Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi abi bausmės subendrintos, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams. 2020 m. sausio 5 d. teismo nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3) 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui, bausmę atlikęs;

4) 2023 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir nuteistasis įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. P. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad tikslių aplinkybių, kur padėjo kompiuterius pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau su visais kompiuteriais ir telefonais sutinka. Daiktus pasisavino, nes jam tuo metu trūko pinigų, dėl mamos mirties taip pat melavo, nes trūko pinigų, nes norėjo gyventi geriau, nei tuo metu iš tikrųjų galėjo. Nori atlyginti visą padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka su jais sudaryti taikos sutartį jei to reikės. Visą sukeltą žalą jiems atlygins iki 2023 m. rugsėjo 8 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos. Nori ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir prašo jam skirti piniginę baudą, kurią susimokės per kelis kartus nuo įsakymo įsiteisėjimo. Šiuo metu tėvai pardavinėja žemes ir padės jam finansiškai, todėl galės atlyginti žalą ir sumokėti visą paskirtą baudą.

4. Kaltinamojo R. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

4.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Pareiškėjas) šiuo pareiškimu kreipiasi į Kauno rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą bei ištirti Pareiškėjo darbuotojo padarytą nusikalstamą veiką Pareiškėjo atžvilgiu. Toliau Pareiškėjas išsamiai nurodo padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes.

1) 2022 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbuotojas), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), tel.: (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) pasirašė Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Darbuotojas įsidarbino Pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Faktinė Darbuotojo darbo pradžios pas pareiškėja data yra 2022 m. spalio 3 d. 2) Darbuotojas, eidamas savo pareigas pas Pareiškėją buvo atsakingas, be kita ko, už Pareiškėjo naujojo darbuotojo darbo vietos paruošimą t. y. kompiuterio, mobilaus telefono išdavimas, darbuotojo prijungimą prie vidinių sistemų bei tinklų, taip pat už senosios Pareiškėjo darbuotojų įrangos keitimą. 3) Pagal aukščiau nurodytas darbo funkcijas Darbuotojas turėjo visiškai laisvą prieigą tiek prie Pareiškėjo darbuotojų kompiuterinės bei mobiliosios įrangos, tiek prie šioje įrangoje laikomos Pareiškėjo konfidencialios informacijos įskaitant, bet neapsiribojant, Pareiškėjo bei jo dukterinių įmonių komercinę paslaptį, intelektinės nuosavybės objektų duomenis, klientams ir partneriams taikomą kainodarą, asmens duomenis ir kitą informaciją, kuri yra itin jautri Pareiškėjui kaip verslo subjektui. Minėtą informaciją nutekinus ar atkleidus tretiesiems asmenims, Pareiškėjas ir (ar) su juo susiję asmenys patirtų itin didelę žalą. 4) 2022 m. gruodžio 19 – 27 dienomis Pareiškėjo Informacinių technologijų skyriaus paskirti darbuotojai atliko reguliarią vidinę Pareiškėjo turimos įrangos apskaitą (toliau – Apskaita), kuri, be kita ko, vyko ir viename iš Pareiškėjo ofisų, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Kauno ofisas), kuriame dirbo Darbuotojas. 5) Apskaitos Kauno ofise metu Pareiškėjas nustatė, kad iš patalpų, kuriuose buvo saugomi kompiuteriai bei mobilieji telefonai dingo brangi įranga, kurią Pareiškėjas detalizuoja žemiau:

1.1. Nešiojamas kompiuteris „Lenovo ThinkPad L14 Gen 1 20U5 - Ryzen 5 Pro 4650U“. Serijinis Nr. (duomenys neskelbtini).Kompiuteris įsigytas 2022 m. gegužės 16 d. (Priedas Nr. 1). Fiziškai kompiuterio nepavyko rasti 2022 m. gruodžio 19 d. Kompiuterio įsigijimo vertė – 2 071,38 EUR. Nustatyta, kad Darbuotojas prie šio kompiuterio jungėsi 2022 m. lapkričio 28 d., po darbo valandų 18:54 val. Darbuotojui nesant darbo vietoje (Priedas Nr. 2). Užklausus Darbuotojo apie dabartinę kompiuterio buvimo vietą, Darbuotojas negalėjo atsakyti.

1.2. Nešiojamas kompiuteris „ThinkPad L14 15.6" i5-1245U 16GB“. Serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuteris įsigytas 2022 m. spalio 20 d. (Priedas Nr. 3). Fiziškai kompiuterio nepavyko rasti 2022 m. gruodžio 19 d. Kompiuterio įsigijimo vertė – 889,00 EUR. Nustatyta, kad Darbuotojas prie šio kompiuterio jungėsi 2022 m gruodžio 27 d., 12:03 val. Darbuotojui nesant darbo vietoje bei išėjus neapmokamų atostogų (Priedas Nr. 4).

1.3. Nešiojamas kompiuteris „Lenovo - L480 (L480) - L480“. Serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuteris įsigytas 2019 m. birželio 26 d. (Priedas Nr. 5). Fiziškai kompiuterio nepavyko rasti fiziškai pasigęsta 2022 m. gruodžio 27 d. Kompiuterio įsigijimo vertė – 816,00 EUR. Nustatyta, kad Darbuotojas prie šio kompiuterio jungėsi 2022 m. spalio 31 d., 10:58 (Priedas Nr. 6).

1.4. Nešiojamas kompiuteris „Lenovo - L470 (L470) - L470“. Serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuteris įsigytas 2017m. kovo 17 d. (Priedas Nr. 7). Fiziškai kompiuterio nepavyko rasti 2022 m. gruodžio 27 d. Kompiuterio įsigijimo vertė – 831,96 EUR.

4.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo papildymu, kuriame papildomai nurodoma, kad kaip buvo minėta pareiškime, pareiškėjas atliko vidinį tyrimą, siekiant nustatyti tiek dingusios įrangos dingimo aplinkybes, tiek nustatyti ar nėra kito dingusio pranešėjo turto. Po pranešėjo atlikto vidinio tyrimo buvo nustatyta, kad be pareiškime nurodyto dingusio turto, papildomai dingo dar vienas nešiojamas kompiuteris, kurio detalizavimas pateiktas žemiau: Nešiojamas kompiuteris „Lenovo ThinkPad L14 Gen 1 20 U5“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kompiuteris įsigytas 2022 m. spalio 14 d. (Priedas Nr. 16) Fiziškai kompiuterio nepavyko rasti 2023 m. sausio 15 d. Kompiuterio įsigijimo vertė – 673,23 Eur. Papildomai Pareiškėjas norėtų pranešti Policijos komisariatui, kad R. P. 2022 m. gruodžio 19 d., 07:54 val. telefonu informavo Pareiškėjo Žmogiškųjų išteklių departamento darbuotoją bei savo tiesioginį vadovą, kad mirė jo motina, todėl pastarasis pasiims kelias dienas atostogų ir vėliau prašys suteikti jam neapmokamų atostogų. Šį pokalbį girdėjo ir kiti pareiškėjo Žmogiškųjų išteklių departamento darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų motyvavimo ir pašalpos skyrimo tvarkos (Priedas Nr.17) 9 p. Darbuotojui už pirmosios eilės giminaičio mirtį buvo paskirta vienkartinė 300 EUR pašalpa, kuri 2022 m. gruodžio 20 d. buvo pervesta į Darbuotojo nurodytą asmeninę banko sąskaita. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Darbuotojo motina nėra mirusi. Šis faktas paaiškėjo 2022 m. gruodžio 29 d., kai Pareiškėjo Informacinių technologijų skyriaus vadovė paskambino Darbuotojo motinai pastarosios tiesioginiu telefono numeriu, kurį gavo iš oro uosto leidimui gauti Darbuotojo pateiktos informacijos. Skambučio metu Informacinių technologijų skyriaus vadovė informavo ją, kad Darbuotojas neatėjo į darbą, paprašė nurodyti Darbuotojo kontaktinį numerį, tačiau ji atsisakė pateikti telefono numerį. Praėjus 10 minučių po skambučio Darbuotojas pats susisiekė su Informacinių technologijų skyriaus vadove savo darbiniu telefonu. Akivaizdu, kad Darbuotojas apgavo pareiškėją melagingai pranešus apie neva motinos mirtį bei apgaulės būdu gavo jam faktiškai nepriklausančią 300 eurų dydžio pašalpą. Prie pareiškimo pateikė darbo sutartį Nr. 2406 bei kitus turimus duomenis. (1 t. b. l. 42-52)

4.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šiuo raštu Pareiškėjas pateikia išsamius atsakymus į pateiktus klausimus, kurių numeracija atitinka Rašto klausimų numeraciją. 1. Turimos visos Informacinių technologijų (toliau — IT) įrangos metinė inventorizacija pas Pareiškėją atliekama 1 (vieną) kartą per kalendorinius metus, o lokalūs IT įrangos sandėlio likučių sutikrinimai vykdomi 1 (vieną) kartą per ketvirtį. Paskutinis iki 2022 m. gruodžio 19 d. atliktas IT Įrangos sandėlio likučių patikrinimas įvyko 2022 m. rugsėjo mėn. kurio metu sandėlio IT įrangos likučių trūkumai nebuvo nustatyti. Tuo tarpu vykusios metinės inventorizacijos metu daiktų trūkumai buvo nustatyti bei su 2022 m. spalio 1 d. nurašymo aktu nurašyti. Minėtame nurašymo akte numatyti daiktai neatitinka tuos, kurie nurodyti Pareiškime bei Patikslintame pareiškime. 2. Po įvykio inventorizacija nebuvo atliekama. Buvo patikrinti tik IT įrangos Vilniaus ir Kauno sandėlių likučiai. Kauno sandėlio įrangos (likučių) patikrą atliko E. L.. 3. Papildomai teikiamas 2022 m. gruodžio mėn. 31 d. sudarytas Aktas „Del turto nurašymo“ (Priedas Nr. 1), kuriame užfiksuoti trūkumai minimi Pareiškime. 4. Pareiškime bei Patikslintame pareiškime daiktai nebuvo visiškai nauji. Daiktų vertės įvertinus nusidėvėjimą pateikti Ilgalaikio materialiojo turto Inventorizacijos apraše (Priedas Nr. 2). 5. Pareiškėjo vidinio tyrimo metu buvo nustatytas faktinis įrangos trūkumas. Po vidinio tyrimo buvo sudarytas 2022 m. gruodžio 31 d. „Dėl turto nurašymo“, kuriame indikuojami dingę bei nurašomi daiktai. 6. Atsiųsti dokumentai, kurie yra susiję su darbo santykių su R. P. nutraukimu: (i) 2023 m. sausio 3 d. Tarybinis pranešimas dėl darbo pareigų pažeidimo; (i) 2023 m. sausio 5 d. Darbo pareigų pažeidimo tyrimo aktas; (ii) 2023 m. sausio 5 d. Pareiškėjo Žmonių ir kultūros departamento vadovės įsakymas „Dėl darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ Nr. 1P-32. 7. Pareiškėjo Bazinio techninio aptarnavimo departamento Gamybos planavimo inžinierius S. N. (el. paštas: (duomenys neskelbtini): tel.: (duomenys neskelbtini)). Papildomi įrodymai pridedami. Iš sistemos matyti, kad R. P. informavo S. N. 2022 m. gruodžio 13 d., kad kitą savaitę pakeis kompiuterį nauju, o 2022 m. gruodžio 16 d. uždarę šią „ServiceDesk“ užklausą kaip baigtą. Paaiškėjus, kad kompiuteris nebuvo išduotas S. N., užklausa buvo atidaryta pakartotinai ir darbuotojas E. L. perėmė šios užklausos vykdymą. Su kita dingusia įranga susijusių „ServiceDesk“ užklausų nerasta. 8. Šio rašto pateikimo dienai N. S. grąžino žemiau nurodytus kompiuterius. Visi kompiuteriai šiuo metu yra Pareiškėjo Kauno sandėlyje esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). a) Nešiojamas kompiuteris „Lenovo - L470 (L470) - L470“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė vertinant nusidėvėjimą — 0.29 EUR. b) Nešiojamas kompiuteris „Lenovo - L480 (L480) - L480“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė vertinant nusidėvėjimą — 258,59 EUR 9. E. L. tiesioginė vadovė yra Pareiškėjo IT skyriaus vadovė L. B., el. paštas: (duomenys neskelbtini); tel.: (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 53-60)

4.4. Liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio mėnesį, IT skyrius pranešė, kad yra dingę keletas daiktų, pora kompiuterių ir telefonas „IPhone 14“, naujas. Panašu, kad pasisavino daiktus darbuotojas R. P.. Tada pradėjo ieškoti duomenų, kur dingo būtent minėti daiktai, peržiūrinėjo viduje esančius vaizdo įrašus bei sutikrinus kurjerių siuntas, buvo užfiksuota, kad telefonas atkeliauja iki R. P., jis juos fiziškai paima, o vėliau daiktų jau nėra. Pasiaiškinus aplinkybes, kad telefonai buvo pristatyti du, vienas telefonas buvo atiduotas darbuotojui, o kitas ne. Telefonai buvo skirti kolegoms, kuriems reikėjo pakeisti senus įrenginius. Kai buvo pasigesta daiktų, buvo užduodami klausimai R. P. dėl daiktų, tačiau jis sugalvodavo istorijas kur yra tie daiktai. Nuo to laiko, kai buvo pradėti užduoti klausimai apie daiktus, R. P. pradėjo neiti į darbą, vengti kontakto. Kol R. P. pas juos dirbdavo, jis vis sugalvodavo kodėl jis negali ateiti į darbą, vis turėdavo šeimoje problemų, pamelavo, kad jo mama mirė, todėl nuo įmonės jam buvo išmokėta 200 eurų pašalpa, kuri nėra nurodyta pareiškime, tačiau patikslins pareiškimą, šiuo klausimu, nes buvo išsiaiškinta, kad jo mama yra gyva, pats su ja kalbėjosi. Su mama kalbėjosi po išmokėtos išmokos, todėl yra tikras, kad kai buvo išmokėta išmoka, ir R. P. melagingai apie tai pranešė, jis žinojo, kad meluoja ir jo mama buvo tikrai gyva. Pats su R. P. niekada nebuvo susitikęs. Kai jau išsiaiškino visą istoriją, tada bandė jį išsikviesti, kad jis paaiškintų, tačiau jis neatvykdavo net į darbo vietą, vis žadėdavo, kad atvyks, tačiau vis sugalvodavo priežasčių, kodėl negali atvykti. Įmonėje atliko inventorizaciją ir nustatė, kad trūko apie 4 kompiuterių. Tada IT specialistai pradėjo tikrinti prisijungimus prie tų kompiuterių, kurie yra dingę, bet plačiau pakomentuos jo kolega E. L.. Buvo pastebėta, kad prie kompiuterių buvo prisijungta po darbo valandų. Vėliau vykdant inventorizacijas, buvo nustatyta, kad dar ir telefonų dingo. Taip pat žino, kad vieną kompiuterį su monitoriumi R. P. turėjo pakeisti darbuotojui, tačiau pakeitė tik monitorių, o kur dingo kompiuteris nežinoma, todėl kai viską išsiaiškino, tada suprato, kad ir šį kompiuterį R. P. paėmė. Kolkas kas yra nustatyta, tai visi daiktai yra surašyti pareiškime, jei vykdydami inventorizaciją nustatys trūkumus, papildomai pateiks pareiškimą. Taip pat nori paminėti, kad vienas sandėlio darbuotojas N. S. pasakė E. L., kad R. P. jam pardavė 2 kompiuterius. Sužinojęs šią informaciją pakalbėjo su N. S. ir jis papasakojo, kad P. apgaudamas jį, jog buvo vykdomi aukcionai ir jis už mažą sumą gali parduoti kompiuterį. Jei neklysta, vieną kompiuterį pardavė už 40 eurų. Kur tiksliai įvyko pinigų ir kompiuterio apsikeitimas nežino, reikia klausti N. S.. Po kurio laiko, gal po kelių dienų, P. antrą kartą pasiūlė nusipirkti kompiuterį už 40 eurų. Vieną kompiuterį N. S. grąžino, o kitą padovanojo savo tetai, ir išsiuntė savo tetai, todėl jis nėra grąžintas. Visa informacija apie šios įvykius ir pardavimus papasakos sandėlininkas N. S.. Dar N. S. pasakojo, kad R. P. jo paprašė, kad jis nuvežtų dar vieną kompiuterį kažkokiai R. dukterėčiai, tačiau ir čia tikslių aplinkybių nežino. Dar N. S. informavo, kad R. P. gyvena kažkur netoliese N. S., Taikos pr., Kaunas. Kiek žino, N. S. gerai bendravo su R. P., todėl sutarė jau kaip draugai, todėl jam pasakoja, kaip R. P. turi draugą užsienyje, kuris per R. P. į Kauną taip pat pateikia kompiuterius pardavimui. Taip pat N. S. minėjo, kad pas R. P. namuose matė kitų kompiuterių, tačiau serijų numerių negali nurodyti. (1 t. b. l. 70-72)

4.5. Liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais, iš kurių matyti, kad jų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kompiuterinės bei organizacinės technikos apskaitą yra atsakingi IT skyrius, tiksliai darbuotojo įvardinti negali. Žino, kad IT skyriuje dirbantys darbuotojai, tačiau koks tiksliai darbuotojas pasakyti negali, esant poreikiui perka naują įrangą ir ją išduodą darbuotojams pagal poreikį. Prieš įvykį kada buvo daryta inventorizacija tiksliai nežino, žino, kad įmonėje yra gautas paklausimas apie tai, ir tie duomenys bus pateikti oficialiu raštu. Po įvykio buvo daryta inventorizacija, tačiau tiksliai datos nežino. Pats šių veiksmų nedarė, jo pareigos yra kitos, jis yra atsakingas už sukčiavimų ir vagysčių prevenciją visoje įmonėje. Žino, kad po inventorizacijos ir buvo nustatyti trūkstami daiktai, kurie buvo įvardinti pareiškime, tiksliai jų dabar neišvardins, reikia žiūrėti pareiškime ir kituose dokumentuose, tačiau prisimena, kad buvo „Lenovo“ kompiuteriai bei mobiliojo ryšio telefonas „IPhone“, bei keli „Samsung“. Daiktai, kurie buvo išvardinti L. B. nurodant pareiškime, įvairių verčių. Mobiliojo ryšio telefonas „IPhone“ buvo visiškai naujas, nenaudotas, kita įranga gal ir buvo naudota, apie tai tiksliau gali pasakyti teisės ir finansų skyriai, kurie renka visą informaciją. Tikslių verčių negali nurodyti, nėra už tai atsakingas. Pats su R. P. nei karto nebuvo kalbėjęs nei gyvai, nei telefonu, apie visą situaciją sužinojo tik iš kitų įmonės darbuotojų, kaip minėjo E. L., N. S., L. B.. Jei neklysta, tai pirma, apie įvykį jam pranešė vadovė L. B., kuri susitikimo metu, jam pasakė, kad įmonėje vienas darbuotojas, pasiėmė telefoną ir jo negrąžina, tai buvo užfiksuota per vaizdo stebėjimo kameras, taip pat IT skyriaus darbuotojai pastebėjo, kad nėra kelių „lenovo“ kompiuterių, kurių IT skyriaus darbuotojai, tiksliai kas nežino, šiuo metu ieško ir patikrinę IP adresus, nustatė, kad paskutinis prie tų kompiuterių jungėsi būtent R. P., ne iš savo darbo vietos. Taip pat informavo, kad R. vengia kontakto, neateina į darbą, o IT skyrius bando jį prisikviesti į darbą, diskutavo, kad gal pats jam paskambins, nes nebuvo aišku, ar jis tikrai vengia. Jei neklysta, sekančią, arba dar sekančią dieną, vėl kalbėjo su L. B., kuri pasakė, kad vienas iš darbuotoju, tiksliai kas toks nežino, susisiekė su R. P. mama, kuri buvo nurodyta, kaip jo kontaktinis asmuo nelaimės atveju, ir pasirodė, kad mama yra gyva, nors R. P. buvo pranešęs apie jos mirtį. Kad R. P. yra pranešęs apie mamos mirtį, gavo pašalpą iš įmonės ir buvo pasiėmęs šiuo pagrindu neapmokamų atostogų, jį informavo L. B.. Taip pat L. B. pasakė, kad R. P. galimai pasiėmė daugiau įmonėje buvusių kompiuterių, tuo metu jau buvo nustatyti trys dingę kompiuteriai, o IT skyrius toliau tikrina trūkumus. Tuo metu jie su L. B. pradėjo kontaktuoti dėl pareiškimo rašymo į policiją, o IT skyriaus darbuotojai, toliau tikrino trūkumus, vykdė inventorizaciją. Pats žiūrėjo vaizdo įrašus dėl „Iphone“ telefono, kuris buvo pristatytas ir vėliau, kaip matėsi per vaizdo įrašą paimtas R. P.. Tiksliai nežino, ar vaizdo įrašai yra išlikę, bet jų paieškos ir apie jų radimą ar ne informuos, o radęs atsiųs. Tame sandėlyje, kur buvo atvežtas telefonas, yra speciali vieta skirta būtent prekių paėmimui, todėl ir buvo užfiksuota įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Kai mobiliojo ryšio telefonas buvo gautas, jis buvo padėtas ant specialaus stalo skirto siuntoms. Jo žiniomis, apie tai, kai buvo pasigesta daiktų, E. L. pradėjo uždavinėti konkrečius klausimus R. P. apie tuos daiktus. Praeitoje apklausoje minėjo, kad R. P. vengė atėjimo į darbą, pasakojo istorijas, kokias konkrečiai įvardinti negali, nes jas sakė ne jam, o savo tiesioginiam vadovui bei kitiems IT skyriaus darbuotojams, o vėliau ši informacija pasiekė jį iš L. B.. Žino, kad jis melavo apie mamos mirtį, taip pat nurodė, kad jo draugė persileido, taip pat teigė, kad jis sirgo. Kaip minėjo, pats niekada nebendravo su E. L., tačiau visą informaciją surinko iš minėtų kolegų. Taip pat minėjo praeitoje apklausoje, kad žino, jog R. P. turėjo pakeisti vieną kompiuterį su monitoriumi vienam iš įmonės darbuotojų, tačiau kuriam tiksliai nežino, apie tai geriau turėtų pasakyti ir galėtų nurodyti asmenį, R. P. tiesioginis vadovas. Taip pat sandėlininkas N. S. buvo gražinęs vieną kompiuterį, tačiau 2023 m., jei neklysta per Šv. Velykų švenčių laikotarpį, jam paskambino N. S. ir informavo, kad jo teta, duomenų nežino, grįžus į Lietuvą ir parvežė kompiuterį, todėl jį informavo, kad jis kompiuterį nuneštų į darbą ir perduotų IT skyriaus vadovui. Pats šio kompiuterio neapžiūrėjo, nematė, nieko nežino apie kompiuterio būklę, apie tai reiktų klausti IT skyriaus vadovo. Kur šiuo metu tiksliai yra kompiuteriai nežino, bet tai taip pat gali pasakyti IT skyrius. R. P. su juo, bei su įmonėje dirbančiais darbuotojais nebuvo susisiekęs, kiek žino, nebandė atlyginti žalos. Pats taip pat su juo nebandė susisiekti. (1 t. b. l. 75-77)

4.6. Liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2022 m. lapkričio 28 dieną, po R. P. kabineto sutvarkymo, pastebėjo, kad dingo vienas kompiuteris „Lenovo L480“, serijinio numerio nežino. Paklausus R. kur dingo kompiuteris, sakė, kad suras. Kadangi jis Kaune yra atsakingas už visą IT ūkį, todėl jam pritrūko to kompiuterio. Dar kartą paklausus kur kompiuterius, R. pasakė, kad dabar neturi laiko, bet suras. Tada kitą darbo dieną, R. jam iškarto parodė, kad surado kompiuterį. Vėliau vėl viskas buvo ramu, jis išėjo atostogauti. Grįžęs iš atostogų 2022 m. gruodžio viduryje vėl pastebėjo, kad darbe nėra kito kompiuterio Lenovo L14. Vėl R. paklausė kur dingo kompiuteris ir jis pasakė, kad paieškos ir tada išvyko į "angarą", tai čia į Oro uosto teritoriją, kur kartais darbo reikalais tenka važiuoti. Taip pat jis pasakė, kad skambins vadovui ir praneš, kad ims nedarbingumą, nes blogai jaučiasi. Jei neklysta sekančią darbo dieną, vėl paklausė kur yra kompiuteris ir R. P. pasakė, kad jis tą kompiuterį atidavė žmogui. Paklausė kokiam, o R. atsakė, kad nežino. Nesuprato jo tokio atsakymo, nes jų įmonėje yra registruojami visi incidentai ir jie žymisi, kokiam žmogui yra išduotas koks įrenginys. Šią dieną visas jų bendravimas vyko per „Teams“, jam parašė, kad jis turi valandą laiko, atvykti į darbą ir parodyti kokiam žmogui išdavė kompiuterį. Po šios žinutės R. P. iškarto jam paskambino, paklausė, kas per nesąmonės, teigė negalintis atvykti, bet paprašė, kad jis atvyktų ir viską nurodytų. Jautėsi, kad R. P. yra piktas, keikėsi, klausė ar jį laiko vagimi, tačiau jam paaiškino, kad jo vagimi nelaiko, o prašo atvykti ir nurodyti. Taip pat pastebėjo, kad dingo dar vienas, kuris jau buvo dingęs prieš tai „Lenovo L480“. Vėliau jis vėl tylėjo, pradėjo nebeiti į darbą. Vėliau darbe sužinojo iš kolegų, kad mirė R. P. mama, tačiau daugiau nieko apie tai nežino, į laidotuves nevyko, niekas į laidotuves kiek žino taip pat nevyko. R. P. į darbą žadėdavo, kad atvyks, bet neatvykdavo ir pasakydavo, kad jis vėl prašo laisvos dienos savo asmeniniams reikalams. Tada vėl buvo bandyta tartis, kad R. P. atvyktų, tačiau neatvykdavo ir sugalvodavo asmenines priežastis. Pastebėjo, kad įrangos trūkumas vis dar yra. Todėl prisijungęs prie darbovietėje veikiančios „Active directory“ ir pamatė, jog kai R. P. nebuvo darbe 2022 m. gruodžio 27 d. R. P. buvo prisijungęs prie kompiuterio, kuris jam nepriklauso ir plius tas kompiuteris buvo tarp įrangos trūkumo. Tada šią informaciją perdavė vadovams. Tada per „Active directory“ tikrino R. P. prisijungimo vardą, norėdamas sužinoti kur jis buvo prisijungęs ir kada ir nustatė, kad būtent prie įrenginių, kurie yra trūkume, R. P. jungėsi paskutinis ir daugiau niekas nebuvo prisijungęs prie tų įrenginių. „Active directory“ programoje R. P. yra vartotojas kaip "(duomenys neskelbtini)", todėl buvo lengva matyti, kur jis buvo prisijungęs. Visą informaciją perdavė savo vadovams, o jie šią informaciją, jo žiniomis, pridėjo prie pareiškimo. Vėliau ieškojo per skelbiu.lt jų dingusių daiktų, nes turėjo blogą nuojautą ir pamatė, kad vienas kompiuteris panašus į jų yra įkeltas į skelbimą, apie tai informavo savo vadovę ir vėliau sužinojo, kad ar ji, ar kažkas iš kolegų, skambino į tą parduotuvę ir sutikrinę serijos numerį nustatė, kad tai yra darbovietės kompiuteris. R. P. laisvai galėjo prieiti prie ofise buvusiu įrenginių ir juos išsinešti, nes būdavo dienų, kai jo nebuvo darbe, taip pat nebuvo ir vadovo, o darbovietėje jais pasitiki, spintos, kuriose yra įrenginiai nebuvo užrakintos. Dar yra pastebėjęs, kad jam atvykus į darbą anksti ryte, apie 07.40 val. R. P. jau būdavo darbe, nors jų grafikas nuo 8 val., tačiau kodėl jis ateidavo taip anksti, nežino. Taip pat, nori atkreipti dėmesį, kad R. P. visada į darbą ateidavo su didele kuprine, ir ją visada laikydavo šalia savęs. Būdavo keista, kad jis nesinaudoja darbo išduotu krepšiu kompiuteriui. R. P. jokių daiktų nesiūlė įsigyti, jokių sukčiavimo schemų taip pat nesiūlė. R. P. tik yra pasakojęs, kad turi draugą ar giminaitį, kuris gyveną Norvegijoje. Tas giminaitis ar draugas, kad firmoje kurioje dirba „(duomenys neskelbtini)“ ar kažkas panašaus vietoj to, kad utilizuotų kompiuterius, jis juos parduoda Lietuvoje per R. P.. Daugiau su R. P. jokiais būdais nebendravo. Taip pat, nori paminėti, kad po viso įvykio darė inventorizacija ir perdavė informaciją, apie dingusius daiktus, jų serijinius numerius ir kitą jo surinktą informaciją, savo vadovams, kurie kreipėsi su pareiškimu į policiją, kiek tiksliai dabar dingo kompiuterių, neprisimena, gal 7, gal 8 ir 2 telefonai. Daugiau neturi ką papildyti. (1 t. b. l. 80-82)

4.7. Liudytojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad su R. P. susipažino savo darbovietėje apie 2022 m. apie spalio mėnesį. Jie su juo bendravo beveik kasdien, nes gyveno netoliese, todėl veždavo jį į darbą, kai jis sakė, kad buvo sugedusi jo mašina. Darbe jie daug nebendravo, jam nebuvo draugas, tiesiog darbe pasikalbėdavo ir tiek. Tarp jų buvo draugiški, kolegiški santykiai. Sandėlis, kuriame dirba yra pirmame aukšte, o ofisas kur dirbo R. P. yra antrame aukšte, todėl matėsi beveik kasdien. Iš kitų kolegų išgirdo, kad darbe kartais būną aukcionai, kai būna parduodami jau nurašomi kompiuteriai. Apie aukcionus paklausė R. P. ir paprašė, kad jeigu kažką išgirs jam pasakytų. Jei neklysta, sekančią dieną, 2022 m. lapkričio 15 d., jiems su R. P., darbo aikštelėje įsėdus į automobilį, R. P. pasakė, kad paėmė jam nešiojamą kompiuterį ir už kompiuterį jam reikia sumokėti 20 eurų. Sutiko su tokiomis sąlygomis. R. P. sakė, kad šis kompiuteris yra skirtas jei neklysta utilizavimui, todėl sutiko paimti jį už 20 eurų. Būnant mašinoje, R. P. ištraukė minėtą kompiuterį, mašinoje kompiuterį apžiūrėjo ir iškarto pervedė R. P. į jo sąskaitą 20 eurų, galės pateikti pavedimo kopiją. Dar nori paminėti, kad jam R. P. davė tik kompiuterį, o pakrovėją jam padavė kitą dieną mašinoje. Dar R. P. jam pasakė, kad apie tai niekam neužsimintų, nes tada ir kiti kolegos norės tokių sąlygų, todėl niekam apie tai nepasakojo. Kompiuterį padovanojo savo tėvams ir toliau gyveno bei dirbo. R. sakė, kad jeigu vėl bus tokių gerų variantų, tai kad jam praneštų ir paimtų dar kompiuterių. Toliau važinėjo su R. P. ir po kelių dienų, o tiksliai 2022 m. lapkričio 18 d., R. P. paskambino per „messengerį“, kiek žino tuo metu buvo Vilniuje ir važiavo jau link Kauno, ir pasakė, kad turi kompiuterį kuris kainuoja 40 eurų. Su tokiomis sąlygomis taip pat sutiko 20 eurų pervedė jam į sąskaitą, o 20 eurų kitą dieną jam iki namų atnešė ir padavė dar 20 eurų grynais. R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Paskutinė laiptinė nuo (duomenys neskelbtini), buto durys antros kuo kairės pusės. Laiptinės durų kodas- 48. Atėjo pas jį į namus, tai matė, kad tai yra vieno kambario butas. Kambaryje matė dar vieną kompiuterį, be to, kurį jam pardavė. Būnant pas jį apžiūrėjo kompiuterį, jis jau buvo su pakrovėju. Kompiuteris buvo be jokios dėžės, be dokumentų. Šį kompiuterį išsiuntė savo tetai į (duomenys neskelbtini). Kompiuterį, kurį buvo atidavęs savo tėvams, jau grąžino į darbovietę, o kompiuteris, kuris yra pas tetą, jo neatgavo, nes darbovietėje sakė neskubėti siųsti, kol nėra priimto kažkokio sprendimo. Po antro kompiuterio pirkimo jie su R. P. nustojo bendrauti, po to jis nustojo eiti į darbą, tačiau kodėl nežino. 2022 m. gruodžio 22 d. parašė R. P. ir paklausė kur jis dingęs, o jis atsakė, kad po švenčių grįš, kad kažkokie asmeniniai reikalai. Vėliau, dirbant, 2022 m. gruodžio 30 d. E. L. paklausė ar nežino, kur yra R. P., pasakė, kad nežino. Tada E. L. pradėjo klausinėti kur R. P. yra. Paklausė E. L., kodėl taip ieško R. P. ir jis pasakė, kad R. P. galimai apsivogė. Tai išgirdęs išsigando ir iškarto papasakojo, kad iš R. P. nusipirko du kompiuterius ir parodė nuotraukas, kurias turi savo telefone ir jas pateiks el. paštu tyrėjai. Vėliau pasikvietė vadovai ir jiems papasakojo visas savo aplinkybes. Vėliau, jau 2023 m. sausio mėnesį, penktadienį, tai gal 6 d. arba 13 d. buvo R. P. matęs netoli (duomenys neskelbtini), tačiau su juo nekalbėjo, su kuo jis buvo neatkreipė dėmesio. Gailisi, kad naiviai pasitikėjo R. P. ir iš jo įsigijo kompiuterius. Daugiau neturi ką papildyti. (1 t. b. l. 85-87)

4.8. Liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jie internete reklamuoja, kad superka įvairią techniką. Kur asmuo juos tiksliai rado nežino. 2022 m. lapkričio 9 d. asmuo dienos metu paskambino ir pasakė, kad turi kompiuterių „Lenovo L14“ ir jam pasakė, preliminarią kainą. Asmuo tada vakarop atvyko į jų filialą Kaunas, Savanorių pr. 155 ir atsivežė kompiuterį, be dėžės, tačiau buvo su krovikliu. Už kompiuterį asmeniui sumokėjo 280 eurų ir surašė pirkimo pardavimo sutartį, kuri buvo tyrėjai pateikta el. paštu. To asmens iki to laiko nebuvo matęs. Jis pats tą kompiuterį apžiūrėjo, matėsi, kad kompiuteris buvo naudotas, tačiau atrodė gero stovio. Nusipirkę šį kompiuterį ir įkėlė šio kompiuterio skelbimą. Po kiek laiko, 2022 m. gruodžio 5 d. paskambino asmuo ir vėl papasakojo apie kompiuterį, tada asmuo norėjo parduoti „Lenovo L14 G3“. Po pokalbio, vakarop asmuo vėl atvyko į jų filialą ir jis apžiūrėjo kompiuterį. Kompiuteris buvo su originalią dėže, atrodė visiškai naujas, nenaudotas. Už šį kompiuterį sumokėjo asmeniui grynais pinigais 350 eurų. Sistemoje vedant pirkėjo duomenis prisiminė, kad šį asmenį jau yra matęs. Asmuo jam jokių įtarimų nesukėlė, nevengė pateikti savo dokumentą, atrodė padorus, patikimas žmogus. Vaikinas, kuris atnešė kompiuterį buvo apie 27 metų, stambesnio kūno sudėjimo, apie 170 cm, skiriamų bruožų neturėjo. Jie po šio kompiuterio pirkimo, įkėlė skelbimą į internetą ir gavo žinutę, dėl serijinio numerio. Pats besidominčiam asmeniui nurodė serijinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau sulaukė skambučio, kur dar kartą pasitikslino šį numerį ir pasakė, kad šitas kompiuteris yra pavogtas iš įmonės ir, kad policija yra pradėjusi tyrimą ir, kad jiems reikės duoti parodymus. Abudu kompiuteriai yra parduoti, sąskaitos pateiktos el. paštu. Daugiau šitas asmuo pas juos neatėjo, neskambino. Dėl šių įvykių netikrino, ar kompiuteriai yra paieškoje, nes jiems buvo pateiktas asmens dokumentas, sąskaitos supildytos, asmuo atrodė tvarkingas, patikimas. Jie neprašo, pateikti daiktų įsigijimo dokumentų, nes dažnas žmogus tokių dokumentų neišsaugo, jų patikimumo kriterijus yra asmens tapatybės kortelės duomenis gauti iš pačio asmens. Asmens telefono numerio tikrai neturi, nes jam skambina daug asmenų, o numerių neišsisaugoja. (1 t. b. l. 115-117)

4.9. Liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad Tikslios datos neprisimena, bet 2022 m. rudenį, apie spalio mėnesį, pas juos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas R. P., informacinių technologijų inžinieriaus pareigose. Asmuo pradžioje atrodė susidomėjęs darbu, duodamus darbus atlikdavo laiku, atrodė, jog nori užsitarnauti pasitikėjimą, jokių nusiskundimų pirmąjį mėnesį neturėjo, iškeltus tikslus vykdė, siekė jų, tačiau vėliau, pradėjo dažniau prašytis darbo iš namų. Įmonėje yra patvirtinta tvarka, todėl darbas iš namų buvo leidžiamas. Asmuo norėdamas dirbti iš namų, turėdavo nurodyti tam priežastį ir jis visada nurodydavo, jei gerai prisimena, sakydavo, kad jam yra asmeninės priežastis, taip pat dėl ligos, nes nenori imti nedarbingumo, tai, kad neapkrėstų kolegų norėjo dirbti iš namų. Jo prašymai dirbti iš namų nebuvo dažni, todėl įtarimo nekėlė. Vėliau, jei neklysta, arba 2022 m. lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, IT administratoriui E. L., kuris yra atsakingas už inventorių pradėjo kilti klausimai, kur dingsta kompiuteriai. Įmonėje jie turi užklausų valdymo sistema, per kurią darbuotojai užregistruoja, kokios įrangos reikia darbuotojui. Vienas iš darbuotojų, tačiau kuris konkrečiai neprisimena, parašė užklausą dėl įrangos pakeitimo ir išsiaiškinus situaciją, buvo priimtas sprendimas, kad reikia pakeisti kompiuterį tam darbuotojui. Tada buvo pavesta užduotis R. P., kad jis parengtų kompiuterį naudojimui ir pristatytų į angarą Kauno oro uoste ir atiduotų jį darbuotojui. Darbuotojas niekur pasirašyti už kompiuterį neturi, o darbuotojas, kuriam buvo pavesta užduotis, turi pažymėti sistemoje, kad įvykdė ir tai laikoma, kad darbuotojas gavo daiktą, kurį turėjo gauti. R. sistemoje pažymėjo, kad įvykdė šią užduotį, mano, kad jo šią užduotį ir jos rezultatus būtų įmanoma surasti ir pateikti prie ikiteisminio tyrimo. Po maždaug savaitės ar ilgiau, gavo pakartotinę užklausą, o gal asmeniškai kreipėsi, tas pats darbuotojas, kuris teiravosi, kada bus įvykdytas kompiuterio pakeitimas. Po jo kreipinio, E. L. pradėjo aiškintis situaciją nes kaip minėjo, jis yra atsakingas už įrangą. Nežino, neprisimena, ar E. L. po šio pakartotino kreipinio tikrino kur yra fiziškai minimas kompiuteris. Vėliau, kai E. L. pradėjo kelti klausimus jam, apie susidariusią situaciją, tuo metu R. P. dirbo iš namų arba buvo nedarbingume. Atsimena, kad E. L. jam pasakė, kad nerado įrangos, kelių "Lenovo" kompiuterių ir mobilaus telefono "IPhone", tačiau modelio neprisimena. Tada iš savo darbinio el. pašto parašė į el. laišką R. P., kurį galės pateikti į tyrimą, kuriame prašė pasiaiškinti dėl situacijos, nurodė dingusius daiktus ir nurodė kitus klausimus, kurių klausė kiti pavaldiniai ir jam kaip vadovui reikėjo atsakymų. Į jo el. paštą, jei neklysta, R. P. nieko neatsakė. Žino, tik, kad R. P. skambindavo nedarbo metu arba iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiksliai nurodyti negali ir jam nurodydavo kada atvyks į darbą. Telefonu jo nespaudė kalbėti apie daiktus, norėjo gauti jo raštišką pasiaiškinimą, tačiau negavo jokio raštiško atsakymo. Telefonu R. P. bandydavo išsisukti nuo atvykimo į darbą, kartodavo, kad susirgo. Vėliau, apie 2022 m. Kalėdas, tikslios datos neprisimena, jam į telefoną paskambino R. ir pasakė, kad mirė jo mama ir paprašė laisvo laiko susitvarkyti laidojimo reikalus, paaiškino, kad vyks į Šiaulius. Pareiškė jam užuojautą ir davė apie savaitę laiko, kad susitvarkytų visus reikalus. Apie tai informavo, tačiau kaip tiksliai neprisimena, savo tiesioginę vadovę L. B., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat informavo, žmogiškųjų išteklių darbuotoją arba V. S. arba R. J., jei neklysta tai padarė telefonu. Jeigu neklysta, R. P. turėjo į darbovietę pateikti mirties išrašą, tačiau jam tokio nepateikė, ar kažkam pateikė nežino. Nežino ar jam buvo išmokėta piniginė išmoka, tuo nesidomėjo. R. P. po šio įvykio daugiau ir nebuvo atėjęs į darbą. Vėliau, kai buvo atliekamas patikrinimas dėl dingusių daiktų, pats to nedarė, tai buvo pavesta atlikti E. L., žino, kad jis naudodamasis visomis jų turimomis sistemomis, fiksavo trūkstamus daiktus bei per "Active directory" tikrino, kas paskutinis jungėsi prie minėto kompiuterio bei kada ir jei neklysta, iš kokio IP adreso, ir buvo nustatyta, kad tai darė R. P. su savo admin paskyra. Jei neklysta, R. P. šioje sistemoje buvo vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Prie telefonų jie negalėjo prisijungti ir to patikrinti, nes darbovietėje tuo metu techninių galimybių to padaryti nebuvo, šiuo metu tokios techninės galimybės yra diegiamos. Apie telefonus bandė kreiptis į Bitę, tačiau jie nurodė, kad tik su policijos nutarimu galima tai pasižiūrėti. E. L. jam buvo pristatęs, kiek ir kokių tiksliai daiktų trūksta, tačiau jis dabar to neprisimena. Šiuos duomenis taip pat pristatė ir L. B. bei M. D., kurie kreipėsi į policiją. Bandė susisiekti su R. P., kad jis atvyktų į darbą, atiduotų jam išduota įrangą, pasirašytų atleidimo dokumentus, jis telefonu žadėdavo atvykti, tačiau niekada ir nebuvo atvykęs. Todėl kiek žino, įrangos, o tiksliau kompiuteris, jo tašė, pakrovėjas bei telefonas su įranga nebuvo grąžinti. Dėl vaizdo įrašų įmonėje, žino, kad E. L. peržiūrėjo vaizdo įrašus, tačiau ar juos išsisaugojo ar padarė tik vaizdo įrašų nuotraukas pasakyti negali, bet ką turėjo tą pateikė prie pareiškimo. Pats neperžiūrėjo vaizdo įrašų. Daugiau neturi ką papildyti. (1 t. b. l. 120-123)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

6. Įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, kuriais jis kaltę pripažino, liudytojų parodymus, tarnybinius pranešimus, daiktų apžiūros protokolus ir kitus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. P. turėdamas tikslą apgaule, savo naudai, įgyti svetimą turtą, 2022 m. gruodžio 19 d. 07:54 val. mobiliojo ryšio telefonu melagingai informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmogiškųjų išteklių departamento darbuotoją V. S. bei savo tiesioginį vadovą T. P., apie savo motinos J. P. mirtį ir 2022-12-20 apgaulės būdu už pirmos eilės giminaičio mirtį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu į banko sąskaitą gavo vienkartinę 300 eurų pašalpą, taip apgaule savo naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 300 eurų. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo R. P. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

7. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).

8. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo R. P. kaltė padarius nurodytą nusikaltimą įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamojo kaltę padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina tiek jo paties prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo taip pat įrodo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolas, kaltinamojo pasirašyta darbo sutartis, ir kiti aukščiau ištirti rašytiniai bylos duomenys. Visi šie byloje esantys įrodymai sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja vieni kitiems bei neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartį Nr. 2406 dirbdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” informacinių technologijų inžinieriumi bei būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, laikotarpiu nuo 2022-10-03 iki 2022-12-19 darbo metu pasisavino jam patikėtą turtą: nešiojamą kompiuterį „Lenovo Thinkpad L14 Gen 1 20U5 - Ryzen 5 Pro 4650U“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2071,38 eurų; nešiojamą kompiuterį „ThinkPad L14 15.6“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 889 eurų, nešiojamą kompiuterį „Lenovo – L480(L480) - L470“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 816 eurų; nešiojamą kompiuterį „Lenovo – L470(L470) – L470“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 831,96 eurų; nešiojamą kompiuterį – „Lenovo ThinkPad L14 14“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 962 eurų; nešiojamą kompiuterį- „Lenovo ThinkPad L14 14“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 678,95 eurų; nešiojamą kompiuterį – „Lenovo ThinkPadL470 (ThinkPadL470) - ThinkPadL470“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 831,95 eurų; mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 14Pro“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1229,34 eurų; 5 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy A33“, kurių vieneto vertė 230,34 eurų, iš viso bendros 1151,70 eurų vertės; nešiojamą kompiuterį- „Lenovo ThinkPad L14“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 673,23 eurų, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą – „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 10135,51 Eur. Minėtus veiksmus R. P. atliko veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad pasisavindamas jam patikėtą turtą, jis veikia neteisėtai, suprato, kad dėl to turto savininkas neteks jam priklausančio turto - pinigų ir patirs turtinę žalą, ir to norėjo, t. y. siekė paversti pinigus savo nuosavu turtu, juo disponuoti savo nuožiūra, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Iš byloje esančių kvitų, kitų buhalterinių dokumentų, kaltinamojo duotų parodymų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų aukščiau ištirtų įrodymų nustatyta, kad bendra pasisavinto turto vertė viršijo 500 Eur sumą, tačiau neviršijo 12 500 Eur sumos. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Skiriant kaltinamajam R. P. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

10. Kaltinamasis P. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą(BK 12 straipsnis). Vertinant kaltinamojo R. P. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis anksčiau teistas 4 kartus, praeityje baustas administracine tvarka. Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nesigydė, psichiatrinio gydymo neturėjęs. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl įvykdytų nusikalstamų veikų laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

11. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, su kuria kaltinamasis sutiko.

12. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, kad kaltinamasis inkriminuotas veikas padarė būdamas teistas tris kartus, tačiau bausmes atlikęs, kitų neigiamai charakterizuojančių byloje duomenų nenustatyta, asmuo dirba, yra darbingo amžiaus, todėl siekiant išlaikyti R. P. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti nustatytu laiku namuose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos R. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

IV. Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kardomosios priemonės

14. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

15. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

16. Nukentėjusioji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 8754,59 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 11-16). UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, ši pinigų suma nėra grąžinta, todėl už patirtą žalą atsakingas kaltas asmuo, t. y. R. P., dėl kurio veiksmų ši žala atsirado, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo veiksmais. Esant šioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 8754,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir baudžiamojo įsakymo įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę, ją pakeičiant į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, ir paskirti galutinę bausmę - 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ( 30 dienų) ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neišvykti už miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. P. 8754,59 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 59 ct) įmonės patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

R. P. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.