Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-1892/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-22
Bylos Nr.
2-1892/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
Ieškovas
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Litmec“
Trečiasis asmuo
VSDFV Vilniaus skyrius
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1892/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-6413-553/ 2010 pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litmec“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė iškelti atsakovui UAB „Litmec“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo (b. l. 1-2). Nurodė, kad, 2010 m. birželio 2 d. duomenimis (b. l. 4), atsakovas skolingas valstybės biudžetui 798 448,22 Lt. Pagal atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balansą (b. l. 24) įmonė turi turto už 5 914 915 Lt, skolų – už 1 214 348 Lt, tačiau antstolis negalėjo išieškoti mokestinės nepriemokos, nes įmonė neturi likvidaus turto, banko sąskaitos tuščios.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Litmec“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 54-55) su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad negali atsiskaityti su kreditoriais, nes su juo neatsiskaito debitoriai. Neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų, įmonė negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Pripažino, kad įmonės pradelstos skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į ieškinį (b. l. 47-48) su ieškiniu sutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi (b. l. 63-64) atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 5 424 287 Lt, per 1 m. mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – už 805 135 Lt (b. l. 56). Atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. balanso duomenimis, įmonės turi turto už 5 314 731 Lt, per 1 m. mokėtinų sumų - 776 772 Lt (b. l. 58). Debitoriniai reikalavimai sudaro 5 250 890,72 Lt (b. l. 55), o pradelstos skolos kreditoriams pagal teismui pateiktą sąrašą siekia 73 973,48 Lt (b. l. 54). Nors praktiškai visą įmonės turtą sudaro debitoriniai reikalavimai, tačiau pradelstos skolos pagal pateiktą atsakovo kreditorių sąrašą, įskaitant ieškovo bei trečiojo asmens finansinius reikalavimus, neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Anot atsakovo, šiuo metu nėra galimybių per kuo trumpesnį laiką išieškoti skolas, bet atsakovas nepateikė įrodymų, kurie rodytų, kas kliudo kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo, arba atsakovo pastangas siekiant atgauti skolas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITLEX duomenimis, Lietuvos teismuose iškeltos dvi bylos, kuriose UAB „Litmec“ pareiškė turtinius reikalavimus. Tad atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų ir šiuo pagrindu bankroto byla negali būti keliama (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti bankroto bylą ir ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditorium (-iais), ji turi apie tai pranešti ne teismui, kaip kad buvo padaryta, o viešai paskelbti ar kitokiu būdu pranešti kreditoriui (-iams). Tokiu atveju pareiga inicijuoti bankroto bylą tenka įmonės vadovui (ĮBĮ 4 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atskiruoju skundu (b. l. 66-67) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti įmonei bankroto bylą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad antstolio raštai yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas neturi realių galimybių išieškoti skolų iš debitorių. Be to, ta aplinkybė, kad įmonėje dirba vos 1 darbuotojas, įmonė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, įrodo, jog įmonė merdi. Jei įmonės finansiniai sunkumai nėra laikini, tokia įmonė turi būti likviduota kaip teisės subjektas.

Ieškovas 2009 m. liepos 3 d. raštu Nr. (14.2)-46-21162 (b. l. 15) pranešė atsakovui, kad jis skolingas valstybės biudžetui 997 641,35 Lt (b. l. 5-7, 10), ir įspėjo, kad iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. nesumokėjus mokestinės nepriemokos, ieškovas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visos mokestinės nepriemokos sumos atsakovas nesumokėjo, sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką neginčijo. Šie atsakovo veiksmai vertintini kaip pranešimas, jog jis negali atsiskaityti su kreditoriais arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį turinys tik patvirtina jo poziciją - ketinimų vykdyti prievoles nebuvimą. ĮBĮ nenustatyta, kad pranešimas turi būti rašytinės formos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 71-72) skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino įrodymus, taip pat netinkamai aiškino ĮBĮ nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog bankroto bylos iškėlimo pagrindų nėra. Skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, pats negali jos iškelti (ĮBĮ 10 str. 8 d.), klausimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik apginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant pagrįstus jų reikalavimus, patvirtintus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, negalėjimo ar ketinimų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams nebuvimo (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (-jams) atlyginimą (-us); 2) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti bankroto bylą abiem pagrindais.

