Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-5155-947/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
2YT-5155-947/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00563-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Suinteresuotas asmuo
T. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
Pareiškėjas
V. G. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5155-947/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00563-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė – Stanienė,sekretoriaujant Kamilei Trainei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui T. L.,

nedalyvaujant pareiškėjai V. G. L., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. G. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. liepos 14 d., mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2009 m. liepos 14 d. mirė jos sutuoktinis V. L.. Po sutuoktinio mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo pradėta. Po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėja toliau liko gyventi šeimos bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Suinteresuotas asmuo T. L. yra pareiškėjos ir palikėjo sūnus, kitų įpėdinių, galinčių paveldėti turtą po V. L. mirties, nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. L. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad po jo tėvo V. L. mirties likusį turtą pradėjo valdyti ir juo naudotis pareiškėja (mokėjo komunalinius mokesčius už butą, faktiškai rūpinosi butu).

Byla išnagrinėta pareiškėjai Vidai G. L. bei suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovams nedalyvaujant. Jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo T. L. nurodė, kad jo motina (pareiškėja) dėl sunkios sveikatos būklės negali atvykti į teismą ir dalyvauti posėdyje (b. l. 47-49).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, jog ji per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimu (b. l. 40–45).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad neprieštarautų pareiškimo patenkinimui tokiu atveju, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (b. l. 50–51).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad 1968 m. kovo 16 d. susituokė pareiškėja V. G. L. ir V. L. (b. l. 12), kuris 2009 m. liepos 14 d. mirė (b. l. 15). Po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 11). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo T. L. yra įpėdiniai paveldint pagal įstatymą po palikėjo mirties, kitų pirmosios ar antrosios eilės įpėdinių, paveldint pagal įstatymą, nėra (b. l. 17).

Gyvenant santuokoje su palikėju 1991 m. rugpjūčio 14 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 9 pagrindu pareiškėjos V. G. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 16). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina aplinkybę, kad po palikėjo V. L. mirties pareiškėja mokėjo buto ((duomenys neskelbtini), Kaune) išlaikymui reikalingus mokesčius (b. l. 18–33). Šias faktines aplinkybes patvirtino teismo posėdyje suinteresuotas asmuo T. L. ir liudytoja V. L.. Šie asmenys taip pat patvirtino, kad po palikėjo mirties pareiškėja vienintelė faktiškai naudojosi nurodytu butu, jame gyveno.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, liudytojos V. L. teismo posėdyje duotais parodymais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. G. L., būdama palikėjo sutuoktinė, kaip savo valdė po mirties likusį turtą. Pareiškėjos sūnus, procese dalyvaujantis suinteresuotu asmeniu, dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo į notarų biurą nesikreipė, jis sutinka, kad palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė jo mama pareiškėja V. G. L..

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą visą palikimą nesant pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių (CK 5.13 straipsnis). Notaro pateikta pažyma patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po V. L. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, suinteresuotas asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad neketina kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, liudytojos teismo posėdyje duoti parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185 straipsniai). Įvertinus bylos įrodymų visumą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. L. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Kiti įpėdiniai – palikėjos sūnus T. L. – dėl palikimo priėmimo nesikreipė, sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėja. Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Iš pareiškėjos priteistinos 7,98 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 94 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. liepos 14 d., mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Vidos G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,98 Eur (septynių Eur 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojos pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė