- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- ATP-210-174/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00238-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2 500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2011 m. balandžio 8 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. balandžio 8 d., apie 00.05 val., Plungės rajone, Prūsalių kaimo teritorijoje, būdamas vidutiniškai girtas vairavo S. K. vardu registruotą automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 29 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam nuobaudą – 2 500 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu E. K. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-29 nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, jog teismas nevisapusiškai ištyrė bylą ir netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas bylų nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 79 straipsnis), visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą (ABTĮ 81 straipsnis), netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės normas. Teismas skundžiamame nutarime vadovavosi policijos darbuotojų surinkta medžiaga, tačiau visiškai nepagrįstai nesirėmė jo – E. K. – bei jo prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų S. K., M. P., M. A. ir R. P. parodymus vertino kaip pastarųjų siekimą padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės, jo – E. K. – teisme duotos parodymus – gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad R. P., M. P. ir M. A. galėjo važiuoti tik kaip keleiviai pažeidėjo vairuojamu automobiliu, kadangi jų duoti parodymai dėl R. P. vairavimo prieštarauja kitiems nutarime aptartiems įrodymams. Apeliantas E. K. tvirtina, jog skundžiamas teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, ne visi įrodymai buvo tiriami, neaišku, kodėl teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų surašytais dokumentais, atmetant jo ir liudytojų parodymus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui, darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).
Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs.
Šalies argumentai
Apelianto E. K. teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, nes nesurinkta visa būtina medžiaga ir įrodymai apie pažeidimą, liudytojus, mačiusius pažeidimo faktą, faktines aplinkybes.
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų policijos pareigūnų parodymų akivaizdu, jog pastarieji paties automobilio vairavimo fakto nematė, tik rėmėsi jo – E. K. – ir jo mamos S. K. parodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. P. parodė, kad jis vairavo automobilį, nors ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Šis liudytojas davė teismui parodymus, įvertinęs, kad už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones jam bus skirta didelė piniginė bauda, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo.
Teismas, spręsdamas bylą, laikosi dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių bei privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat argumentuoti, kodėl atmeta kuriuos nors įrodymus. Taip pat teismas privalo motyvuoti, tai yra nurodyti argumentus, kuriais vadovaudamasis grindžia savo išvadas. Taigi teismas turi atlikti nepriklausomo ir nešališko arbitro vaidmenį. Vengiantis motyvuoti nutarimą, teismas ginčo iš esmės nesprendžia ir tokiu būdu teisingumo nevykdo. Priešingai – pažeidžia šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto jų ginčo išsprendimo bei jų teisę į tinkamą teismo procesą, taip pat teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Tik nutarimą pagrindžiant savarankišku, objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių įvertinimu bei šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu pagal atitinkamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas, nešališkas ir tinkamai atlieka savo pareigą teisingai spręsti bylą.
Šalies argumentai
E. K. teigia, jog teismas visiškai nevertino vieno iš motyvų dėl įrodymų tinkamumo, tai yra, kad iš jo paaiškinimas buvo paimtas jam esant neblaiviam (jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis), ir šiuo paaiškinimu teismas vadovavosi. Apelianto teigimu, neblaivius asmenis apklausti draudžiama, nes neblaivus asmuo negali tinkamai įvertinti situacijos, tinkamai aiškinti faktus ir aplinkybes.
Apelianto įsitikinimu, visi byloje esantys neaiškumai ar abejonės turi būti vertinami jo naudai, vadovaujantis principu in dubio pro reo, todėl nesant įrodymų ar pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla jam nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas E. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. E. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veikoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ir administracinį teisės pažeidimą nustačiusio pareigūno bei kitų liudytojų parodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apygardos teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto E. K. versiją palaiko jo paties bei mamos S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, taip pat E. K. iniciatyva į teismo posėdį iškviestų M. P., M. A. ir R. P. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų E. Grikšto ir T. Andruškos tarnybiniai pranešimai bei šių pareigūnų teisme duoti parodymai, alkotesterio rodmenys, E. K. ir S. K. pirminių apklausų protokolai.
Apeliantas E. K. apeliaciniame skunde bei apklausiamas pirmosios instancijos teisme, priešingai nei nurodė savo pirminiame paaiškinime, neigia vairavęs automobilį ir tvirtina, kad automobilį vairavo draugas R. P.. Kaip liudytoja teisme apklausta pastarojo mama S. K. taip pat, skirtingai nei savo pirminiame paaiškinime, nurodė, kad jai priklausantį automobilį vairavo kažkuris iš sūnaus E. K. draugų, jie po įvykio išsilakstė. E. K. prašymu, teisme apklausti liudytojai taip pat patvirtino E. K. teisme iškeltą versiją, jog ne jis, o R. P. vairavo automobilį. Šiuos E. K. argumentus pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, pagrįstai juos vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, nes E. K. teisme duoti parodymai prieštarauja ne tik pastarojo bei jo motinos S. K. pirminiams parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurie paneigia E. K. teisme iškeltą versiją, kad jis automobilio nevairavo.
2011-04-08 E. K. rašydamas paaiškinimą dėl įvykio aiškiai nurodė, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo mamai, bei nurodė įvykio aplinkybes, jog važiavo prieš tai išgėręs 3 butelius alaus, sankryžoje įvažiuodamas į kelią nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio (b. l. 11). Iš byloje esančio E. K. mamos S. K. 2011-04-08 paaiškinimo matyti, kad pats E. K. jai pasakė, jog vairuodamas jos automobilį nuvažiavo nuo kelio (b. l. 12).
Policijos pareigūnų E. Grikšto ir T. Andruškos tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog aiškinantis įvykio aplinkybes, tai yra dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, automobilio savininkė S. K. nurodė, kad automobiliu į pakelės griovį nuvažiavo jos sūnus E. K., tai ji sužinojo iš jo pasakojimo. E. K. pripažino, kad nesuvaldęs jo vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio. Iš E. K. burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 7–8). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai E. Grikštas ir T. Andruška nurodė ir apklausiami teisme. Papildomai T. Andruška parodė, kad įvykio vietoje E. K. bandė įtikinti, jog automobilį vairavo motina S. K.. E. Grikštas parodė, kad S. K. norėjo prisiimti kaltę ir tik įspėta dėl atsakomybės pripažino, jog automobilį vairavo jos sūnus E. K..
Nors kaip liudytojai E. K. prašymu teisme apklausti M. P. ir M. A. teigė, kad juos ir E. K. vežė R. P., pastarasis tvirtino, kad užmigusį girtą E. K. pats nusprendė jo automobiliu parvežti į namus, tačiau nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė, vertino kaip siekimą padėti pažeidėjui išvengti atsakomybės, nes juos paneigia anksčiau aptarti duomenys.
Tiek E. K. bei jo mamos pirminiai paaiškinimai, tiek policijos pareigūnų E. Grikšto ir T. Andruškos tarnybiniai pranešimai bei jų paaiškinimai teisme apibūdina įvykio aplinkybes, sutampa su rašytine bylos medžiaga, ir šie duomenys, skirtingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad būtent E. K. vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo mamai.
Paminėti įrodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, motyvavęs išvadą, kodėl remiasi vienais įrodymais ir kodėl kitus įrodymus atmeta, pašalino visus byloje esančius prieštaravimus ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek E. K. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis, ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), laikytina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.