Iš atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. balanso (b. l. 60) matyti, kad jis turi turto už 5 317 731 Lt; atsakovo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarytas kreditorių sąrašas (b. l. 56) įrodo, kad atsakovo turi pradelstų skolų už 73 973,48 Lt. Į kreditorių sąrašą įtraukta skola socialinio draudimo biudžetui, bet neįtraukta skola valstybės biudžetui, kuri 2010 m. birželio 2 d. siekė 798 448,22 Lt. Skolą valstybės biudžetui sudėjus su kitomis atsakovo nurodytomis skolomis kreditoriams, skolų suma vis vien 6,5 k. mažesnė už įmonės turtą. Įmonės nemokumas – tokia būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 2 d.). Taigi formaliai atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad beveik visą įmonės turtą sudaro debitoriniai reikalavimai, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas de facto yra mokus. 2009 m. atsakovas patyrė 81 415 Lt, iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. - dar 78 193 Lt dydžio nuostolių (b. l. 59, 61). Įmonėje dirba vos 1 darbuotojas (b. l. 49), įmonė jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, disponuoja tik 9 Lt (b. l. 60). Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad 3,5 mln. Lt skolą (iš 5,25 mln. Lt debitorių skolų) sudaro atsakovo vadovo M. V. motinai H. B. G. suteikta paskolos dalis, kurios grąžinimo terminas baigiasi po 2 m. - 2012 m. gruodžio 30 d. (b. l. 1, 57). Kol prievolės įvykdymo terminas nesuėjo, reikalauti grąžinti visą paskolą atsakovas neturi teisės. Antstolis R. V. , kuris vykdė išieškojimą iš atsakovo ieškovo naudai, 2009 m. kovo 27 d. ir 2009 m. liepos 7 d. raštuose (b. l. 11, 14) nurodė, jog areštuoti atsakovo piniginių lėšų, esančių pas atsakovo debitorių UAB „Astonbocas“, nepavyko (CPK 145 str. 1 d. 3 p., 645 str. 1 d., 675 str.), nes pastarasis jų neturi. Duomenų apie kitą stambiausią atsakovo kreditorių UAB „SVM Metal“ ir jo prievolių įvykdymo terminus byloje nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva gautais duomenimis (ĮBĮ 9 str. 2 d.) bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pokyčius per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiama bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, o to teismas nepadarė. Net jei skolininkų UAB „Astonbocas“ ir UAB „SVM Metal“ atitinkamai 839 444,94 Lt ir 799 325 Lt dydžio prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę, atsakovo atsisakymas kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas skolų neatgauna dėl neveikimo. Kaip žinia, ieškiniai dėl piniginių sumų priteisimo apmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o skolų priteisimas nereiškia, jog skola bus išieškota. Piniginių sumų priteisimas reiškia patvirtinimą, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į debitorių. Tačiau debitorius gali ir neneigti skolos fakto, bet neatsiskaityti, nes neturi pakankamai likvidaus turto ar lėšų. Taigi byloje lieka neaišku, ar atsakovo stambiausių debitorių prievolės pasibaigusios ir kokios yra jų finansinės galimybės atsiskaityti su atsakovu.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovui bankroto bylą ir kitu pagrindu – pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punktą, argumentuodamas tuo, kad atsakovas pranešė negalįs (neketinąs) vykdyti prievolių netinkamam subjektui (teismui vietoj kreditoriaus, pvz., ieškovo) ir netinkamas subjektas (kreditorius, o ne įmonės vadovas) pareiškė ieškinį. ĮBĮ 4 straipsnis numato, kad ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys (kreditorius, savininkas, įmonės vadovas ar likvidatorius) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Vadinasi, bet kuris ĮBĮ 5 straipsnyje nurodytas subjektas turi teisę inicijuoti bankroto bylą, jeigu atsakovas viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, ĮBĮ nenustato pranešimo formos (raštu, žodžiu); be to, negalėjimą ar ketinimų vykdyti įsipareigojimus nebuvimą įrodo atsakovo konkliudentiniai veiksmai – mokestinės nepriemokos nepadengimas ilgą laiką (daugiau nei 3 metus) nei gera valia, nei po raginimo, nei priverstinai.

Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo atskleidė bylos esmę, ydingai išaiškino ĮBĮ 4 ir 5 straipsnius, todėl skundžiama nutartis naikinama kaip nepagrįsta, o klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo perduodamas pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo. Iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas inter alia turi surinkti (išreikalauti) trūkstamus rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo stambiausių kreditorių finansinėmis galimybėmis ir prievolėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Litmec“ iškėlimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėVytas Milius