- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- AS-442-465-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų ministerijai ir valstybei, atstovaujamai Vyriausybės
- Kategorijos
- 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3349; 2) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį - 652,21 Lt kas mėnesį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo vykdymo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad jam Vidaus reikalų ministerijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 11-SP-234 buvo paskirta 1118,81 Lt valstybinė pareigūnų pensija. Nuo 2010 m. vasario 28 d. Vidaus reikalų ministerija pradėjo jam mokėti sumažintą pareigūnų pensiją - 466,60 Lt. 2010 m. balandžio 1 d. jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, tačiau ši institucija 2010 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 1D-3349, remdamasi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, jam davė neigiamą atsakymą. Toks atsakovo sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Taip pat pareiškėjui turi būti priteista neišmokėta jam priklausančios valstybinės pareigūnų pensijos dalis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Vidaus reikalų ministerijos sprendimą, kuris priimtas 2010 m. balandžio 29 d. išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2010 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. prašymus dėl valstybinės pareigūnų pensijos. Skundžiamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2010 m. gegužės 7 d.. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1D-3349 teismui turėjo būti paduotas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo, t. y. iki 2010 m. gegužės 27 d.. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2010 m. birželio 7 d. ir tokiu būdu praleido skundo padavimo terminą. Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas neprašo. Todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 1D-3349 atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį yra išvestinis iš reikalavimo dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo, todėl jį taip pat atsisakytina priimti.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas informuoti apie pensijos sumažinimo pagrindą. Tokio jo prašymo nagrinėjimas negali būti pripažintas ginčo nagrinėjimu ikiteismine tvarka Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies prasme, nes jis atsakovui neginčijo jokio anksčiau priimto administracinio sprendimo teisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad jis taip pat buvo pareiškęs reikalavimą dėl negautos pensijos dalies priteisimo. Šis reikalavimas iš esmės susijęs su ekonominėmis teisėmis ir yra privatinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 19 punkte numatyta, kad pensijos skiriamos vidaus reikalų ministro (arba Vidaus reikalų ministerijos kanclerio) sprendimu, o 27 punkte numatyta, kad kitus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 103 punkte numatyta, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad visais atvejais Vidaus reikalų ministerijos sprendimų dėl paskirtos pensijos mokėjimo apskundimui nustatytas 3 metų terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo skundžiamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, dėl ko pareiškėjo skundui dėl šio Vidaus reikalų ministerijos sprendimo paduoti turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatytas dvidešimties dienų skundo padavimo terminas. Tačiau, vertinant byloje esančią medžiagą, ši teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 1D-3349 turinio, juo buvo atsakyta į 2010 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. pareiškėjo prašymus. Tačiau šių pareiškėjo prašymų byloje nėra, taip pat jų turinys nėra atskleistas ir minėtame Vidaus reikalų ministerijos rašte. Todėl šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, pagal kokias procedūras buvo surašytas minėtas Vidaus reikalų ministerijos raštas, ir nėra galimybės pagal šiuo metu byloje esančią medžiagą šį raštą traktuoti kaip atsakymą į ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka paduotą skundą. Be to, tam tikros institucijos priimtas sprendimas gali būti laikomas sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, tik tokiu atveju, kai atitinkama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra konkrečiai numatyta įstatyme. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju konstatuodamas, kad Vidaus reikalų ministerija veikė kaip ikiteismine tvarka pareiškėjo keliamą ginčą nagrinėjusi institucija, nenurodė jokios konkrečios įstatymo normos, kuri numatytų atitinkamą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.
Dėl išdėstytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Todėl ši nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. Ž. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.