Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-03 · Administracinė byla Nr. I-1451-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
I-1451-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05939-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. J., K. N., A. S., R. G., A. G., Z. J., L. G., J. G., G. M., B. K., B. U., A. P., V. V., R. B., M. P., G. G., L. M.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1451-484/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05939-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., K. N., A. S., R. G., A. G., Z. J., L. G., J. G., G. M., B. K., B. U., A. P., V. V., R. B., M. P., G. G. ir L. M. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento, ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai V. J., K. N., A. S., R. G., A. G., Z. J., L. G., J. G., G. M., B. K., B. U., A. P., V. V., R. B., M. P., G. G. ir L. M. padavė teismui skundą (I t., b. l. 30-37), kuriame prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančiu 2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918) sumažinto pareiginės algos koeficiento taikymo:

iš Klaipėdos teritorinės muitinės už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2011-12-31: V. J. – 235, 49 Eur (813,11 Lt), A. S. – 261,24 Eur (902,01 Lt), A. G. – 353,67 Eur (1221,14 Lt), Z. J. – 147,25 Eur (508,41 Lt), L. G. – 168,85 Eur (583,00 Lt), J. G. – 121,54 Eur (419,65 Lt), G. M. – 494,60 Eur (1707,74 Lt), B. K. – 1,50 Eur (5,18 Lt), B. U. – 128,16 Eur (442,50 Lt), A. P. – 159,08 Eur (549,27 Lt), V. V. – 1,50 Eur (5,19 Lt), R. B. – 669,84 Eur (2 312,83 Lt), M. P. – 199,81 Eur (689,90 Lt), G. G. – 121,10 Eur (418,12 Lt), L. M. – 595,03 Eur (2 054,53 Lt);

iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas): V. J. – 31,02 Eur (107,10 Lt), K. N. – 47,82 Eur (165,12 Lt), A. S. – 201,49 Eur (695,70 Lt), R. G. – 105,03 Eur (362,66 Lt), A. G. – 341,67 Eur (1 179,72 Lt), Z. J. – 113,70 Eur (392,60 Lt), L. G. – 113,15 Eur (390,69 Lt), J. G. – 102,68 Eur (354,52 Lt), G. M. – 179,59 Eur (620,08 Lt), B. K. – 109,73 Eur (378,89 Lt), B. U. – 109,72 Eur (378,84 Lt), A. P. – 303,85 Eur (1049,15 Lt), V. V. – 108,91 Eur (376,05 Lt), R. B. – 395,15 Eur (1364,39 Lt), M. P. – 109,73 Eur (378,86 Lt), G. G. – 94,09 Eur (324,86 Lt), L. M. – 321,09 Eur (1108,65 Lt) (b. l. 12-16).

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, valstybės tarnautojai. Darbo užmokestis jiems mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Nuo 2009-05-01, valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai, buvo pakeisti VTĮ 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai. Nurodytas VTĮ nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pažymėjo, kad tarnybos metu jie atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, todėl jiems turi būti išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Tačiau Muitinės departamentas 2013-10-15 raštu Nr. (5.21)3B-11938 atsisakė sumokėti dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 135-137). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjams buvo mokamas darbo užmokestis, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai dalyje reikalavimų praleido įstatymais nustatytą trejų metų senaties terminą, kuris turi būti taikomas ir skundas šioje dalyje atmetamas.

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 132-134) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir Muitinės departamentas. Atsakovas taip pat daliai pareiškėjų reikalavimų prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį.

Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjai ir atsakovas Kauno teritorinė muitinė raštu informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais (I t., b. l. 38-82) nustatyta, kad pareiškėja V. J. nuo 2003-11-05 iki 2013-07-31 dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigose (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2013-08-01 V. J. laikinai eina Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis 13 kategorija).

Pareiškėja K. N. nuo 2012-08-24 iki 2012-12-28 ėjo Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2013-03-14 K. N. eina Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja A. S. nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 12 kategorija). Nuo 2012-01-01 A. S. eina Muitinės departamento Personalo administavimo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 12 kategorija).

Pareiškėja R. G. nuo 2012-01-16 iki 2012-06-18 ėjo Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-06-21 R. G. eina Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja A. G. nuo 2005-02-24 iki 2011-04-18 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija), o nuo 2011-04-19 iki 2011-12-30 laikinai ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus viršininko pareigas (A lygis, 14 kategorija). Nuo 2012-01-01 A. G. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 13 kategorija).

Pareiškėja Z. J. nuo 2007-07-16 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 Z. J. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja L. G. nuo 2004-07-01 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 iki 2012-01-31 ir nuo 2012-05-30 eina L. G. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja J. G. nuo 2004-11-16 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 iki dabar J. G. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėjas G. M. nuo 2004-07-01 iki 2009-09-21 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (A lygis, 13 kategorija), nuo 200-09-22 iki 2011-04-18 - Finansų ir apskaitos skyriaus viršininko pareigas (Alygis, 14 kategorija) nuo 2011-04-19 iki 2011-12-31 - Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 12 kategorija). Nuo 2012-01-01 G. M. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 12 kategorija).

Pareiškėja B. K. nuo 2011-12-22 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 B. K. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja B. U. nuo 2008-10-27 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 B. U. eina Muitinės departamento Finansų skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja A. P. nuo 2004-11-15 iki 2011-12-21 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija), nuo 2011-12-22 iki 2011-12-31 – Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 12 kategorija). Nuo 2012-01-01 iki 2012-05-11 A. P. ėjo Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11 kategorija), nuo 2012-05-12 eina Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 12 kategorija) .

Pareiškėjas V. V. nuo 2011-12-22 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11kategorija). Nuo 2012-01-01 eina Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 11kategorija).

Pareiškėjas R. B. nuo 2003-02-03 iki 2011-1231 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininko pareigas (A lygis, 14 kategorija). Nuo 2012-01-01 R. B. eina Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 13 kategorija).

Pareiškėjas M. P. nuo 2005-10-01 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 M. P. eina Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėjas G. G. nuo 2008-02-05 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 11 kategorija). Nuo 2012-01-01 G. G. eina Muitinės departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A lygis, 11 kategorija).

Pareiškėja L. M. nuo 2003-04-22 iki 2011-12-31 ėjo Klaipėdos teritorinės muitinės Bendrųjų reikalų skyriaus viršininkės pareigas (A lygis, 14 kategorija). Nuo 2012-01-01 L. M. eina Muitinės departamento Dokumkentų valdymo skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigas (A lygis, 13 kategorija).

Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalių, susidariusių dėl Konstitucijai prieštaraujančio reglamentavimo taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01, priteisimo. Atsakovai prašo nagrinėjamoje administracinėje byloje taikyti trejų metų ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių jie delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjai prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-05-01, tačiau į teismą kreipėsi tik 2013-10-25, todėl yra praleidę terminą kreiptis į teismą iki 2010-10-25 ir nėra pagrindo jį atnaujinti, todėl pareiškėjų V. J., V. B. ir I. O. skundų reikalavimai nurodyta apimtimi atmestini (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Kaip matyti, pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kuriems be išlygų taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apmokėjimą (4 straipsnio 2 dalis).

Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-227 (Žin., 2009, Nr. 49-13937), kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d. ) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15-20 kategorijų valstybės tarnautojų algos koeficientus. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Šių aktų nuostatos buvo taikomos apskaičiuojant ir pareiškėjų darbo užmokestį ir dėl kurių pareiškėjai nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013-10-01 negavo dalies darbo užmokesčio. Tai patvirtina Muitinės departamento ir Klaipėdos teritorinės muitinės pažymos (I t., b. l. 83-127).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Taigi šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuoja, kad pareiškėjų darbdavys, vadovaudamasis Grąžinimo įstatyme nustatytomis sąlygomis turi pareigą kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, kurio pareiškėjai neginčija, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų V. J., K. N., A. S., R. G., A. G., Z. J., L. G., J. G., G. M., B. K., B. U., A. P., V. V., R. B., M. P., G. G. ir L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė