Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-884-623/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-02
Bylos Nr.
2A-884-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
J. J.
Atsakovas
A. R. J.
Išvadą teikia
Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-884-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;75.8.;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Neringos Švedienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Julijai Štreimikienei,dalyvaujant apeliantui A. R. J. ir jo atstovei adv. Danutei Puzirauskienei,ieškovei J. J. ir jos atstovei adv. Ingridai Montvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. R. J., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir iškeldinimo bei pagal atsakovo A. R. J. priešieškinį ieškovei J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį (1 t., b.l. 2-6, 52-55) atsakovui A. R. J. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu patikslinusi ieškinį (1 t, b.l. 98-103) prašė: 1) nutraukti šalių santuoką, esant sutuoktinio kaltei; 2) padalinti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą taip: A. R. J. asmeninės nuosavybės teise palikti Patalpą-Kontrolės praėjimo punktą, esantį Švenčionių r. sav., Pabradės m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą J. J. ir A. R. J. vardu (vidutinė rinkos vertė 7780 Lt.); nekilnojamąjį turtą, esantį Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) k.: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą A. R. J. vardu (bendra vidutinė rinkos vertė 46993 Lt); automobilį Mercedes Benz 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruotą A. R. J. vardu (rinkos kaina yra 500 Lt); 3) nepilnamečių vaikų G. B. J., N. K. J. ir J. C. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) iš atsakovo A. R. J. nepilnamečių vaikų G. B. J., gim. 1992 m. spalio 16 d., N. K. J., gim. 1999 m. gegužės 7 d. ir J. C. J., gim. 2000 m. liepos 28 d., išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 1100 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, 5) atsakovą A. R. J. iškeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., su visais jam priklausančiais daiktais; 6) iš atsakovo A. R. J. ieškovės J. J. naudai už santuokos nutraukimą priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 7) nutraukus santuoką palikti santuokinę pavardę – J.

Ieškovė nurodė, kad pateikė ieškinį dėl gyvenimo skyrium tikėdamasi, kad atsakovas supras savo elgesio žalą ieškovei ir nepilnamečiams vaikams, tačiau atsakovas pasidarė dar agresyvesnis. Toks atsakovo elgesys parodė, jog šeima yra galutinai iširusi ir nebėra jokių perspektyvų ją išsaugoti - pastaruosius keletą metų atsakovas savo elgesiu rodo didžiulę nepagarbą ir žemina ieškovę, dažnai tai daro nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Dažniausiai visą laisvalaikį atsakovas leidžia atskirai nuo šeimos, žaisdamas azartinius žaidimus „Casino“, dėl savo elgesio nuolat pakliūva į teisėsaugos institucijų akiratį. Atsakovas taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, apsvaigęs nuo jo tampa agresyvus ir nevaldomas, neblaivus automobiliu išsiveža nepilnametį sūnų. Atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu vartojo ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovė kreipėsi į specialistus. Atsakovas su ieškove nederina ir šeimos piniginių lėšų panaudojimo klausimų. Ieškovė daro išvadą, kad santykiai tarp šalių pašlijo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė už skaudų emocinį sukrėtimą ir pažeminimus, prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią, atsižvelgdama į santuokos trukmę, atsakovo elgesį ir jos moralinius išgyvenimus, vertina 50 000 Lt. Taip pat nurodė, kad šeimoje augina tris vaikus: dukrą G. B. J., gim. 1992 m. spalio 16 d., dukrą N. K. J., gim. 1999 m. gegužės 7 d., sūnų J. C. J., gim. 2000 m. liepos 28 d., kurių gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi jie yra dar maži, labiau prie ieškovės prisirišę, jiems reikalinga mamos globa ir priežiūra.

Prašydama priteisti vaikams išlaikymą, ieškovė pažymi, kad be bendrų poreikių šalių vaikams reikalingos ir papildomos išlaidos jų muzikiniam ugdymui, nes mergaitės lanko M. K. Čiurlionio menų mokyklą: G. B. dirigavimo klasę, o N. K. fortepijono. Sūnus mokosi P. Vileišio mokyklos muzikinėje klasėje. Atsižvelgiant į didelį muzikinio ugdymo krūvį tenka papildomai samdyti mokytojus, kad vaikai įgytų ir tinkamas bendrojo lavinimo dalykų žinias. Kadangi gyvena užmiestyje vaikus ieškovė vežioja tiek į mokyklą, tiek į kitus užsiėmimus pati, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė teigia, kad dukros G. B. J. išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1767,38 Lt, dukros N. K. išlaikymui - 1634,05 Lt, o sūnaus J. C. išlaikymui - 1619,05 Lt. Ieškovė nedirba, nes su atsakovu buvo nusprendę, jog ieškovė rūpinsis vaikų interesais. Paminėjo, jog visus tuos metus ji padėjo sutuoktiniui vystyti jo verslą, be to, studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete.

Atsižvelgdama į tai, kad buvo patvirtinta šalių pasirašyta sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis, pagal kurią dalis santuokoje įgyto turto buvo perduota ieškovei, todėl kitą bendrąja nuosavybe esantį turtą prašo palikti atsakovui.

Ieškovė nurodė, kad tarpusavio išlaikymas nėra reikalingas, jokių bendrų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Šalys su vaikais gyvena dviems iš vaikų – N. K. J. ir J. C. J. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dėl atsakovo elgesio nesuderinamo su vaikų interesais, gyvenimas viename name yra neįmanomas, todėl prašo iškeldinti atsakovą iš šios gyvenamosios patalpos. Atsakovo iškeldinimas yra įmanomas, nes jis asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą Trakų r., (duomenys neskelbtini), butą - (duomenys neskelbtini) k..

Atsakovas pateikė priešieškinį (2 t., b.l. 60-67) bei patikslintą priešieškinį (2 t., b.l. 88-95) prašydamas 1) nutraukti šalių santuoką dėl J. J. kaltės; 2) nepilnamečio sūnaus J. C. J. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. R. J.; 3) A. R. J. nustatyti uzufruktą į visą sūnaus J. C. J. turtą iki jo pilnametystės; 4) G. B. J., N. K. J., gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. J. bei jai pavesti tvarkyti turtą uzufrukto teise; 5) nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su dukromis G. B. J., N. K. J. ir dalyvauti jų auklėjime kiekvieną dieną abiejų tėvų sutartu laiku ir vietoje, nedalyvaujant ieškovei J. J., savaitgaliais ir švenčių dienomis tėvas A. J. gali išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos su nakvyne, lankyti gimines ir artimuosius, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį vakare iki 20 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 6) nustatyti, kad J. J. gali bendrauti su sūnumi J. C. J. ir dalyvauti jo auklėjime kiekvieną dieną abiejų tėvų sutartu laiku ir vietoje, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Motina turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir leisti su juo laiką. Bendravimo su vaiku trukmė, kai sūnų motina pasiima keletai dienų, kiekvienu atveju suderinama su A. J., iš anksto jam apie tai pranešant; 7) iš atsakovo nepilnamečių G. B. J. bei N. J. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jos sulauks pilnametystės; 8) iš J. J. nepilnamečiui J. C. J. išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės; 9) atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 17-ojo notaro biuro notarės L. M. patvirtinta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, Notarinio registro Nr. 10300, didesnė dalis santuokoje įgyto turto atiteko J. J., po santuokos nutraukimo A. J., asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., Registro Nr. 79/18949, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vidutinė vertė yra 2650 Lt; patalpą-kontrolės praėjimo punktą, esantį Švenčionių r. sav., Pabradės mieste, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2008-01-30 VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 7780 Lt; nekilnojamąjį turtą, esantį Trakų r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti A. R. J. vardu, kurių rinkos vertė pagal 2008-01-30 VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 46993 Lt; 10) kreditorinį įsiskolinimą V. J. pagal 2007-08-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisti vykdyti J. J., įpareigojant grąžinti kreditoriui V. J. 30 000 Lt, pervestus pagal 2008-07-10 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimą; 11) nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, jog nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios šalių santykiai klostėsi darniai, atsakovas niekada neturėjo pomėgio vartoti alkoholį, nėra agresyvaus charakterio, nėra naudojęs nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš savo sutuoktinę. Su vaikais sutaria puikiai, juos labai myli, jais rūpinasi ir prisideda prie jų išlaikymo pagal savo galimybes. Pažymėjo, kad ieškovė piktnaudžiaudama motinos valdžia, darydama neigiamą įtaką vaikams, pažeidinėdama jų interesus draudžia atsakovui su jais bendrauti, dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybą. Jokių įrodymų apie atsakovo nuolatinę agresiją, smurtą, jų įtaką ieškovei, nepateikta, ieškinį laiko neįrodytu, o santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. J. J. dėl savo elgesio - irzlumo, nesukalbamumo, vaikų nuteikinėjimo prieš atsakovą, neprisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, siekio gyventi ne pagal savo finansines galimybes, nesirūpinimu atsakovu, vaikų nerėmimu, nepagrįstų reikalavimų kėlimu, priekaištavimu dėl nebūtų dalykų, nuolatinių konfliktų provokavimu iš esmės pažeidė savo pareigas ir būtent dėl tokio jos elgesio bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sūnaus J. C. J. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų jo interesus, kadangi jis yra berniukas, jie gražiai sutaria, vaikas yra prisirišęs prie atsakovo. Be to, pagal 2000-11-03 pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo 2000-10-20 padovanotomis lėšomis nepilnamečių vaiku J. C. J. ir N. K. J. vardu lygiomis dalimis buvo įgytas 0,1502 ha žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, kiemo statiniai, garažas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) k.. Vilniaus r. sav. Vaikų turtas tvarkomas uzufrukto teise. Sūnus gyventų kartu su atsakovu jam priklausančiame name, taip būtų užtikrinamas ir sūnaus bendravimas su seserimis, vaikai nebūtų išskirti, o ieškovei tektų pareiga teikti jam išlaikymą.

Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti po 1100 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, nes atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametę dukrą M. J. iš pirmosios santuokos, kurią taip pat išlaiko, dėl finansinių sunkumų yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo nuomone, reali išlaikymo suma per mėnesį vaikams būtų po 800 Lt kiekvienam vaikiu, tėvams prisidedant lygiomis dalimis. Nuo 2009-03-25 atsakovas dirba UAB „EW Gates“, jo darbo užmokestis yra 4, 85 Lt už vieną darbo valandą. Ieškovės turtinė padėtis ir galimybės įsidarbinti nėra blogesnės ir tik dėl subjektyvių priežasčių nerealizuojamos, todėl pripažintina, kad atsakovė yra pajėgi ir privalėtų padengti 50 procentų išlaidų vaikų poreikiams tenkinti.

Atsakovas pažymėjo, kad visus vaikams būtinus muzikos instrumentus jis yra pats asmeniškai nupirkęs. Šalys turi šunis, kurių priežiūra ir šėrimu rūpinasi pats atsakovas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie savo pajamas ir, kad būtent tokią pinigų sumą - 5020,48 Lt išleidžia vaikų išlaikymui per mėnesį. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą vaikams po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį.

Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raštas Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui Nr. S14-684-(1.9), patvirtina, kad į Psichikos sveikatos centrą kreipėsi būtent A. J., prašydamas padėti išspręsti konfliktus šeimoje.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į santuokoje įgytą ir dalintiną turtą neįtraukė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., Registro Nr. 79/18949, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies, kurio vidutinė vertė yra 2969 Lt; po santuokos nutraukimo šis turtas paliktinas atsakovui, o ieškovei J. J. išmokėtina kompensacija 1325 Lt.

Automobilis Mersedes Benz 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1992, registracijos data 1995-11-23 į santuokoje įgytą dalintiną turtą netrauktinas, kadangi jis yra įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo.

Atsakovas nurodo, kad 2007-08-13 pinigus užstato sumokėjimui paskolino atsakovo tėvas - V. J., tai pavirtina 2007-08-18 paprastasis neprotestuotinas vekselis 30 000 Lt sumai. Kadangi pinigai buvo grąžinti į J. J. sąskaitą ir šią aplinkybę ji pripažįsta, todėl ji turi pareigą grąžinti skolą.

Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (2 t., b.l. 125-129) ieškovė nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos 2008-04-10 rašte Nr. T16-170-(2.5) nurodyta, kad bendravimo su socialiniu darbuotoju metu šalių nepilnamečiai vaikai neslėpė, kad tėvas vartoja alkoholį. Prie ieškinio pateiktame 2008-01-17 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad po autoįvykio, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. R. J. kraujyje buvo rasta 1,92 % etilo alkoholio. Atsakovo smurtavimą patvirtina pateikta teismui 2007-10-09 Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 5466/07 (01). Atsakovas nepateikė nei vieno faktinio duomens patvirtinančio jos piktnaudžiavimą motinos valdžia. Rūpinimąsi atsakovu patvirtina tai, kad kai atsakovui buvo pareikšti kaltinimai nusikalstamos veikos padarymu, ieškovė iš draugės pasiskolino pinigų, kad galėtų sumokėti už sutuoktinį užstatą. Be to, rūpinimąsi šeima ieškovė derino su darbu ir pagal galimybes dirbo, ką patvirtina 2008-03-17 VSDF pažyma.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos 2008-04-10 rašte Nr. T16-170-(2.5) aiškiai nurodyta, kad vaikus sieja „glaudūs ir šilti emociniai ryšiai“, kas patvirtina, kad vaikų išskyrimas būtų jiems žalingas ir prieštarautųjų interesams.

Ieškovė nurodo, jog piktnaudžiavimas alkoholiu, negrįžimas namo, nuolatinis lankymasis lošimo įstaigose, atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu - nuolatinės įtampos jos ir vaikų atžvilgiu kėlimas, materialinio išlaikymo vaikams neteikimas, leidžia daryti išvadą, kad ir dėl atsakovo asmeninių savybių vieno iš vaikų gyvenamąją vietą su juo nustatyti nėra tikslinga. Be to, iki šiol nėra pabaigtas baudžiamosios bylos, iškeltos atsakovui tyrimas, atsakovui pritaikytos kardomosios priemonės.

Vaikų poreikiai buvo suderinti su atsakovu, todėl nutraukus santuoką jie neturi nukentėti. Atsakovas visada teikdavo vaikų išlaikymui po 4000 litų per mėnesį. Pinigų suma nebus skirta instrumentų įsigijimui, o tai yra visos su muzikavimu atitinkamu instrumentu susijusios išlaidos, išskyrus apmokėjimą korepetitoriams. Namuose auginamas katinas ir du šuniukai, kurie buvo nupirkti, būtent vaikų prašymu. Vaikų poreikiai padidėjo – jie pradėjo lankytis pas ortodontą, kadangi reikalinga atlikti dantų korekciją.

Ieškovė atkreipia dėmesį, kad vekselyje, grafoje „laiduotojas“ įrašyta tik jos pavardė, o parašo nėra.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba į pradinį į ieškinį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo pateikė išvadą (1 t., b.l. 63-65), kurioje nurodė, kad apsilankius J. ir A. R. J. šeimoje bendravimo metu su N. K. J. ir su J. C. J. buvo pastebėta, kad vaikus su abiem tėvais susieja glaudūs ir šilti emociniai ryšiai ir vienareikšmiško išskirtinio prisirišimo prie vieno iš kažkurio tėvų iš vaikų pusės nėra. Nepaisant to, vaikai neslėpė, kad tėvas vartoja alkoholį, J. C. J. pasakė, kad jeigu tėvai gyvens atskirai, jis nori likti gyventi su motina, o N. K. pasakė, kad nori gyventi su abiem tėvais. Vyresnioji dukra G. B. J. patvirtino, kad tėvas išgėrinėja, naktimis negrįžta namo, konfliktuoja šeimoje. Atsakovas materialiai remia savo šeimą, kas mėnesį skiria ieškovei 4000 Lt materialinę paramą vaikų išlaikymui.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl patikslinto A. R. J. priešieškinio ( 2 t., b.l. 100-101), kurioje nurodė, kad ne kartą bendraujant su vaikais bei šalimis, kilo įtarimų, kad vaikų nuomonės formavimuisi gali būti daroma didelė įtaka iš tėvų pusės, vyksta manipuliavimas vaikais, siekiant gauti sau naudos tėvų tarpusavio konflikte.

Taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tą faktą, kad jis turi tris vaikus iš santuokos su ieškove ir dar vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, tretysis asmuo palaikys atsakovo prašymą nustatyti išlaikymo dydį po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (3 t., b.l. 31-46) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės J. J. ir atsakovo A. R. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę J., atsakovui – J. Nepilnamečių vaikų – G. B. J., gim. 1992 m. spalio 16 d., N. K. J., J. C. J., gim. 2000 m. liepos 28 d., gyvenamąją vietą nustatė su motina J. J.. Priteisė iš atsakovo A. R. J. nepilnamečių vaikų: G. B. J., gim. 1992 m. spalio 16 d., N. K. J., gim. 1999 m. gegužės 7 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 500 litų kas mėnesį, J. C. J., gim. 2000 m. liepos 28 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 litų kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-04 iki jų pilnametystės. Ieškovę J. J. uzufrukto teisėmis paskyrė valdyti ir tvarkyti N. K. J., gim. 1999 m. gegužės 7 d., J. C. J., gim. 2000 m. liepos 28 d. nuosavybės teise priklausantį turtą iki jų pilnametystės.

Padalino santuokoje įgytą turtą: A. R. J. asmeninės nuosavybės teise paliko: patalpą-Kontrolės praėjimo punktą, esantį Švenčionių r. sav. Pabradės m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 13,83 kv. m. bendro ploto nekilnojamojo turto registre įregistruotą J. J. ir A. R. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė pagal 2008-01-30 VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 7780 lt.; nekilnojamą turtą, esantį Trakų r. sav. (duomenys neskelbtini) k.: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą A. R. J. vardu, viso turto bendra vidutinė rinkos vertė pagal 2008-01-30 VI „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 46993 Lt; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., registro Nr. 79/18949, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo A. R. J. priteisė ieškovės J. J. naudai kaip kompensaciją už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., registro Nr. 79/18949, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1325 Lt. Atsakovą A. R. J. iškeldino iš vaikų gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.,Vilniaus rajonas su visais savo asmeniniais daiktais savo paties sąskaita per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo A. R. J. - 218 Lt ieškovei J. J. ir 1552,80 Lt valstybei, iš ieškovės J. J. - 100 Lt atsakovui A. R. J. ir 1300,90 Lt valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas nurodė, kad atsakovas tam tikru metu elgėsi netinkamai savo sutuoktinės atžvilgiu, yra įtariamasis baudžiamoje byloje, bet nenuteistas, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad tai esminės santuokos iširimo pasekmės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo kazino lankytojas, tačiau vienareikšmiškų įrodymų, kad jis pralošdavo šeimai uždirbamus pinigus, teismui nepateikta. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad galimas lošimas lošimų namuose yra nesuderinamas su šeimos lojalumo, moralės principais ir tai yra esminis sutuoktinių santykių pažeidimas.

Teismas taip pat neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neteikė išlaikymo dar iki šalių ginčo teisme ir tai turėjo iš esmės paveikti ieškovę ir jų šeimyninius santykius. Teismo nuomone, materialinių problemų nėra pagrindo pripažinti esminėmis ir turėjusiomis įtakos nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

Teismas nelaikė, kad tik vienas iš sutuoktinių - A. J. neieškojo bendro sutarimo. Teismas sprendė, jog sutuoktinės elgesys prasidėjus konfliktui su sutuoktiniu, ypač įtakos darymas vaikams tėvo atžvilgiu, yra nelojalus elgesys sutuoktinio atžvilgiu. Teismas nurodė, kad abu sutuoktiniai nepakankamai bandė ieškoti bendro susitarimo. Teismas padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas - nebuvo lojalūs ir moralūs vienas kitam, todėl sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas netenkino, atsižvelgdamas į tai, jog pripažino santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Spręsdamas šalių nepilnamečio sūnaus J. C. gyvenamosios vietos klausimą, teismas atsižvelgdamas į tai, jog vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų, yra mokyklinio amžiaus, buvo apklausti teisme dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tenkino ieškovės prašymą visų trijų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tenkino atsakovo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių nėra ginčo šiuo klausimu.

Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, ir todėl nesąžininga taikyti atsakovui tuos pačius reikalavimus, kaip iki buvusios padėties prieš 2-3 metus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos vaikams yra nuolatinio pobūdžio ir pagrįstos. Teismas nesutiko, jog vaiko išlaikymui reikalinga minimaliai 1620-1777 litų per mėnesį, kadangi ieškovė į būtinas vaiko poreikių tenkinimui išlaidas įtraukė ir nesuvartojamus daiktus, kurie perkami ne kiekvieną mėnesį ar metus.

Teismas sutiko su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl didesnio išlaikymo skyrimo mergaitėms, nes jos lanko muzikos mokyklą ir iki ginčų teisme abu tėvai nukreipė savo vaikus į specialią mokyklą, kuri savo pobūdžiu reikalauja ir didesnių gebėjimų, laiko bei materialinių sąnaudų. Abu tėvai turi prisiimti atsakomybę už esamus padidintus šių vaikų poreikius, nepriklausomai nuo savo materialinės padėties.

Teismo nuomone, atsakovas turi ir nekilnojamojo turto, ir didelę patirtį versle bei kitose srityse, todėl gali rasti darbą, kuris leistų vaikams teikti priteistiną išlaikymą.

Atsižvelgdamas į tai, jog santuoką tarp sutuoktinių nutraukė, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina, į šalių tarpusavio santykius, vaikų interesus, teismas ieškovės reikalavimą tenkino ir iškeldino atsakovą iš vaikų gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajonas su visais savo asmeniniais daiktais savo paties sąskaita per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą kreditorinį reikalavimą V. J. priteisti vykdyti ieškovei, nurodydamas, jog vekselis surašytas paties atsakovo ranka, atsakovo kviesti liudytojai suinteresuoti paaiškinti situaciją atsakovo naudai, paaiškinimas apie buvusį kreditorių atsirado tik 2009-03-26. Atsakovas nesilaikė įstatyme numatytos pareigos vienareikšmiškai įvardyti kreditoriumi savo tėvą, o šis nereikalavo įtraukti jį į bylą kreditoriumi. Ieškovė savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais paneigė atsakovo teiginį apie užstato kilmę. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė savo reikalavimo, kad ieškovė pasiskolino 30 000 litų iš V. J. ir tai turi būti laikoma kaip ieškovės skola kreditoriui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 108-110) atsakovas A. R. J. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad vienas iš priešieškinio reikalavimo buvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymas, nors motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas šį jo reikalavimą tenkino, rezoliucinėje dalyje jį atmetė, taip pažeisdamas CPK 265 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 376 straipsnio reikalavimų, nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės. Paskutiniojo teismo posėdžio metu atsakovas informavo teismą, jog yra pareiškęs ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teisme dėl 2007-11-09 J. J. ir A. R. J. sutuoktinių turto padalijimo sutarties, 2007-12-06 J. J. ir B. J. sudarytų dovanojimo sutarčių, pripažinimo negaliojančiomis. Taip į santuokos nutraukimo byloje dalintiną turtą nebuvo įtraukta didelė dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams turinčio priklausyti turto, t.y. liko neatskleista bylos esmė. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad jis yra pareiškęs aukščiau paminėtą ieškinį, turėjo arba šias bylas sujungti, arba sustabdyti santuokos nutraukimo bylą iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymi, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-08-24 nutartyje Nr. 2-3333-577/2009, kuria atsisakė priimti apelianto ieškinį dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, konstatavo, jog visi sutuoktinių turto padalinimo klausimai turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje. Apeliantui šią nutartį apskundus, 2009-09-11 minėta nutartis buvo panaikinta motyvuojant tuo, jog santuokos nutraukimo byla iki 2009-09-11 jau buvo baigta nagrinėti ir galimybės bylas sujungti šioje proceso stadijoje nebebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto reikalavimo kreditorinį reikalavimą V. J. pagal 2007-08-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį priteisti vykdyti ieškovei, kadangi teismas netinkamai vertino įrodymus, be atsakovo ir liudytojų parodymų, šį reikalavimą patvirtina banko dokumentai, tuo tarpu ieškovės versijos jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, darydama neigiamą įtaką vaikams, pažeidžia jų interesus, draudžia atsakovui bendrauti su vaikais. Pažymi, jog dokumentai, kuriais teismas grindė jo kaltę dėl santuokos iširimo, neįrodo, kad jis būtų teistas ar kitaip kaltas dėl santuokos iširimo, priešingai, jie patvirtina tik tai, kad sutuoktinė dažnai, tačiau nepagrįstai kreipėsi į policiją ir kitas institucijas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti sūnaus Juliaus C. J. gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi sūnaus pareikšta nuomonė dėl noro gyventi su motina nėra natūrali, o yra jo pavaldumo motinai bei jos piktnaudžiavimo motinos valdžia rezultatas. Teismas neatsižvelgė, kad lemiamą įtaką J. C. daro ieškovė, su kuria jis gyvena ir kuri jam formuoja neigiamą nuomonę apie atsakovą.

Pirmosios instancijos teismui atsakovas nurodė, jog šiuo metu jo pajamos nėra didelės, todėl gali mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, tačiau teismas nepagrįstai priteisė dukrų išlaikymui po 500 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (4 t., b.l. 4-7) ieškovė J. J. prašo apeliacinį skundą atmesti nurodydama, kad dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus liko neišspręstas. Apelianto nurodomas trūkumas galėjo būti pašalintas papildomo sprendimo pagalba.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog atsakovui visą bylos procesą sutinkant su ieškovės nurodytu turto pasidalinimo būdu, ir neginčijant jokių sandorių, vien tik pagal žodinį jo nurodymą teismas neprivalėjo savo iniciatyva rinkti sandorio teisėtumą ar neteisėtumą patvirtinančių įrodymų.

Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti ieškovei vykdyti kreditorinį reikalavimą atsakovo tėvui V. J., nes kreditorius pats turi teisę įstoti į bylą ir pareikšti reikalavimus, V. J. apie santuokos nutraukimą žinojo, jis buvo apklausiamas kaip liudytojas, tačiau net duodamas paaiškinimus nurodė, kad neturi jokių pretenzijų.

Motyvus, kad neva dėl santuokos nutraukimo yra kalta ieškovė, apeliantas grindžia tik prielaidomis ir sampratomis, kurios prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Šalių sūnus J. C. J. teismo posėdyje vienareikšmiškai išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su motina ir seserimis. Be to, šiuo metu yra nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo smurtavimo sūnaus atžvilgiu, todėl kyla klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo.

Ieškovė pažymi, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, transporto priemonių, todėl teismo nustatyta išlaikymo suma nėra neproporcinga jo turtinei padėčiai. Kita vertus, atsakovas yra sveikas darbingas asmuo, todėl gali gauti didesnes pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, o CK 3.60 straipsnio 3 dalyje – aplinkybės, kurioms esant taikoma sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija.

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami ir apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė aplinkybėms apie netinkamą A. R. J. elgesį jos bei vaikų atžvilgiu pateikė 2007-10-09 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus Specialisto išvadą Nr. G 5466/07(01), iš kurios matyti, jog J. J. ekspertui nurodė, kad 2007-10-05, apie 22-23 val. vyras stvėrė rankų pirštais už kaklo, purtė, grasino; išvadoje nurodyta, kad J. J. padaryta kraujosruva odoje kaklo kairėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-10-05) ir būdu; sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b.l., 32-33); taip pat 2000-11-20 Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 6222, kurioje nurodyta, kad J. J. padarytas lengvas sužalojimas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo; ekspertui nurodytose aplinkybėse taip pat teigiama, jog sumušė vyras (1 t., b.l. 34-35).

Pateiktame Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-01-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-81368-07, yra duomenys, kad 2007-11-07 apie 01.53 val. Žirmūnų gatvėje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu automobilis „Mercedes Benz R32“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. R. J. atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą bei medį; nutarime nurodyta, kad Specialisto išvadoje Nr. T-A 8330/07(01) konstatuota, kad A.R. J. kraujyje rasta 1,92 %o etilo alkoholio (1 t., b.l. 39-40).

2007-03-16 Paberžės policijos nuovados tyrėjo rašte J. J. dėl pareiškimo nagrinėjimo rezultatų pranešama, kad A.R. J. oficialiai įspėtas dėl neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio, o būtent dėl atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) str. (1 t., b.l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-06-11 nutarimu A. R. J. nubaustas už trukdymą dukrai G. B. J. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis bei tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, t.y. už tai, kad draugų akivaizdoje įžeidinėjo dukrą, išleidęs iš aptvaro šunis be antsnukių, reikalavo jos draugų išeiti iš kiemo (2 t, b.l. 152).

Byloje taip pat yra Vilniaus rajono policijos komisariato VTS PP Maišiagalos policijos nuovados raštai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui (2 t., b.l. 154-155).

Ieškovės J. J. prašymu, atsakovo A. R. J. polinkį azartiniams lošimams patvirtinti, pirmosios instancijos teismas išreikalavo įrodymus iš UAB „Nesė“, UAB „VSGA“, UAB „Olympic Casino Group Baltija“, kuriuose nurodyta, kad A. R. J. UAB „Nesė“ turi vardinę lojalumo kortelę, kuria paskutinį kartą naudojosi 2006-11-02; paaiškinta, kad šia kortele naudodamiesi klientai gali naudotis nuolaidomis pramogų centro „Nesė Pramogų bankas“ maitinimo įstaigose, taip pat kortelė gali būti naudojama kaip plastikinis lošimo žetonas lošiant lošimo automatais lošimo namuose „Nesė Casino“; nurodoma, kad A. R. J. nėra įregistruotas UAB „Nesė“ registracijos žurnaluose ir duomenų bazėse (visuotinė asmenų lošiančių azartinius lošimus registracija prasidėjo nuo 2008-06-01) (1 t., b.l. 131). UAB „VSGA“ 2008-11-13 rašte nurodė, kad A. R. J. buvo UAB „VSGA“ priklausančių lošimo namų (kazino) lankytojas, jam išduota UAB „VSGA“ „Lojalaus kliento identifikacijos kortelė“ Nr. 1110, kuri padeda nustatyti kliento, įeinančio į lošimo namus tapatybę, jį užregistruoti bei jos turėtojams suteikia teisę naudotis nuolaidų sistema (1 t., b.l. 132). Iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2008-11-20 gautame atsakyme nurodyta, kad A. R. J. yra lankęsis bendrovės lošimo organizavimo vietose ir jam yra išduota lojalumo kortelė Nr. 6019031; jis naudojosi teise kaupti nuolaidos taškus ir juos išsigryninti (1 t., b.l. 137). UAB „Grand Casino World“ 2009-02-04 pranešime Nr. S-09-02/4, informavo, kad A. R. J. nesilankė ir nebuvo užregistruotas UAB „Grand Casino World“ priklausančiuose lošimo namuose ir jam nebuvo išduotos svečio/lojalumo kortelės.

Vilniaus bokso federacijos 2008-12-03 rašte nurodyta, kad 2005-2006 metais sporto varžybų metu Lietuvoje bei išvykose užsienyje buvo reguliariai pastebimas A. R. J. stiprus potraukis azartiniams lošimams; taip pat, kad A. R. J. savo reikmėms ir savo nuožiūra disponavo Vilniaus m. bokso federacijos lėšomis nederindamas su kitais tarybos nariais ir rėmėjais; 2006-06-23 dėl jo priklausomybės azartiniams žaidimams buvo pareikštas nepasitikėjimas ir sustabdyta jo visuomeninė kaip Vilniaus m. bokso federacijos prezidento veikla (2 t., b.l. 138).

Teisme gauta pažyma LR VRM Ryšių ir informatikos departamento apie atsakovo asmenybę, iš kurios matyti, kad A. R. J. pripažintas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2007-06-14 dėl sukčiavimo ir 2007-06-13 buvo suimtas, o kardomoji priemonė pakeista 2007-08-14 (1t., b.l. 117-120).

Atsakovas aplinkybėms, pagrindžiančioms jo argumentus dėl ieškovės elgesio nurodė byloje esančius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2008-10-01 raštą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui Nr. S14-684-(1.9)(1t., b.l. 177-180),kuriame „...specialistai padarė išvadas ir pažymėjo, kad manipuliuojama vaikais, aktyviausiai įtraukta G. B., pokalbio metu su J. J. paaiškėjo, kad ji nori pagąsdinti sutuoktinį siekdama didesnės finansinės naudos (tokia pati nuomonė buvo susidaryta ir pokalbio metu Vaikų teisių apsaugos skyriuje), kad sunku įvertinti motinos elgesį, kuri gali su vyru nepasitarusi palikti vaikus visai savaitei ir niekas nežino kur ji... Matosi, kad J. J. dabartiniu metu turi vienintelį tikslą - nutraukti santuoką, vaikų gyvenamąją vieta nustatyti su savimi ir svarbiausia surinkti įrodymus, kad būtina iškeldinti vaikų tėvą iš gyvenamojo namo...“.

Taip pat byloje yra Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos PN 2008-10-07 raštas Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame pranešama apie A.R. J. skundą dėl to, kad J. J. 2008-09-12 vakare, apie 20 val. paliko 8 metų sūnų J. C. vieną namuose, o pati su dukra G. B. išvažiavo į Vilnių, namo grįžo tik apie 00.30 val.; sūnus išsigando, verkė, juo pasirūpino kaimynai (1 t., b.l. 182).

Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro 2009-01-08 pranešimo Vilniaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjai matyti, kad J. J. lankėsi Psichikos sveikatos centre dėl šeimą ištikusios tarpasmeninių santykių krizės; kitam pokalbiui paraginus atvykti abiems, vizitų daugiau nebuvo; taip pat šiame rašte nurodoma, kad 2008 m. gruodžio mėnesį A. R. J. atvyko pas vaikų ir paauglių psichiatrą, gydytojai telefonu paraginus atvykti ir J. J., pastaroji atsisakė, teigdama, kad kreipsis į privatų psichoterapeutą (1 t., b.l. 183). 2008-09-30 tos pačios gydymo įstaigos rašte nurodyta, kad 2007-04-12 į PSC kreipėsi A. J. su prašymu padėti spręsti konfliktą šeimoje; buvo pakviesta ir jo žmona; nurodyta, kad sutuoktiniai vienas kitam turėjo daug priekaištų; pažymėjo, kad konflikto metu buvo manipuliuojama vaikais, aktyviausiai įtraukta G. B. (1t., b.l. 184). Atsakovas nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-04-10 išvadoje(1t.b.l.63-65) dėl J. J. ieškinio yra pažymėta, kad „...vaikus su tėvais sieja glaudūs ir šilti emociniai ryšiai ir vienareikšmiško išskirtinio prisirišimo prie vieno kažkurio tėvų iš vaikų pusės nėra ....“. Tai patvirtina ir 2009-01-08 VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro pažyma ,,Dėl J. ir A. J.“ (1t., b.l. 183), kuriame nurodoma, kad J. J. nenori skirtis, bet nori tik pagąsdinti vyrą.

Byloje yra moralinių - buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai - 2008-08-08 (1t., b.l. 66), 2009-01-28 (1t., b.l. 81), kur pirmame konstatuojama, kad „A. J. nori išsaugoti šeimą...Santykiai pašliję...buvo girdimi abipusiai kaltinimai dėl neištikimybės, dėl negrįžimo namo....pakalbėjus su 7 ir 8 metų vaikais aiškaus palaikymo kuriam nors iš tėvų girdėti nebuvo...J. C. norėtų likti su motina, N. K. su abiem tėvais...“. Antrame akte jau konstatuojama,kad J. C. formuojama neigama nuomonė apie gyvenimą su tėvu, o kalbant su N. K. „...galima svari motinos įtaka vaiko nuomonės formavimuisi apie tėvą... vaikais gali būti manipuliuojama“.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė 2010 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo A.R. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d., kuriame nurodoma, kad A. R. J., būdamas baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, 2009 m. rugsėjo 10 d., apie 17.40 val., Vilniaus r., D. (duomenys neskelbtini) k., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, matant jo mažamečiams vaikams N. K. J. (gim. 1999-05-07) ir J. C. J. (gim. 2000-07-28), šaukė, rėkė, trankė duris, savo netinkamu elgesiu sukėlė vaikams baimę ir išgąstį, taip panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.

Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalies paaiškinimai. Jose esantys faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi išankstinės ar padidintos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnis).

Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės.

Taigi, byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovė J. J. sužalojimus patyrė dėl atsakovo A. R. J. veiksmų. A.R. J. yra ne kartą baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, linkęs daryti kitus administracinės teisės pažeidimus. Byloje yra duomenų, kad apeliantas turi potraukį azartiniams lošimams, šeimoje elgiasi agresyviai.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad šalių santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl ieškovės kaltės yra nepagrįstas.

Kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinis pagrindas – sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad abi šalys konfliktavo ilgą laiką, negerbė viena kitos, nerėmė moraliai bei nesistengė šalinti konfliktų priežasčių, nesugebėjo kylančius konfliktus spręsti civilizuotai, dėl ko šalių konfliktas įsisenėjo. Neatsižvelgiant į tai, kieno iš sutuoktinių kaltė yra didesnė dėl santuokos iširimo, kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo

A. R. J. priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus J. C. J. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. R. J. , o teismui netenkinus šio reikalavimo, apeliantas nurodo, kad sūnaus pareikšta nuomonė dėl noro gyventi su motina nėra natūrali, o yra pavaldumo motinai bei jos piktnaudžiavimo motinos valdžia rezultatas.

Kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Išklausytas pirmos instancijos teismo 2009-08-24 posėdyje J. C. J., gim. 2000-08-27 teismui paaiškino jo santykiai su tėvu ir motina yra geri, jau metus laiko su tėvu jis nebendrauja, nors mama to nedraudžia. Vaikas kategoriškai ir motyvuotai pareiškė, kad jis nenori ir kodėl nenori gyventi su apeliantu. Nuo vaiko apklausos J.C. J. ir toliau gyvena su ieškove J. J.. Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti vaiko Julias C. J. apsisprendimu gyventi su motina, vaikas daugiau kaip du metus, t.y. iki šiol faktiškai gyvena su ieškove, todėl nėra pagrindo keisti šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą, atskirti J.C. J. nuo motinos ir seserų ir nustatyti jo gyvenamąją vietą su apeliantu.

Iš 2008-05-06 pažymų Nr. PP-333, 2008-05-07 pažymos Nr. 01-17-13, matyti, kad N. K. J. mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje 2 klasėje dieniniame skyriuje; G. B. J. mokosi šios mokyklos 8 klasėje, abi mergaitės stipendijos negauna; J. C. J. mokosi Vilniaus Petro Vileišio pagrindinėje mokykloje (1 t., b.l. 82-84). Teisme pats J. C. J. patikslino, kad mokosi šv.Kristoforo mokykloje.

Ieškovė papildomoms išlaidoms vaikų išlaikymui pagrįsti pateikė dokumentus, patvirtinančius N. K. J., G. B. J. ir J.C. J. lankymąsi pas odontologą 2008-2009 m., N.K. J. lankymąsi pas ortodontą; taip pat J. J. lankymąsi su gyvūnais veterinarijos klinikoje (2 t., b.l. 132-136).

Pagal antstolio Rimanto Vižainiškio 2009-01-07 raštą Nr. 0128/08/01809, A. R. J. įsiskolinimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-956-723/2008 dėl laikino išlaikymo vaikams G. B. J., N. K. J. bei J. C. J. išieškojimo, 2009-01-01 buvo 2284 Lt (1 t., b.l. 158). Vykdydamas šį vykdomąjį dokumentą, antstolis areštavo A.R. J. lėšas sąskaitose 4684 Lt sumai bei 973 Lt sumai (2 t., b.l. 48-49). Pagal 2009-07-02 antstolio pažymą A.R. J. išlaikymo vaikams įsiskolinimas 2009-07-01 yra 9975,79 Lt (2 t, b.l. 156). Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje 2010-09-06 pažymoje nurodoma, kad A.R. J. pagal 2008-08-06 vykdomąjį dokumentą Nr.2-956-723/2008 dėl laikino išlaikymo priteisimo yra 12 000 Lt, o išlaikymo įsiskolinimas pagal 2009-09-04 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14-723/2009 2010 m. rugsėjo 1 dienai yra 16 767, 57 Lt, t.y. išlaikymo įsiskolinimas pagal abu vykdomuosius dokumentus 2010-09-01 dienai sudaro 28 767, 57 Lt.

A.R. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-11-16 Kauno teritorinės darbo biržos pažymą, kurioje nurodyta, kad nuo 2010-08-04 A.R. J. yra registruotas darbo biržoje.

Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiame CK straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu dirba, yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 str.). CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia priteistą materialinio išlaikymo dydį dukterims G. B. J., gim. 1992-10-16 ir N. K. J., gim. 1999-05-07 – po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutiko mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas antstolių pateiktais duomenimis, faktiškai vengia bet kokios pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus ir į tai, kad šią civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme G. B. J. jau tapo pilnamete, taip pat į tai, kad apeliantas iš esmės neginčijo savo pareigos mokėti visiems vaikams po 400 Lt dydžio materialinį išlaikymą, nors vyresnio amžiaus dukterų poreikiai neabejotinai yra didesni, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo išlaikymas dukterims atitinka mergaičių būtiniausius poreikius, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo. Todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl turto padalijimo

Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: kontrolės praėjimo punktą, esantį Švenčionių r. sav., Pabradės m., (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė pagal 2008-01-30 VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 7780 Lt); nekilnojamąjį turtą, esantį Trakų r. savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kaime: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal 2008-01-30 VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą yra 46993 Lt) (1 t., b.l. 16-25); taip pat 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (vidutinė vertė yra 5300 Lt) (2 t., b.l. 84-85, 96-97). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – butas Nr. 205, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. R. J. asmeninė nuosavybė (1 t. b.l. 26-27).

Kitas šalių santuokos metu įsigytas turtas pasidalintas 2007-11-09 sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi, kuria J. J. asmeninėn nuosavybėn atiteko negyvenamoji patalpa/įstaiga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) l, Palangos m., bei 0,1502 ha žemės sklypas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav., o A. R. J. kompensacijos už savo turto dalį iš sutuoktinės atsisakė (1 t., b.l. 42-44).

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Taigi, santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes į sutuoktinių turto balansą nebuvo įtrauktas turtas, kurio perleidimo sandorius ginčija apeliantas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu yra iškelta civilinė byla pagal A.R. J. ieškinį atsakovams J. J. ir B. J., kuriame ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2007-11-09 sutuoktinių J. J. ir A.R. J. turto pasidalinimo sutartį, registro Nr. 10300, 2007-12-06 J. J. ir B. J. sudarytas dovanojimo sutartis, reg. Nr. 11003, Nr. 11005, Nr. 11012, priteisti kompensaciją, žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl neatskleistos bylos esmės. Visų pirma apeliantas pareiškęs priešieškinį šioje byloje, kito dalintino turto nenurodė. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas pateikė šioje byloje 2010-03-05 Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, kompensacijos priteisimo ir žalos atlyginimo, kurio pagrindu yra iškelta civilinė byla. Kolegija daro išvadą, kad vien ieškinio padavimas, kuriame ginčijamas bendras sutuoktinių turto padalijimas, nesudaro pagrindo sustabdyti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, kuriame dalinamas kitas sutuoktinių turtas. Jei ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais būtų patenkintas ir paaiškėtų, kad sutuoktiniai turi daugiau bendro turto, nei buvo nurodyta santuokos nutraukimo byloje, sutuoktiniai turėtų teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Todėl kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turto padalinimo, apeliantui neskundžiant konkrečios padalinimo tvarkos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl V. J. kreditorinio reikalavimo

A.R. J. pateikė 2007-08-18 išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio nuorašą, pagal kurį A. J. iki 2008-12-28 įsipareigojo sumokėti V. J. 30 000 Lt; vekselyje taip pat nurodyta, kad vekselis laiduotas J. J., tačiau jos parašo vekselyje nėra (2 t, b.l. 71).

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM duomenų matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą, A.R. J. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-13 nutartimi buvo paskirtas suėmimas; Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007-08-14 nutarimu suėmimas panaikintas ir tą pačią dieną A. R. J. paleistas į laisvę (1 t., b.l. 116-120). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008-07-10 nutarime panaikinti kardomąją priemonę – užstatą nurodyta, kad užstatas grąžinamas užstato davėjai J. J. (2 t., b.l. 72-73).

Iš AB SEB banko Grynųjų pinigų priėmimo kvito nuorašo matyti, kad 30 000 Lt užstatą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-00062-06 už A.R. J. 2007-08-14 įmokėjo J. J. (2 t., b.l. 83).

Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas kreditorinį reikalavimą R. V. pagal 2009-09-11 paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepagrįstai nepriteisė vykdyti ieškovei.

Kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Įstatymai nenumato, jog išrašant vekselį yra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, taip pat pagal CK 3. 92 straipsnio 4 dalį, vekselis nėra priskiriamas prie tų sandorių, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Tačiau 2007-08-18 A.R. J. išrašytas V. J. paprastasis neprotestuotinas vekselis negalį vienareikšmiškai patvirtinti bendros 30 000 Lt sutuoktinių prievolės V. J., juo labiau, kad šis kreditorius nereikalavo jį įtraukti į bylą kreditoriumi. Pirmos instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad A.R. J. neįrodė, kad ieškovė J. J. pasiskolino iš V. J. 30 000 Lt, kuriuos sumokėjo kaip užstatą apelianto baudžiamojoje byloje ir kuris jai buvo grąžintas, todėl pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti ieškovei skolą pagal vekselį.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Apeliantas A.R. J. skundžiasi tuo, kad pirmos instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenusprendė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nors sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, kad toks priešieškinio reikalavimas tenkinamas.

Priešieškiniu atsakovas A.R. J. prašė nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su dukromis G. B. J., N. K. J. ir dalyvauti jų auklėjime kiekvieną dieną abiejų tėvų sutartu laiku ir vietoje, nedalyvaujant ieškovei J. J., savaitgaliais ir švenčių dienomis tėvas A. J. gali išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos su nakvyne, lankyti gimines ir artimuosius, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį vakare iki 20 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl tenkinamas atsakovo prašymas, kuriuo nustatytina, kad atsakovas A. J. gali bendrauti su dukromis G. B. J., N. K. J. ir J. C. J. ir dalyvauti jų auklėjime kiekvieną dieną abiejų tėvų sutartu laiku ir vietoje, nedalyvaujant ieškovei J. J.; abiejų tėvų sutartomis dienomis savaitgaliais ir švenčių dienomis tėvas A. J. gali išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos su nakvyne, lankyti gimines ir artimuosius, pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį vakare iki 20 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., o nesusitarus dėl laiko, vadovautis Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijomis (CK 3.53 str. 3 d.).

Pagal CPK 277 str. 1 d. 1 p., neišspręstas reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus išsprendžiamas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą.

Apeliantas dėl papildomo sprendimo priėmimo į pirmos instancijos teismą nesikreipė, todėl šis pirmos instancijos teismo sprendimo trūkumas šalinamas apeliacinės instancijos teisme, nekeičiant pirmos instancijos teismo sprendimo esmės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu G. B. J. jau sulaukė pilnametystės.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliantui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas 2010 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atidėtas iki proceso apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Todėl netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto priteisiamas 1851 Lt dydžio žyminis mokestis į valstybės pajamas (CPK 93 str. 1 d.)

Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto taip pat priteisiamos 11 Lt 35 ct išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad atsakovas A. J. gali bendrauti su vaikais N. K. J. ir J. C. J. bei dalyvauti jų auklėjime kiekvieną dieną abiejų tėvų sutartu laiku ir vietoje, nedalyvaujant ieškovei J. J.; abiejų tėvų sutartomis dienomis savaitgaliais ir švenčių dienomis tėvas A. J. gali išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos su nakvyne, lankyti gimines ir artimuosius, pasiimant vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos penktadienį vakare iki 20 val. ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., o nesusitarus dėl laiko, vadovautis Vaikų teisių apsaugos tarnybos rekomendacijomis (CK 3.53 str. 3 d.).

Priteisti iš A. R. J. 1851 Lt žyminio mokesčio ir 11 Lt 35 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėVirginija Volskienė