Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Albina Pupeikienė, Julija Gražina Vaitulionienė, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolio Zeno Zenkevičiaus atstovės V. V. prašymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškėjos antstolio Zeno Zenkevičiaus atstovės V. V. prašymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese tenkino ir vykdomojoje byloje pakeitė skolininką J. K. nauju skolininku – R. K.. Nurodė, jog skolininkas J. K. mirė, o R. K. paveldėjo jo turtą pagal įstatymą, todėl atsako už palikėjo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškotojas ir skolininkas yra būtinos vykdymo proceso šalys, ir joms netekus teisinio subjektiškumo turi būti sprendžiamas jų pakeitimo klausimas.

CPK 596 str. 1 d. nustatyta tvarka pareikštas prašymas vykdymo procese pakeisti išieškotoją ar skolininką nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai paprastai nagrinėjami šalims nepranešus, taigi rašytinio proceso tvarka, nes pareiškimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo teisme dienos (CPK 593 str. 2 d.). Pareiškimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 593 str. 4, 5 d.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes pareiškėjos prašymas išnagrinėtas nepranešus suinteresuotiems asmenims, nesutinka, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog išieškotoja nereiškė jokių reikalavimų įpėdiniams pagal CK 5.63 str. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 5.63 str. įtvirtinta kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui arba pareikšti teisme ieškinį ir taip informuoti apie savo reikalavimus, jeigu jie dar nebuvo pareikšti. Iš civilinės bei vykdomosios bylos medžiagų matyti, kad reikalavimai skolininkui jau buvo pareikšti, išspręsti ir jų pagrindu 1978 m. išduotas vykdomasis raštas.

Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo klausimą vykdymo procese, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad R. M. yra nevienintelė palikėjo įpėdinė. Procesinis teisių perėmimas – tai šalies procesinių teisių ir pareigų, šaliai pasitraukus iš proceso, perėjimas kitam asmeniui – teisių perėmėjui. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias subjektines teises, asmuo atitinkamai perima ir teisę reikalauti jas ginti. Iš vykdomosios bylos medžiagoje esančio 2003-06-09 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad po skolininko J. K. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė R. K. ir dukra V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu yra pilnametė. Jeigu palikimą priima keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai (CK 5.52 str.). Be to, mirus asmeniui, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek tai leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, kokiu būdu palikimas buvo priimtas (CK 3.194 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko teisių perėmimo klausimą, visiškai nevertino šių aplinkybių.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog 1978-06-13 vykdomasis raštas buvo išduotas dėl išlaikymo nepilnamčiam vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo. Teismas išlaikymą priteisia vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (CK 3.157 str., 3.203 str. 1 d., 3.272 str. 1 d.), o tėvai priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Minimoje vykdomojoje byloje išieškotoja yra nurodyta J. K.. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, yra pilnametis (gimęs (duomenys neskelbtini)), turėjo būti sprendžiama ne tik skolininko, bet ir kitos vykdymo proceso šalies – išieškotojo – pakeitimo būtinybė ir galimybė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne­tin­ka­mai aiš­ki­no ir tai­kė procesinės teisės normas, to­dėl priimta teis­mo nu­tar­tis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.