Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-08 · Administracinė byla Nr. I2-6947-386/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
I2-6947-386/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00508-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Transporto Marisa“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-6947-386/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2024 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transporto Marisa“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39495 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam suteiktas leidimas laikinai gyventi įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 17 d., o pareiškėjas jį gavo dar vėliau. Iš karto po leidimo laikinai gyventi gavimo dienos, išvyko atlikti savo darbo funkcijų pagal su uždarąja akcine bendrove „Transporto Marisa“ sudarytą darbo sutartį. Tačiau išdirbus vos keletą darbo dienų, pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl buvo priverstas sustabdyti darbo funkcijų vykdymą, gydėsi beveik 3 mėnesius, todėl dirbti pradėjo tik 2023 m. lapkričio 24 d. Dėl sveikatos problemų nuo darbo pradžios iki 2023 m. lapkričio 24 d. realiai išdirbo vos 14 kalendorinių dienų. Dėl šių priežasčių, UAB „Transporto Marisa“ (toliau – ir Bendrovė) išmokėjo pareiškėjui atlygį tik už realiai išdirbtas darbo dienas. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neįsigilino į visas faktines aplinkybes, nenustatė priežasčių, lėmusių tai, kad pareiškėjas dirbo ne visą darbo laiką dėl pablogėjusios sveikatos. Migracijos departamentas nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. gavo tam tikrą darbo užmokestį iš UAB „Transporto Marisa“, be to, trijų mėnesių laikotarpiui užteko pareiškėjo turimų santaupų, kad galėtų atitikti Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) keliamą reikalavimą užsieniečiui dėl pragyvenimo lėšų.

Atkreipia dėmesį, kad nuo 2023 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas toliau sėkmingai dirbo, gavo atitinkamą ir UAB „Transporto Marisa“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį, kas suteikia jam galimybę ir toliau gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 29 d. įdarbintam UAB „Transporto Marisa“, 1206 Eur darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte, mokamas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1206 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis buvo mokamas tik 2023 m. gruodžio mėnesį, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis ir tai, kad pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nesudaro pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. - 840 Eur), ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės). Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių duomenų apie nedarbingumo laikotarpius tuo metu, kai Bendrovė pareiškėjui mokėjo mažesnį nei tarpininkavimo rašte numatytą darbo užmokestį. Taip pat Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negalėjo turėti teisėto lūkesčio išsaugoti turimo leidimo laikinai gyventi, kai yra imperatyvūs pagrindai jo turimą leidimą laikinai gyventi panaikinti.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transporto Marisa“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka administracinės bylos proceso šalys informuotos teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 24S39495 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 22 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (minėta, toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S72181 išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760253667 dvejiems metams. Laikinas leidimas galioja iki 2025 m. gegužės 30 d.

Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui, įdarbintam UAB „Transporto Marisa“ 2023 m. rugpjūčio 29 d., 1206 Eur darbo užmokestis nurodytas tarpininkavimo rašte mokamas nebuvo.

Taigi, tuo pagrindu Migracijos departamentas 2024 m. vasario 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 24S39495, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760253667, galiojantį iki 2025 m. gegužės 30 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja UTPĮ, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, būtent užsieniečiui (pareiškėjui) tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ reikalavimus ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas, akto redakcija galiojanti nuo 2024 m. sausio 15 d.), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

LVAT praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą (panaikinti išduotą vizą) priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Pagal Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22, 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Migracijos departamento teismui pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., tačiau darbo užmokestis, nurodytas tarpininkavimo rašte mokamas nebuvo.

Migracijos departamentas Sprendime pažymėjo, kad tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,65. (2023 m. MMA buvo 840 Eur, o 840 Eur x 1,65=1386 Eur, t. y. nurodytas mėnesinis darbo užmokestis atitinkantis tarpininkavimo rašte). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (126,36-623,25 Eur). Pažymėjo, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui už rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius sulygtas darbo užmokestis nebuvo mokėtas, kas reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo ne visą darbo laiką, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas skunde neneigia, kad nei 1206 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga (840 Eur) Bendrovėje ginčijamame Sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas, todėl yra ginčijamu Sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Taigi įvertinus šiuos duomenis darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis, nei MMA, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis buvo mokamas tik 2023 m. gruodžio mėnesį, jo pragyvenimo lėšų dydis mažesnis nei MMA, duomenų apie kitas pareiškėjo gautas pajamas nėra. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje ir vienintelis deklaruotas teisėto buvimo Lietuvoje tikslas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam išdirbus vos keletą darbo dienų, paūmėjo alergija, pablogėjo sveikata, dėl ko buvo priverstas grįžti į bazę ir sustabdyti darbo funkcijų vykdymą. Po sugrįžimo gydėsi beveik 3 mėnesius, todėl dirbti pradėjo tik 2023 m. lapkričio 24 d. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie nedarbingumo laikotarpius tuo metu, kai Bendrovė pareiškėjui mokėjo mažesnį nei tarpininkavimo rašte numatytą darbo užmokestį.

Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), kadangi ne mažą laiko tarpą pareiškėjas nedirba pagal profesiją.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be to, teismas pažymi, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, jog 2023 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais gavo tam tikrą darbo užmokestį iš Bendrovės, taip pat trijų mėnesių laikotarpiui pilnai užteko pareiškėjo turimų santaupų, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius.

Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą. Ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl ginčijamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas 2024 m. vasario 2 d. pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760253667, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Migracijos departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 24S39495 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas