Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2577-1034/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
e1-2577-1034/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26680-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2577-1034/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26680-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, iki 2007 m. balandžio 1 d. atlyginti padarytą žalą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (5 veikos) 8 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. Ž. 2023 m. liepos 17 d. apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. B., t. y. tris kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į kairę veido pusę, tokiais veiksmais sukeldamas V. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 17 d. ryte išėjo į darbą, kadangi nebuvo daug darbų, turėjo laisvo laiko, dėl to pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė vienas, išgėrė 0,7 talpos butelį degtinės. Dar būnant darbe nuo alkoholio aptemo sąmonė ir daug ko neprisimena. Labai sunkiai prisimena, kaip grįžo į namus. Grįžęs namo be jokios priežasties priėjo prie sugyventinės V. ir sudavė jai pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius. Trenkė tris kartus delnu per V. veidą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, jam pačiam toks elgesys yra visiškai nesuprantamas. Su V. iki to nesipyko, jokio konflikto nebuvo. Po to, kai sudavė V. minėtus smūgius, iš buto pasišalino. Nuėjo į darbą ir ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 1 l degtinės „Finlandia“. Nakties metu, apie 4 val., grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). V. jo nenorėjo įsileisti, tačiau galiausiai duris atidarė. Galimai grįžus namo su V. B. buvo kažkoks žodinis konfliktas, po ko jis nuėjo miegoti. 2023 m. liepos 18 d. apie 15 val. jį pažadino sugyventinė V. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nurodyti negali, nes jis dėl girtumo neprisimena. Tarp jų kilo tik žodinis konfliktas, bet jokio smurto prieš V. 2023 m. liepos 18 d. nenaudojo. Galiausiai V. iškvietė policiją ir jį sulaikė. Su V. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso jai. Minėtame bute gyvena ji ir jos sugyventinis D. Ž. Su D. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus, turi bendrą (duomenys neskelbtini), kuri jau yra (duomenys neskelbtini) ir su jais kartu negyvena. Su D. santykiai visuomet būdavo geri, pykdavosi retai. Jei kildavo konfliktai, tai tik tuomet, kai D. būdavo pavartojęs alkoholio. Kai D. būna išgėręs, jis kardinaliai pasikeičia, tampa konfliktiškas. 2023 m. liepos 17 d. dienos metu buvo namuose minėtu adresu, D. buvo darbe. Apie 17.00 val. į namus sugrįžo sugyventinis D., kuris buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jai būnant virtuvėje atėjo D. ir be jokios priežasties ir paaiškinimo tris kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į kairę veido pusę. Smūgiai pataikė į žandą ir ausį. Nuo suduotų smūgių jai iš karto atsirado ūžesys kairėje ausyje, juto fizinį skausmą, kuris nebuvo labai stiprus ir greitai praėjo, kraujosruvų ant veido nebuvo. Kodėl D. jai trenkė, nežino, jis nieko jai nepasakė, net nešnekėjo, tiesiog be žodžių atėjo į virtuvę ir sudavė minėtus smūgius. Ji išsigando, nesuprato kas vyksta ir paskambino 112. Į butą atvykę pareigūnai iškvietė GMP, kurie įtardami, kad jai gali būti plyšęs ausies būgnelis, išgabeno ją į Santaros klinikas išsamesniam tyrimui. Santaros klinikų skubios pagalbos skyriuje pralaukė 45 min., tačiau joks gydytojas prie jos nepriėjo, dėl to nesulaukusi apžiūros iš ligoninės išėjo. Iš ausies kraujas nebėgo, skausmo nejuto. Ausyje girdėjo ūžesius. Į medikus dėl šio įvykio nesikreipė. Ausyje ūžesys buvo dar kelias dienas po įvykio. Saugodama ausį, į jos vidų įsidėdavo vatos. Šiuo metu viskas yra gerai, ūžesys liovėsi, su minėta ausimi girdi, dėl to į medikus nesikreipė. Į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė ir kreiptis dėl minėto sužalojimo neketina. Su D. kalbėjo apie minėtą įvykį, kai pastarasis prasiblaivė. Klausė D., už ką jis jai trenkė, tačiau jis negalėjo savo veiksmų paaiškinti, nes pats nesuprato, kodėl taip pasielgė. Kitą dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d. D. nakties metu grįžo namo, tačiau ji jo į butą neleido. D. pradėjo daužyti duris, dėl to nenorėdama, kad viską išgirstų kaimynai, visgi D. į butą įsileido. D. buvo girtas, pradėjo jai priekaištauti, kad prieš tai buvo iškvietusi policiją. Tačiau konfliktas nurimo ir jie nuėjo miegoti. Ryte, apie 8.00 val. ji kartu su draugais išvyko į Varėnos miškus grybauti. Grįžo į namus apie 15.00 val. Jai grįžus namuose buvo D., kuris buvo neblaivius. D. vėl pradėjo jai priekaištauti, taip tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. ją vieną kartą pastūmė, tačiau ji jokio fizinio skausmo nepatyrė. 2023 m. liepos 18 d. D. jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, kurio metu ji vėl iškvietė policiją. Atvykusiam pareigūnui papasakojo apie prieš ją panaudotą smurtą 2023 m. liepos 17 d. ir 2023 m. liepos 18 d. įvykusį žodinį konfliktą. Galimai pareigūnas ne taip suprato ir surašė, kad smurtą D. prieš ją panaudojo ir 2023 m. liepos 17 d., ir 2023 m. liepos 18 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2023 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą kreipėsi V. B., kuri paaiškino, kad buvo savo namuose, kai į jos namus grįžo jos sugyventinis D. Ž. Su minėtu asmeniu moteris gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Vyras iš niekur nieko pradėjo talžyti moterį delnais per veido sritį, t. y. nesustodamas, daugiau nei du kartus delnais talžė per ausis. Po smūgių abi ausys paraudo. Moteris skundėsi ausų skausmu, ypač kairiosios, nes per ją sunkiai girdi. Moteris dėl minėto įvykio turi pretenzijų savo sugyventiniui, patyrė fizinį skausmą. Moteris kartu su (duomenys neskelbtini) išvežta į Santariškių ligoninę apžiūrai. Moteriai vietoje buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas. Iki atvykstant įtariamas asmuo pasišalino nežinoma kryptimi. Visas konfliktas vyko bute, skirtingose vietose – iš pradžių vyko virtuvėje, po to moteris užsirakino tualete, ten taip pat vyriškis ją daužė delnais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė 1 minutė 46 sekundės. Įraše užfiksuotas BPC darbuotojos ir pranešėjos pokalbis. Pranešėja pokalbio metu verkia, yra susijaudinusi.

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų rašto matyti, kad buvo pateiktos V. B. medicinos dokumentų kopijos. GPM kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastis: pranešėją sumušė sugyventinis, moteriai (duomenys neskelbtini) m., ausies trauma.

Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas atsakymas į paklausimą dėl V. B. apžiūros kortelės su priedais pateikimo. Prie rašto pridėta V. B. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, kurioje nurodyta, kad asmuo pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. liepos 17 d. ryte išėjo į darbą, ten pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Gėrė vienas, išgėrė 0,7 talpos butelį degtinės. Labai sunkiai prisimena, kaip grįžo į namus. Grįžęs namo be jokios priežasties priėjo prie sugyventinės V. ir sudavė jai pranešime apie įtarimą nurodytus smūgius. Trenkė tris kartus delnu per V. veidą. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Su V. iki to nesipyko, jokio konflikto nebuvo. Po to, kai sudavė V. minėtus smūgius, iš buto pasišalino. Nuėjo į darbą ir ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 1 l degtinės. Nakties metu, apie 4 val., grįžo į namus, V. jo nenorėjo įsileisti, tačiau galiausiai duris atidarė. Galimai grįžus namo su V. B. buvo kažkoks žodinis konfliktas, po ko jis nuėjo miegoti.

Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos D. Ž. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. Ž. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. Ž. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, administracine tvarka baustas, jam paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. Ž., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas