Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-01-21 · Civilinė byla Nr. 2-127-359/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
2-127-359/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
A. J., J. B., V. V.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-127-359/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-02096-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 21 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjai V. L., jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, suinteresuotiems asmenims A. J., J. B. ir V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., J. B. bei V. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. M., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo žmonos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po motinos mirties yra likęs nepaveldėtas turtas- vienkartinės įmokos už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) mirusiosios E. M. vardu. Šį juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad ji ir seserys gautų paveldėjimo teisės liudijimus į visą tėvų buvusį turtą.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: V. L. ir trys jos seserys, kurios įtrauktos suinteresuotais asmenimis, laiku priėmė savo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. M. palikimą. 2015-12-06 buvo mirusi pareiškėjos motina E. M., gyvenusi ir mirusi Kaišiadorių rajone. Dėl jos palikimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Iš pirmos eilės įpėdinių yra tik V. L. ir jos seserys, nurodytos suinteresuotais asmenimis. Į motinos palikimą nei ji, nei seserys tiesiogiai nepretenduoja, nes tą palikimą priėmė jų tėvas A. M.. Jis po savo žmonos E. M. mirties tvarkė, naudojosi ir valdė visą ūkį, t. y. gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, žemės sklypus, mokėjo visus mokesčius, pasiėmė sau žmonos asmeninius daiktus, nuotraukas ir pan. Jis priėmė savo žmonos, pareiškėjos motinos, palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Motinos vardu yra įmokos už iš valstybės išperkamą žemės sklypą po pastatais ir šalia jų.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. L. ir jos atstovas advokatas Aleksandras Kuznecovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu suinteresuotieji asmenys V. V., A. J. bei J. B. pilnai sutiko su sesers V. L. pareiškimu ir jį palaikė; patvirtino, jog jų tėvas A. M. po savo žmonos, V. V., A. J. ir J. B. motinos, E. M. mirties gyveno (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, tvarkė žemę, ją prižiūrėjo, tai yra tikrai priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad E. M. buvo (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. sutuoktinė ir pareiškėjos V. L. motina (b.l. 7, 12, 13, 14, 16). E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Po jos mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi E. M. testamento nebuvo sudariusi. Šiuo metu yra likusios nepaveldėtos pareiškėjos motinos sumokėtos įmokos už iš valstybės išperkamą žemės sklypą po pastatais (b.l.8), kuriuos, kaip nurodė pareiškėja ir patvirtino suinteresuoti asmenys, po sutuoktinės mirties tvarkė, naudojosi ir valdė A. M., ir šalia jų (b.l. 4, 8, 23, 25, 27). Tiek mirusysis A. M., tiek pareiškėja, tiek kiti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po E. M. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l. 10, 11). O po (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. mirties į notarą pareiškėja V. L. ir suinteresuoti asmenys V. V., A. J. bei J. B. kreipėsi (b.l. 9).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-12-22 pažymos Nr. ĮP-42 Dėl E. ir A. M. gyvenamos vietos iki mirties (b.l. 7) matyti, kad tiek A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tiek E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta iki mirties buvo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos V. L. pareiškime, jos bei jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad A. M. po savo sutuoktinės E. M. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, jame ir toliau gyveno, patvirtina ir suinteresuotų asmenų V. V., A. J. bei J. B. parodymai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad E. M. sutuoktinis A. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu (gyvenamuoju namu, kur iki mirties gyveno, bei kitais pastatais, žemės sklypu) naudojosi, tvarkė ir valdė, mokėjo mokesčius, t.y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. E. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas A. M., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusios E. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

V. L. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis