- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1834-254/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- I. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pareiškėjų I. Š. ir A. Š. prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-09-09 Kauno miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų I. Š. ir A. Š. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-14 nutartimi nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyti kreditoriai – pagal laidavimo sutartis bei komunalinių paslaugų teikėjai - būtų informuoti apie bylos iškėlimą. Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų apie turimas UAB “AI statybos“ akcijas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-25 nutartimi pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepašalino visų 2009-09-14 nutartyje nurodytų prašymo trūkumų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos I. Š. atstovas advokatas E.P. Staniukaitis prašo pirmosios instancijos teismo 2009-09-25 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Skunde nurodoma, kad CK 3.126 str. įpareigoja informuoti kreditorius apie pareiškiamą teisme prašymą dėl turto padalijimo, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai. Pareiga nurodyti kreditorius yra nustatyta pareiškėjams ir tik pareiškėjams tenka atsakomybė dėl asmenų, kurie turėjo būti informuoti apie turto padalijimą. Pareiškėjai įstatymu nustatytą pareigą pilnai įvykdė. Prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodė, jog kreditoriumi laiko tik AB „SWEDBANKAS", kuris yra išdavęs paskolą gyvenamajam būstui įsigyti bei nurodė, kad kitų kreditorių neturi. Taip pat nurodė, kad CK nenumato, jog asmuo, kuriam yra laiduota laikytinas kreditoriumi ir turėtų būti informuotas apie pareiškiamą prašymą dėl turto padalijimo. Tuo labiau, kad laiduotojas tampa skolininku ir solidariai atsako prieš kreditorių kartu su skolininku tik skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų prieš kreditorių. Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva galėjo įtraukti UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ ir AB “DnB NORD bankas“ trečiaisiais asmenimis. Analogiška aplinkybė yra ir su komunalinių paslaugų tiekėjais – kadangi pareiškėjai neturi jokių skolinių įsipareigojimų, todėl komunalinių paslaugų teikėjai ir nėra paminėti prašyme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų I. Š. ir A. Š. prašymo priėmimo klausimą, 2009-09-14 nutartyje iš esmės konstatavo tris jo trūkumus: 1) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.2 p. ir 2.1.3 p. pareiškėjai nurodė, jog bendromis prievolėmis pripažįsta prievoles pagal 2008-04-21 laidavimo sutartį su UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ ir 2008-02-22 laidavimo sutartį su AB “DnB NORD bankas“, tačiau nepateikė duomenų apie tai, jog šie kreditoriai būtų informuoti apie bylos iškėlimą; 2) nenurodė ar yra kokių nors skolinių įsipareigojimų komunalinių paslaugų teikėjams, ir jei įsipareigojimų yra, jog jiems pranešta apie bylos iškėlimą; 3) nepateikė įrodymų apie turimas UAB “AI statybos“ akcijas.
Pirmosios instancijos teismas 2009-09-25 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Pagal CPK 115 str. 3 d. nuostatas, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjai pateikė įrodymus tik apie UAB „AI statyba“ akcijas, todėl pirmosios instancijos teismas 2009-09-14 nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai visų prašymo trūkumų nepašalino.
Įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, vienas iš kurių yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ ir AB “DnB NORD bankas“ nelaikytini pareiškėjų kreditoriais. Pagal CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pareiškėjai bendromis sutuoktinių prievolėmis sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė prievoles pagal 2008-04-21 laidavimo sutartį su UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ ir 2008-02-22 laidavimo sutartį su AB “DnB NORD bankas“ bei jas padalino (sutarties 2.2 p.). Šių sutarčių nepateikė jų kaip prašymo priedų, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindo konstatuoti ir šį trūkumą. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad prievolės pagal paminėtas laidavimo sutartis yra įvykdytos. Pagal CK 6.1 str. prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Iš to seka, kad pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turėjo nurodyti duomenis apie kreditorius UAB “Parex faktoringas ir lizingas“ ir AB “DnB NORD bankas“ bei pateikti įrodymus, kad jiems yra pranešę apie bylos iškėlimą (CPK 539 str. 1 d. 4 p.). Informavus kreditorius apie bylos iškėlimą, pagal CK 3.126 str., jie turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalinimo, kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl teismo pareigos įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
Pareiškėjai prašyme UAB „Kauno vandenys“, „Lietuvos dujos“, „VST“ nenurodė kreditoriais, tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sprendė dėl I. Š. atsakomybės už skolinius įsipareigojimus šių kreditorių atžvilgiu (sutarties 2.4 p.). Dėl tokių šios sutarties sąlygų pirmosios instancijos teismas 2009-09-14 nutartyje turėjo pagrindo konstatuoti prašymo trūkumus, susijusius su duomenų apie šiuos kreditorius nenurodymu ir pranešimo jiems apie bylos iškėlimą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais laikyti nepagrįstą ir neteisėtą nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.