dėl anksčiau nustatytų šiame sprendime aplinkybių.

Konstatuotina, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo per vieną mėnesį pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Migracijos departamento, – kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, ir teismo sprendimo rezoliucine dalimi kategoriškai įpareigoti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Tačiau panaikinus Migracijos departamento Sprendimą, įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Be to, pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui tokio prašymo, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas, jis turi teisę ABTĮ 41 straipsnio tvarka kreiptis dėl išlaidų priteisimo su atskiru prašymu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų F. S. (F. S.), N. H., S. S. (S. S.) ir A. S. (A. S.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1033(00432; 00433; 00434; 00435)/17I-69 70 71 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. ir dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dėl daugkartinių vizų panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiams N. H., S. S. ir A. S.“.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas