Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K. ir E. K. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo, dovanojimo sutarties ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiomis dalyje dėl restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslinęs savo reikalavimus (t. 2, b.l. 8-13), šioje byloje reiškiamais reikalavimais prašė: 1) panaikinti 2002-04-08 Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 79-10319 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Juozui kairiui“; 2) pripažinti negaliojančia 2004-06-01 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. patvirtintą Žemės sklypo dovanojimo sutartį, registro Nr. JK-3304, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo L. K. nuosavybėn; 3) pripažinti negaliojančia 2009-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, reg. Nr. JK-1929, išduoto Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K., dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 4) taikyti restituciją natūra - įpareigoti L. K. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją natūra - įpareigoti E. K. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą, 2013-02-18 sprendimu (t. 2, b.l. 105-114) Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą panaikino; prokuroro ieškinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: panaikino kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtinančioms išimtinę valstybės nuosavybę į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinius (LR Konstitucijos 47 str., CK 4. 7 str. 2 d., Vandens įstatymo 5 str., CK 1.80 str. 1 d.) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 79-10319 „Dėl nuosavybė teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“; pripažino negaliojančia 2009 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. JK-1929 dalį, kuria E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. K. paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. 2004 m. birželio 1 d. patvirtintą žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. JK-3304, kuria J. K. padovanojo atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); bylą reikalavimo dėl restitucijos taikymo dalyje perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs ginčijamą sprendimą bei sandorius ir perdavęs pirmos instancijos teismui spręsti restitucijos taikymo klausimą, nurodė, kad sprendžiant restitucijos klausimą reikia tirti eilę aplinkybių (dėl grąžintino turto valdytojų sąžiningumo; grąžintino turto vertės reikšmingu laikotarpiu; vandens telkinio dalies, patenkančios į žemės sklypus, ploto; restitucijos būdo ir apimties, galimybės grąžinti valstybei tik dalį žemės sklypo, užimto vandens telkiniu; investicijų į žemė sklypus ir su tuo susijusio galimo sklypų vertės padidėjimo ir kt.).

Atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovas prašė taikyti dalinę restituciją, grąžinant valstybei tik žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios patenka į Bražuolės I tvenkinio ribas, o likusias šių žemės sklypų dalis paliekant nuosavybės teise atitinkamai atsakovams L. K. ir E. K. bei už valstybei grąžintas minėtų žemės sklypų dalis įpareigojant NŽT prie ŽŪM atkurti nuosavybės teises mirusiojo J. K. vardu į lygiavertį 301,20 Eur vertės žemės sklypą toje pačioje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini) vietovėje. Paaiškino, kad UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengė minėtų žemės sklypų planus, iš kurių matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2,70 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, yra 15204 kv. m arba 1,5204 ha (pagal vieną planą – 6001 kv. m bei pagal kitą planą – dar 9203 kv. m), o likusi 1,18 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis, kuri turi būti grąžinta valstybei; taip pat iš UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 1,50 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, yra 10571 kv. m arba 1,0571 ha, o likusi 0,44 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis, kuri turi būti grąžinta valstybei. Nurodė, kad analogiški plotai yra nurodyti ir atsakovo NŽT atstovo prašymu VĮ Valstybės žemės fondo specialisto S. L. parengtoje minėtų žemės sklypų naudojimosi schemoje. Nurodė, kad J. K. buvo atkurta nuosavybės teisė, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 4,20 ha (2,70 ha ir 1,50 ha) ploto žemės sklypą, kurio nominali vertė buvo 2743 Lt (1611 Lt ir 1102 Lt) (794,43 Eur); paskaičiavus proporcingai abiejų valstybei grąžintinų minėtų žemės sklypų dalių vertes valstybė lieka skolinga atsakovams L. K. ir E. K. 301,20 Eur, todėl nuosavybės teisės mirusiojo J. K. vardu turi būti atkurtos į lygiavertį 301,20 Eur vertės žemės sklypą. Pažymėjo, kad teisės aktai buvo pažeisti tik atkuriant nuosavybę į vandens telkiniu užimtas žemės sklypų dalis, kitoje dalyje pažeidimų nebuvo padaryta. Taip pat pažymėjo, kad taikyti restituciją pilna apimtimi būtų neprotinga ir nesąžininga atsakovų L. K. ir E. K. atžvilgiu, kurie yra sąžiningi įgijėjai, todėl pritaikius restituciją pilna apimtimi būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai.

Atsakovai L. K. ir E. K. bei jų atstovas taip pat prašė taikyti dalinę restituciją analogiškais motyvais, kaip ir atsakovo NŽT prie ŽŪM atstovas. Paaiškino, kad atsakovai L. K. ir E. K. jų valdomuose minėtuose žemės sklypuose vykdė ūkinę veiklą, jų lėšomis įrengtas asfaltuotas kelias nuo pagrindinio kelio iš (duomenys neskelbtini) iki L. K. naudojamo sklypo, šiame sklype pastatyti vartai, tvora, rytinėje dalyje - elektros linija (elektros pastotė), kurią jie taip pat įrengė savo lėšomis; greta šių žemės sklypų yra atsakovų namų valda, esanti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nemažai – apie 30000 Lt – lėšų atsakovai įdėjo ir į tvenkinio tvarkymą - liepto įrengimą, vandens pralaidos įrengimą, įžuvinimą, valymą, pakrančių tvarkymą, bet reikalavimo dėl šių išlaidų atlyginimo nereiškia. Nurodė, kad jeigu teismas pritaikytų restituciją pilna apimtimi, buvusiems savininkams turi būti atkurtos teisės į turėtą nekilnojamį turtą, o atsakovams, kurie buvo turto sąžiningi įgijėjai, jeigu ir ne šioje byloje, kurioje jie nepareiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, tai vėliau, jiems pareiškus tokį reikalavimą, turėtų būti atlyginta už jų investicijas į valstybei grąžintą turtą, t.y. už daikto pagerinimą.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. CK 1.80 str. 2 d. nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t.y. turi būti taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d., CK 6.145 str. 1 d.), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Tačiau ne visais atvejais taikoma restitutio in integrum, taigi ne visuomet yra teisinga, sąžininga ir protinga, o kai kuriais atvejais – ir neįmanoma, šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo.

CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Todėl būtina pažymėti, kad, panaikinus sprendimus atkurti nuosavybės teises ir pripažinus sandorius negaliojančiais, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimą, dėl kurio pripažįstami neteisėtais sprendimai ir negaliojančiomis sutartys, pobūdį. Įstatymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos būdą ar netgi apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Įstatymu tiesiogiai numatyta galimybė netaikyti bendros taisyklės dėl restitucijos natūrą, taikant ją pinigais (CK 6.146 str.). Restitucijos ekvivalentas pinigais turi būti nustatomas atsižvelgiant į sandorio šalių sąžiningumą ir įvertinus turto vertę, buvusią jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovai L. K. ir E. K. įgijo turtą neatlygintinų sandorių pagrindu, o reikalavimų dėl nuostolių, susijusių su investicijomis į valstybei grąžintiną turtą, atlyginimo ar dėl su grąžintino turto priežiūra susijusių išlaidų atlyginimo, ar vaisių ir pajamų grąžinimo (CK 6.150 str., CK 6.151 str.), atsakovai L. K. ir E. K. nepareiškė, todėl jų sąžiningumo ar nesąžiningumo klausimas nesprendžiamas, juo labiau, kad atsakovų, fizinių asmenų, sąžiningumo nekviestionuoja ir ieškovas, kurio atstovė ir nagrinėjant bylą teisme pažymėjo, kad atsakovai yra sąžiningi turto įgijėjai.

Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013-02-18 sprendimą šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (t. 2, b.l. 197).

Atsakovas NŽT pateikė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengtus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus, iš kurių matyti, kad: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto L. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 2,70 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, kurios ribos 6001 kv. m ploto žemės sklypo plane pažymėtos taškais 1-2-3-4...26-1, o 9203 kv. m ploto žemės sklypo plane pažymėtos taškais 1-2-3-4...54-1, yra iš viso 15204 kv. m arba 1,5204 ha ploto (pagal abu šio sklypo planus), taigi, likusi 1,18 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu, kurio plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 1,50 ha, dalis, neužimta vandens telkiniu, kurios ribos plane pažymėtos taškais 1-2...56-1, yra 10571 kv. m arba 1,0571 ha ploto, taigi, likusi 0,44 ha ploto dalis – tai yra (duomenys neskelbtini) tvenkiniu užimta minėto žemės sklypo dalis. Taip pat atstovas pateikė VĮ Valstybės žemės fondo specialisto S. L. parengtą minėtų žemės sklypų naudojimosi schemą, iš kurios matyti, kad: žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje pažymėtas raide A), tvenkiniu užimta dalis yra 1,18 ha ploto, neužimta vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) tvenkiniu – sklypo dalis – 1,52 ha ploto (0,92 ha + 0,60 ha); žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (schemoje pažymėtas raide B), tvenkiniu užimta dalis yra 0,44 ha ploto, neužimta vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) tvenkiniu – sklypo dalis – 1,06 ha ploto. Taigi, šie plotai atitinka UAB „Geodeziniai matavimai“ 2015-02-09 parengtų minėtų žemės sklypų planuose nurodytus plotus, juos suapvalinus iki dviejų skaičių po kablelio.

Kaip paaiškino atsakovai L. K. ir E. K. bei jų atstovas, atsakovai su minėtais žemės sklypais siejo teisėtus lūkesčius, tikėdamiesi ir toliau valdyti šiuos žemės sklypus, kuriuose jie vykdė ūkinę veiklą, jų lėšomis įrengtas asfaltuotas kelias nuo pagrindinio kelio iš (duomenys neskelbtini) iki L. K. naudojamo sklypo, šiame sklype pastatyti vartai, tvora, rytinėje dalyje - elektros linija (elektros pastotė), kurią jie taip pat įrengė savo lėšomis; greta šių žemės sklypų yra atsakovų namų valda, esanti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri su šiais žemės sklypais sudaro vientisą masyvą (t. 1, b.l. 36-39, 48, 49, 83, 89; t. 2, b.l. 37); nemažai – apie 30000 Lt – lėšų atsakovai įdėjo ir į tvenkinio tvarkymą - liepto įrengimą, vandens pralaidos įrengimą, įžuvinimą, valymą, pakrančių tvarkymą (t. 2, b.l. 160-163), bet reikalavimo dėl šių išlaidų atlyginimo nereiškia. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovų L. K. ir E. K. atstovas, o taip pat ir atsakovo NŽT atstovas, įstatymų pažeidimai nustatyti tik atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypų dalis, kurios patenka į vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas, o atkuriant nuosavybės teises į likusias minėtų žemės sklypų dalis pažeidimų nebuvo nustatyta, ką konstatavo savo 2013-02-18 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas. Teismas sutinka ir su atsakovų argumentais, kad pritaikius restituciją pilna apitimi, kaip to prašo ieškovas, buvusiems savininkams turi būti atkurtos teisės į turėtą nekilnojamį turtą, o atsakovams, kurie buvo turto sąžiningi įgijėjai, jeigu ir ne šioje byloje, kurioje jie nepareiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, tai vėliau, jiems pareiškus tokį reikalavimą, turėtų būti atlyginta už jų investicijas į valstybei grąžintą turtą, t.y. už daikto pagerinimą, nors šio turto atsakovai neteko ne dėl jų kaltės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei natūra. Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtą administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai būtų kuo greičiau pašalinti – turi būti pakartotinai operatyviai išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Spręsdamas dėl restitucijos ypatybių šiais atvejais teismas sprendime nurodo, kad tokių priemonių turi imtis valstybės institucija, veikdama pagal įstatymus, ir teismas nustato tam pakankamą terminą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisių piliečiams atkūrimą reglamentuoja ir turi būti taikomos Atkūrimo įstatymo 13, 16, 18 ir kitų straipsnių nuostatos. Sprendžiant dėl termino paskyrimo svarbu, kad tai jau būtų pakartotinai priimamas sprendimas, todėl galima išvada, jog visi reikiami dokumentai nuosavybės atkūrimo klausimui spręsti yra surinkti, nebent juos reikia papildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad nei J. K., nei atsakovai L. K. ir E. K. niekaip neįtakojo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtus žemės sklypus, byloje nenustatyta jokių J. K. neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, tokių jo veiksmų nenurodė ir ieškovas, taip pat byloje nėra nustatyta, kad atsakovai L. K. ir E. K. būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdami sudaryti neteisėtus sandorius ir taip įgyti valstybės turtą asmeninėn nuosavybėn, o nuosavybės teisės buvo atkurtos J. K. pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas dėl valstybės institucijos – Vilniaus apskrities viršininko administracijos - aplaidžių veiksmų, priimant sprendimus, susijusius su žemės sklypo perdavimu privačion nuosavybėn, kas nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas konstatuoja, kad taikyti šioje byloje restituciją pilna apimtimi yra neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atsakovų ažvilgiu, kurių padėtis, pritaikius restituciją pilna apimtimi, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos restitucijos taikymo šalies – valstybės - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Pagaliau teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Teismo vertinimu, neprotinga šioje byloje taikyti restituciją pilna apimtimi ir tuo aspektu, kad tokiu atveju valstybei atsirastų pareiga pilna apimtimi atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtą turtą, o tai pareikalautų ir didesnių išlaidų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, jų sukuriamas prielaidas galimiems ginčams ateityje, teismas sprendžia, kad restitucijos taikymas natūra pilna apimtimi sukeltų didelių nepatogumų abiems šalims, todėl siekiant užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, o taip pat siekiant išvengti galimų tolesnių šalių ginčų nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dalinė restitucija (CK 6.145 str. 2 d.), perduodant valstybės nuosavybėn 118/270 dalis 2,70 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant L. K. nuosavybėje likusias 152/270 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - Bražuolės I tvenkinio - ribas; taip pat perduodant valstybės nuosavybėn 44/150 dalis 1,50 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant E. K. nuosavybėje likusias 106/150 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.

Pritaikius tokią, kaip anksčiau išdėstyta, dalinę restituciją iš esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, o ji turi būti pabaigta, todėl valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, įpareigotina per, teismo nuomone, pakankamą terminą, t.y. per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. vardu į lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kaip siūlė ir atsakovo NŽT atstovas, atsižvelgiant į tai, kad šioje vietovėje atsakovams paliktinos dalys jų naudojamų minėtų žemės sklypų, čia jie turi namų valdą, beje, ir J. K. taip pat gyveno šioje vietovėje, t.y. (duomenys neskelbtini).

Iš nuosavybės teisių J. K. atkūrimo į žemės sklypus byloje esančių dokumentų – VAVA 2002-04-08 sprendimo Nr. 79-10319 (t. 1, b.l. 68), 1998-11-09 išvados Nr. 98/346 (t. 1, b.l. 81) žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų kopijų matyti (t. 1, b.l. 84-85, 86-87), kad J. K. grąžinamo 2,70 ha ploto žemės sklypo nominali vertė buvo 1641 Lt, o 1,50 ha ploto žemės sklypo nominali vertė buvo 1102 Lt, taigi, bendra abiejų sklypų vertė buvo 2743 Lt (arba 794,43 Eur). Paskaičiavus turto vertę, proporcingai atsakovų L. K. ir E. K. valstybei grąžintinų žemės sklypų dalių vertei, nustatytina, kad lygiaverčio žemės sklypo, į kuri turi būti atkurtos nuosavybės teisės J. K. vardu, vertė yra 302 Eur.

Taikant dalinę restituciją, būtina išspręsti nuosavybės teisių įregistravimo atsakovams L. K. ir E. K. į jiems nuosavybėje paliktinas atitinkamai žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios nepatenka į valstybei grąžintino vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) tvenknio – ribas, klausimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimas, todėl tokiam sprendimui įsiteisėjus būtent jis bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įrašams registre keisti įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, atsakovams L. K. ir E. K. paliktinų nuosavybėje minėtų žemės sklypų dalių nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre nurodytinas įsiteisėjęs šis teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Vilniaus apygardos teismas, 2013-02-18 sprendimu panaikinęs Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą ir patenkinęs prokuroro ieškinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė, todėl jis sprendžiamas šiuo teismo sprendimu.

Taigi, prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai dėl administracinio akto nuginčijimo patenkintas, tačiau išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį šioje byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos.

Prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai atsakovams L. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinti, tačiau teismas vertina, kad yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, įvertinus tai, kad atsakovų, fizinių asmenų, veiksmai sudarant ginčijamus sandorius buvo sąžiningi, kad jie laikėsi įstatymų reikalavimų dėl sandorių sudarymo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš šių atsakovų būtų neproporcinga priemonė, kuri galėtų pažeisti šių asmenų teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (CPK 96 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos iš minėtų atsakovų nepriteistinos. Remiantis tais pačiais argumentais 22,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, susidariusios šioje byloje, iš minėtų atsakovų taip pat nepriteistinos, o apmokamos iš valstybės biudžeto.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2010-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas Nekilnojamojo turto registre, draudžiantis atsakovui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 127).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 150, 269, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

perduoti valstybės nuosavybėn 118/270 dalis 2,70 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant L. K. nuosavybėje likusias 152/270 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio - ribas;

perduoti valstybės nuosavybėn 44/150 dalis 1,50 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patenka į (duomenys neskelbtini) tvenkinio ribas, paliekant E. K. nuosavybėje likusias 106/150 dalis šio žemės sklypo, nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.

Šis teismo sprendimas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises L. K. į 152/270 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas; E. K. – į 106/150 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenkančias į vandens telkinio - (duomenys neskelbtini) tvenkinio – ribas.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. K. vardu į lygiavertį 302 Eur vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2010-11-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį atsakovui L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto Nr. 0110008660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.