- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- e2S-567-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00509-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. R., O. R.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. R. ir O. R. atskiruosius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką M. R., gimusią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų K. R. bei O. R. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – ir Skyrius) buvo gautas pranešimas, kad K. R. mažametę dukrą M. R. paliko prižiūrėti neįgaliai savo močiutei J. D. Reaguojant į gautą pranešimą, vėliau atvykus vaiko motinai K. R. nustatytas 1,56 promilių girtumas. Mažametė M. R. laikinai apgyvendinta tetos Ž. R. šeimoje. Ž. R. 2021 m. gegužės 20 d. Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė pastebinti, jog K. R. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o 2021 m. balandžio mėnesio pradžioje, būdama girta, dideliu greičiu važiavo automobiliu, kuriame taip pat buvo ir mažametė M. R.. Jos įsitikinimu, vaikas tapo baikštus, šalinasi neblaivios mamos. Taip pat Ž. R. spėja, kad mergaitė naktimis yra paliekama viena, be to, teigė, kad 2021 m. balandžio 18 d. išgertuvių metu mažametės M. R. močiutė D. J., kuri yra K. R. mama, būdama neblaivi, elgdamasi neatsargiai, netyčia sužalojo M. R. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. atliko M. R. situacijos vertinimą ir nustatė vaiko apsaugos poreikį. K. R. siūlomos laikinosios priežiūros priemonės – vykti į Krizių centrą, atsisakė. Skyriaus nustatyti rizikos veiksniai: šeimai taikoma atvejo vadyba; nuo 2019 metų gauti devyni pranešimai dėl K. R. alkoholio vartojimo; mažametė M. R. paliekama prosenelės priežiūrai, kuri dėl amžiaus ir sveikatos negeba tinkamai prižiūrėti vaiko; K. R. stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių, specialistams dažnai nepavyksta su ja susisiekti; mažametei M. R. trūksta dėmesio, meilės, šilumos; vaikas galimai bijo, šalinasi mamos. K. R. dėl žalingų įpročių bei socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos neužtikrina būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, dėl ko kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Mažametės M. R. įstatyminiam atstovui O. R. ne nuo jo valios priklausančių objektyvių aplinkybių (nuo (duomenys neskelbtini) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos sulaikytas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę) negalint realizuoti savo kaip tėvo teisių ir pareigų, o mamai K. R. nusišalinus nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo, M. R. laikinai apgyvendinta močiutės A. S. šeimoje, iki bus priimtas sprendimas M. R. grąžinti į šeimą ar nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, kadangi ji gali tinkamai pasirūpinti savo dukra, ką ir darė iki jos paėmimo. Sutiko, kad jos elgesyje pasitaikė klaidų, tačiau dukra niekada nebuvo palikta viena be priežiūros, pavojus jai nebuvo sukeltas. Savo elgesį vertina kritiškai ir ateityje pasižada elgtis atsakingiau. Dukrą vesdavo į darželį ir už jį mokėdavo. Jų su dukra yra stiprus ryšys, dabar beveik kiekvieną dieną ją lanko, bendrauja, nuneša lauktuvių, nuolat klausia, kada galės grįžti namo. A. S. kartais su jos dukra apsilanko pas ją namuose. Šiomis dienomis bus oficialiai įdarbinta (skinti braškes). Nors registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau visada dirba pavienius darbus – praeitais metais rinkdavo akmenis, šiais metais dirba braškyne, uždirba 4 Eur/val., dirba 5-6 dienas per savaitę. Mano, jog nėra nei vienos įstatyme (Civilinio kodekso 3.254 str.) numatytos būtinosios sąlygos dukros paėmimui. Deda pastangas keisti savo elgesį, priima socialinių darbuotojų pagalbą, sutinka lankytis pas psichologą, oficialiai įsidarbins. Dukros saugumui pavojaus nebuvo ir nebūtų ateityje. Prieš ją nebuvo smurtaujama, buvo prižiūrėta, ką patvirtina ir darželio auklėtoja. Gali prižiūrėti ir auginti dukrą. Sutinka priimti socialinę pagalbą, jai taip pat padeda dukros močiutė A. S., K. R. giminaičiai. Skyrius į teismą dėl leidimo paimti vaiką kreipėsi tik dėl Ž. R. pateikto paaiškinimo, realios priežasties paimti vaiką nėra. Su Ž. R. 2021 m. gegužės mėnesio pradžioje susipyko, dėl to ji iš keršto pateikė Skyriui ją šmeižiantį paaiškinimą, kad ji neva girtauja, dukra jos netgi bijo, o jos mama su močiute neva sužalojo jos dukrą. Dukters atžvilgiu nei jos mama, nei močiutė tyčia/netyčia nėra smurtavusios, tai visiškas melas. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, į namus du kartus ateina socialinė darbuotoja. 2020 m. kartą per mėnesį lankėsi pas psichologą. Psichiatras buvo išrašęs raminamųjų vaistų, kuriuos gėrė, kai vaikas iš jos buvo paimtas pirmą kartą, nes dėl paimto iš jos vaiko stresuoja, blogai miega. Nors dukra šiuo metu yra pas močiutę A. S., ji su vaiku susitinka kiekvieną dieną, dukra džiaugiasi ją pamačiusi. Kai jai buvo nustatytas girtumas (1,56 promilių), dukra tuo metu buvo prižiūrima močiutės (dukros prosenelės), todėl administracinė byla dėl vaiko nepriežiūros buvo nutraukta.
3. Suinteresuotas asmuo O. R. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Su sutuoktine bei dukra bendrauja ir mato, kad vaikas tvarkingai aprengtas ir viskas jam yra gerai. Nemato nieko blogo, kad sutuoktinė kartais, vieną ar du kartus per metus, vartoja alkoholį. Šiais laikais visi išgeria, bet dėl to vaiko paimti tikrai nereikėtų. Močiutė, kuriai kartais paliekamas vaikas, yra puikios sveikatos ir vaiku pasirūpinti gali. Jo sesuo Ž. R. nemėgsta jo sutuoktinės, dėl to nuolat skundžia ją Skyriui. Sesuo, pati pasisiūlydama, prižiūrėti jų dukrą M. R., vėliau pati paskambina Skyriui ir praneša, jog sutuoktinė K. R. neva neprižiūri dukros. Paskutiniu atveju, kai K. R. buvo nustatytas girtumas, jų dukra buvo pas prosenelę, vaiko paimti priežasčių nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. birželio 14 d. nutartimi prašymą paimti vaiką tenkino. Teismas leido paimti M. R. iš vaiko motinos K. R. ir tėvo O. R. Nutartį nukreipė vykdyti skubiai.
5. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad vaiko motina žinoma Skyriui nuo (duomenys neskelbtini) dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaiko nepriežiūros, tačiau ji nepripažįsta turinti polinkį alkoholiui, jai trūksta motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą. Vaiko motinai sutikus, laikinoji priežiūra mažametei M. R. jau buvo taikyta, (duomenys neskelbtini) aktu mažametė M. R. laikinai apgyvendinta (rajono) paramos šeimai centre, vėliau išnykus priežastims, dėl kurių M. R. buvo nustatytas apsaugos poreikis, nutraukta laikinoji priežiūra, vaikas (data neskelbtina) perduotas motinai K. R.
6. Teismas pažymėjo, kad nors K. R. ir teigė išklausiusi tėvystės įgūdžių mokymus, nes sistemingai vartoja alkoholį ir tuo metu nesuteikia vaikui tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų, taip pat dažnai ir ilgesniam laikui, bei nakčiai palieka 2 metų mergaitę įvairių asmenų (pasak K. R., giminaičių), taip pat ir 79 metų amžiaus savo močiutės, kuri dar ir prižiūri neįgalų vyrą, priežiūrai, tačiau ji nekritiška savo elgesiui, gyvenimo būdui, ignoruoja alkoholio vartojimo problemą, neigdama priklausomybę, situacijos rimtumo nesuvokia, neužtikrina, kad vaikas nuolatos būtų saugioje aplinkoje, kurioje nekiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Teismas akcentavo, kad K. R. nesiima konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sąlygas augti šeimoje.
7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, į tai, kad mažametės tėvas O. R. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir vaiku pasirūpinti negali, taip pat visą šeimos situaciją, kuri pareiškėjo Skyriaus žinioje yra nuo (duomenys neskelbtini) t. y., vos praėjus vienam mėnesiui po mergaitės M. R. gimimo (duomenys neskelbtini), taip pat ir apsunkintas galimybes šiai situacijai keistis, t. y. net ir grąžinus mažametę M. R. vaiko motinai, aplinkybės dėl vaiko motinos alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros kartojasi, teismas sprendė, kad šiuo metu vaiko grąžinimas gyventi šeimoje neatitiktų vaiko interesų, o būtent jo poreikių (ypač emocinių), saugumo. Teismas nurodė, kad tėvams, šiuo atveju motinai, bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybės institucijomis, išlieka galimybė pašalinti nurodytas negatyvias aplinkybes ir susigrąžinti vaiką į šeimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė K. R. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir pareiškėjo Skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę M. R. iš jos mamos K. R. ir tėvo O. R. atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Skyriaus prašymas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėja gali tinkamai pasirūpinti savo dukra, ką ir darė iki jos paėmimo. Teisme pripažino, kad jos elgesyje pasitaikė klaidų, tačiau dukra niekada nebuvo palikta viena be priežiūros, pavojus jai nebuvo sukeltas. Savo elgesį vertina kritiškai ir ateityje pasižada elgtis atsakingiau. Dukrą vesdavo į darželį, už jį mokėdavo. Išklausė tėvystės mokymosi įgūdžius, užsirašė pas psichologą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų oficialiai įdarbinta. Tarp jos ir dukters yra stiprus ryšys, dabar beveik kiekvieną dieną ją lanko, bendrauja, nuneša lauktuvių, dukra nuolat klausia, kada galės grįžti namo. A. S. kartais su jos dukra apsilanko pas ją namuose.
8.2. Dukros paėmimo atveju nėra nei vienos įstatyme numatytos būtinosios sąlygos. Deda pastangas keisti savo elgesį, priima socialinių darbuotojų pagalbą, sutinka lankytis pas psichologą, oficialiai įsidarbins. Taip pat mano, kad dukros saugumui pavojaus nebuvo ir nebūtų ateityje. Prieš ją nebuvo smurtaujama, buvo prižiūrėta, ką patvirtina ir darželio auklėtoja.
9. Atskiruoju skundu apeliantas O. R. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir pareiškėjo Skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę M. R. iš jos mamos K. R. ir O. R. atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Prašymas yra nepagrįstas, kadangi K. R. gali tinkamai pasirūpinti savo dukra, ką ir darė iki jos paėmimo. Iš laisvės atėmimo vietos skambina kiekvieną dieną (garso ir vaizdo skambučiais), mato, kad sutuoktinė su vaiku būna namuose, vaikas prižiūrėtas, K. R. piktnaudžiavimo alkoholiu nėra.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus pareiškėjas Skyrius prašo juos atmesti, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismo pozicija, jog K. R. nepakankamai kritiška savo elgesiui bei gyvenimo būdui yra pagrįsta. 2020-05-20 Skyriui pateiktame (rajono) paramos šeimai centro pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. R. nevykdė pagalbos plane aptartų uždavinių ir priemonių, nesilaikė specialistų rekomendacijų, nebendradarbiavo su specialistais, teikė melagingą informaciją apie savo šeimos situaciją.
10.2. Skyriui 2021-05-20 pateiktuose Ž. R. bei O. R. paaiškinimuose užfiksuota, jog K. R. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o, būdama neblaivi, neprižiūri mažametės dukters M. R., ja nesirūpina. 2021-05-21 užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pakartotinai nustatyti rizikos veiksniai dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui. M. R. laikotarpiu nuo (neskelbtinas) jau buvo nustatyta laikinoji priežiūra giminaitės šeimoje, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Pati K. R. nepripažįsta turinti polinkį alkoholiui, jai trūksta motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą. Kadangi rizikos veiksniai vaiko motinai nustatyti ne pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nepažeisdamas materialiosios teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (vert. - be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
14. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
16. VTAPĮ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
17. Apeliantės teigimu, ji geba tinkamai pasirūpinti vaiku, pripažįsta, kad jos elgesyje pasitaikė klaidų, tačiau dukra niekada nebuvo palikta viena be priežiūros, pavojus jai nebuvo sukeltas. Savo elgesį vertina kritiškai ir ateityje pasižada elgtis atsakingiau. Dukrą vesdavo į darželį, už jį mokėdavo. Išklausė tėvystės mokymosi įgūdžius, užsirašė pas psichologą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų oficialiai įdarbinta. Tarp jos ir dukters yra stiprus ryšys, dabar beveik kiekvieną dieną ją lanko, bendrauja, nuneša lauktuvių, dukra nuolat klausia, kada galės grįžti namo. Mano, jog dukros paėmimo atveju nėra nei vienos įstatyme numatytos būtinosios sąlygos. Deda pastangas keisti savo elgesį, priima socialinių darbuotojų pagalbą. Mano, kad dukros saugumui pavojaus nebuvo ir nebūtų ateityje. Prieš ją nebuvo smurtaujama, buvo prižiūrėta, ką patvirtina ir darželio auklėtoja. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. R. ir O. R. šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo motinos elgesio su mažamečiu vaiku, kenkiant jo emocinei būklei. Socialinis darbas su K. R. šeima buvo neefektyvus. Motina nekeičia gyvenimo būdo, yra priklausoma nuo alkoholio (pati tai neigia). 2021 m. gegužės 21 d. užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antrą kartą nustatyti tie patys rizikos veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu (Aprašo 30.3 papunktis); mažametis vaikas paliekamas prižiūrėti prosenelei, kuri pagal savo amžių, sveikatos būklę negeba tinkamai pasirūpinti ir prižiūrėti dvejų metų vaiko, dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui (Aprašo 30.11, 31.3 papunkčiai). Taip pat nustatyti padidėjusios rizikos veiksniai, o būtent, nustatytas vaiko motinai, o vaiko tėvas yra įkalinimo įstaigoje (Aprašo 31.2 papunktis); vaikas M. R. dvejų metų amžiaus (Aprašo 31.3 papunktis); rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą – M. R. laikotarpiu nuo (neskelbtinas) jau buvo nustatyta laikinoji priežiūra giminaitės šeimoje (Aprašo 31.4 papunktis); nustatytas vaiko apsaugos poreikis. K. R. nepripažįsta turinti polinkį alkoholiui, jai trūksta motyvacijos keisti savo gyvenimo būdą. K. R. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos – sudarytas pagalbos planas, teikiama pagalba. Iš 2021 m. gegužės 21 d. K. R. pateikto paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ji pripažino, kad dėl jos polinkio alkoholiui šeimai reikalinga pagalba, sutiko, kad dukrai M. R. būtų nustatyta laikinoji globa, sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą. (duomenys neskelbtini) Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta vaiką paimti iš nesaugios aplinkos. Mažametė M. R. laikinai apgyvendinta močiutės A. S., gyvenančios (adresu: duomenys neskelbtini) šeimoje. Sudarytas individualus darbo su šeima planas.
19. Apibendrinus aptartas aplinkybes negalima sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido iš jos paimti vaiką nesant CK 3.254 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ar dėl to, jog Skyrius į teismą dėl leidimo paimti vaiką kreipėsi tik dėl Ž. R. pateikto paaiškinimo, jog su pastarąją susipyko, dėl to Ž. R. iš keršto pateikė Skyriui ją šmeižiantį paaiškinimą, kad ji neva girtauja, dukra jos netgi bijo, o jos mama su močiute neva sužalojo jos dukrą. Taip pat kritiškai vertintina apeliantės pozicija, jog kai jai buvo nustatytas girtumas (1,56 promilių), dukra tuo metu buvo prižiūrima močiutės (dukros prosenelės), todėl administracinė byla dėl vaiko nepriežiūros buvo nutraukta, kas apeliantės manymu, reiškia, jog vaikas nebuvo paliktas be priežiūros, o ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino bylos aplinkybių visumą, išnagrinėjo šeimos situaciją iš esmės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. gegužės 17 d. nebuvo vienintelis atvejis, kuomet apeliantė buvo neblaivi. Apeliantei nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiama pagalba (praėjus vos mėnesiui nuo dukros gimimo), taikomos priemonės, kurios turėjo padėti išspręsti jos problemas, susijusias su alkoholio vartojimu ir vaiko priežiūra, tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos. Vaiko motinai sutikus, laikinoji priežiūra mažametei M. R. jau buvo taikyta, (duomenys neskelbtini) aktu mažametė M. R. laikinai apgyvendinta Akmenės rajono paramos šeimai centre, vėliau išnykus priežastims, dėl kurių M. R. buvo nustatytas apsaugos poreikis, nutraukta laikinoji priežiūra, vaikas 2020 m. liepos 20 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas motinai K. R.. Tačiau apeliantė po šio priimto Skyriaus sprendimo savo veiksmais neįrodė, kad ji užtikrina savo vaikui saugų ir tinkamą gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes mažamečio vaiko mama jog vaiko motina nekritiška savo elgesiui, gyvenimo būdui, ignoruoja alkoholio vartojimo problemą, neigdama priklausomybę, situacijos rimtumo nesuvokia, neužtikrina, kad vaikas nuolatos būtų saugioje aplinkoje, kurioje nekiltų pavojus jo sveikatai ir gyvybei, nesikreipia į gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui gydymo, psichologo bei psichiatro konsultacijai tvirtino užsiregistravusi tik prieš teismo posėdį, turimą priklausomybę (kuri pripažinta gydytojų specialistų) neigia, nesiėmė konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sąlygas augti šeimoje.
21. Apeliantė atskirajame skunde pabrėžia, kad teisme pripažino, jog jos elgesyje pasitaikė klaidų, tačiau dukra niekada nebuvo palikta viena be priežiūros, pavojus jai nebuvo sukeltas, savo elgesį vertina kritiškai ir ateityje pasižada elgtis atsakingiau. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien apeliantės pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde nurodomi teiginiai, nesiimant realių priemonių keisti gyvenimo būdo, kad mažametei M. R. būtų užtikrintos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, šiuo metu, nėra pakankami padaryti neabejotiną išvadą, kad K. R. nėra priklausoma nuo alkoholio, vaiko teisių pažeidimai nesikartos, ji šiuo metu geba tinkamai pasirūpinti vaiku ir nekils reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui.
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.