- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1K-15-495/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Pareiškėjas
- L. L.
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos L. L. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria ji įpareigota atskleisti dienraščio (duomenys neskelbtini) straipsnyje pateiktos informacijos šaltinio tapatybę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2011-09-19 buvo pradėtas pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tyrimas pradėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko J. Prapiesčio 2011-06-16 prašymo dėl galimo Lietuvos Respublikos teisėjų kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pagrindu. Prašyme nurodyta, kad 2011-04-23 dienraščio (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad Lietuvos Respublikos teisėjai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, neva, kyšininkavo, piktnaudžiavo, padarė dar neištirtas nusikalstamas veikas, taip pat apie tai, kad teisėjams prokurorai ir kiti pareigūnai daro nusikalstamą poveikį.
2011-10-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko 2011-10-21 prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti nutartį dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kuriuo prašoma priimti nutartį dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ir įpareigoti dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2011-04-23 išspausdinto straipsnio (duomenys neskelbtini) autorę (žurnalistę) L. L. atskleisti pateiktos informacijos šaltinį.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi įpareigota žurnalistė L. L., dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2011-04-23 išspausdinto straipsnio (duomenys neskelbtini) autorė, atskleisti šiame straipsnyje pateiktos informacijos šaltinio tapatybę.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo įteikti jai skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties, kuria ji įpareigota atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, nuorašą, ir sudaryti galimybę papildyti savo skundą, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties turinį, kuris jai šiuo metu nežinomas, bei nustatyti terminą jos skundui papildyti; skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuria ji įpareigota atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, panaikinti, priimti naują sprendimą ir prokuroro prašymą įpareigoti ją atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, atmesti.
Pareiškėja skunde nurodo, jog ji bylos nagrinėjime nedalyvavo, iki šiol jai nebuvo įteiktas teismo nutarties nuorašas, ji nežino, kada ir kokiu pagrindu vyko bylos nagrinėjimas ir buvo priimta skundžiama nutartis, jai nežinomi teismo motyvai ir nutarties turinys.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybai 2011-09-19 pradėjus tyrimą pagal BK 225 str. 2 d., 228 str. 1 d., ji nuolat kviečiama į apklausas ir iš jos reikalaujama atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, remiantis tuo, kad neva teismas ją įpareigojo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Pareiškėjos teigimu, neįmanoma įvykdyti teismo nutarties, kuri jai nebuvo įteikta ir su kuria ji nebuvo supažindinta. Be to, ji negali efektyviai ginti savo teisių, kurios, pareiškėjos nuomone, yra pažeidžiamos, kadangi iš jos reikalaujama vykdyti jai nežinomą teismo nutartį, o jos tinkamai apskųsti taip pat negali, nes nežino jos turinio, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama pažeisti žurnalisto profesinę etiką ir atskleisti informaciją, kuri sudaro informacijos šaltinio paslaptį.
Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis, kuria ji įpareigota atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kuri yra saugoma pagal LR Baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 5 p. ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 8 str., yra neteisėta ir nepagrįsta, nes tokiu būdu yra nepaisoma spaudos, minties, sąžinės ir saviraiškos laisvės, kuri įtvirtinta tiek LR Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautiniuose dokumentuose, be to, būtų pažeistos informacijos šaltinio teisės ir teisėti interesai, nes atskleidus jo tapatybę, kiltų realus pavojus jo profesinei veiklai ir asmens saugumui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Skundą nagrinėjantis teismas, išklausęs pareiškėjos bei prokuroro paaiškinimų, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, jog pareiškėjos L. L. skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti.
Pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, jog jai nėra žinomas skundžiamos 20011 11 02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties turinys, ji gi, nebuvo supažindinta su šiuo procesiniu dokumentu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, priešingai, nei nurodė L. L., liudija, jog pastaroji buvo supažindinta su minėtu procesiniu dokumentu. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2011 11 02 nutarties, kuria žurnalistė L. L., dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2011 04 23 išspausdinto straipsnio (duomenys neskelbtini) autorė, įpareigota atskleisti šiame straipsnyje pateiktos informacijos šaltinio tapatybę, 2011 12 09 dieną pasirašytinai supažindinta su nutartimi. Tai ji patvirtino savo parašu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, l.68). Be to, ji tą pačią dieną (2011 12 09) buvo papildomai apklausta liudytoja. Apklausos protokole nurodyta, jog L. L. pasirašytinai supažindinta su įpareigojimu dėl dienraštyje (duomenys neskelbtini) 2011 04 23 išspausdinto straipsnio (duomenys neskelbtini), kurio autorė yra ji, atskleisti šiame straipsnyje pateiktos informacijos šaltinio tapatybę. Šį protokolą L. L. pasirašė, nurodydama, kad „protokolą perskaičiau, surašyta teisingai“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 72). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis 2011 12 09 Įspėjimas dėl atsakomybės už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo taip pat liudija, jog pareiškėja L. L. buvo supažindinta su skundžiama nutartimi. Įspėjime taip pat L. L. savo parašu patvirtino, jog yra įspėta apie tai, kad jai draudžiama be prokuroro leidimo skelbti sužinotus ikiteisminio tyrimo duomenis, susipažinus su 2011 11 02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo A.Budrio priimta nutartimi (ikiteisminio tyrimo medžiaga, l.73). Iš išdėstytų aplinkybių, akivaizdžiai matyti, jog pareiškėja L. L. skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad jai nėra žinomas skundžiamos nutarties turinys. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje pati pareiškėja pripažino, jog buvo supažindinta su 2011 11 02 apylinkės teismo teisėjo nutartimi. Kita vertus, teismas pripažįsta, jog L. L. nebuvo įteiktas šios nutarties nuorašas, tačiau tai buvo padaryta skundą nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo posėdyje. Pareiškėja papildomai, su tuo susijusių prašymų, nepareiškė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo suvaržyta teisė apskųsti jos atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas neturėjo pareigos pranešti pareiškėjai apie prokuroro prašymo nagrinėjimą, kadangi nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė, bet ne pareiga kviesti teismo posėdį bei apie jo vietą ir laiką pranešti suinteresuotiems asmenims.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujama pažeisti žurnalisto profesinę etiką ir atskleisti informaciją, kuri sudaro informacijos šaltinio paslaptį.
2011 11 02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
LR baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnis, nustato aplinkybes, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai. Šio straipsnio 5 punkte nurodyta, kad, kaip liudytojas negali būti apklausiamas žurnalistas – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų. Taigi, proceso įstatymas nustato išimtis, kada negalioja minėto straipsnio 5 punkte nurodytos taisyklės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teisėjas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 80¹ str. nuostatomis, konstatavo, jog valstybės interesai žinoti žurnalistės straipsnyje panaudotos informacijos šaltinio tapatybę yra svarbesni, nei žurnalistės interesas išlaikyti ją paslaptyje. Iš dienraštyje išspausdinto žurnalistės straipsnio turinio matyti, kad jame pateikiami kaip faktai teisėjų daromi nusikaltimai. Dar daugiau, straipsnyje nurodyta, kad informacijos šaltinis pateikė žurnalistei pokalbio metu segtuvus, kuriuose yra duomenys apie teisėjų, prokurorų, teismų primininkų savivalę, teisėjų nusikaltimų dangstymą, kyšius, bylų dingimą, nuosprendžių neįvykdymą, advokatų ir teisėjų ryšius. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su teisėjo nutarties motyvais, jog esant žurnalistės straipsnyje nurodytiems tokiems faktams, būtina atskleisti šios informacijos šaltinio tapatybę. Be to, apylinkės teismo teisėjas teisingai nutartį pagrindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, jog laisvė reikšti įsitikimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Taigi, nagrinėjamu atveju, turi būti ginama konstitucinė santvarka, užtikrinant visuomenės pasitikėjimą teismine valdžia, teise, valstybės teisine sistema. Priešingai, neatskleidus informacijos šaltinio tapatybės ir tuo pačiu neišsiaiškinus dienraščio (duomenys neskelbtini) išspausdintame žurnalistės L. L. straipsnyje nurodytų faktų apie teisėjų ar kitų valstybės tarnautojų galimai padarytas nusikalstamas veikas, susidarytų prielaidos formuotis didesniam visuomenės nepasitikėjimui teismine valdžia ir tuo pačiu griauti teisinės valstybės pamatus. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo atveju galimai pažeistos informacijos šaltinio teisės ir teisėti interesai, kaip nurodo skunde pareiškėja, negali nulemti draudimo atskleisti informacijos šaltinio tapatybę.
Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina atskleisti minėtame straipsnyje pateiktos informacijos šaltinio tapatybę, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo 2011 11 02 nutartį pripažinti neteisėta ar nepagrįsta bei ją panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos L. L. skundą atmesti ir palikti galioti 2011 m. lapkričio mėn. 2 dienos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo Arūno Budrio nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.