Kauno apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 1 158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino I. B. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, motyvuojant tuo, jog nenustatyta išimtinių aplinkybių, be to, teismas sprendė, jog nebus pasiekti nuobaudos tikslai. I. B. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, jog turi būti tinkamai įvertintas pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, kad remiantis Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtų galima tinkamai diferencijuoti poveikio priemones. Pažymi, jog apeliantui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, transporto priemones jis vairuoja nuo 1974 metų ir nė karto anksčiau nebuvo baustas. Nurodo, jog šiuo metu taikoma priemonė kelia sunkius padarinius: apsunkintas nuvykimas į darbą, tai neigiamai veikia sveikatą – nuolat kamuoja nugaros skausmai, apsunkintas judėjimas pėsčiomis, o vykimas visuomeniniu transportu dar labiau kenkia sveikatai. Taip pat skunde pažymima, jog asmens veiklos suvaržymai, patiriami dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jeigu net ir nepasibaigus nuobaudos terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslia, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Apelianto teigimu, šiuo atveju administracinė nuobauda jau pasiekė keliamus tikslus ir turėtų būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, tačiau ir prevencinių, auklėjamųjų tikslų. Skundo autorius teigia suvokiantis padaryto pažeidimo pavojingumą, žalą, pasekmes sau ir artimiesiems, gailisi. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas be pagrindo pažymėjo, kad apeliantas kėlė realų pavojų eismo saugumui, nes tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apelianto manymu, jo prašymas turėtų būti tenkinamas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo skundo netenkinti, nes duomenų, kurie leistų manyti, kad nuobaudos tikslai pasiekti ir jos tolesnis vykdymas netikslingas, byloje nėra. Apelianto padarytas pažeidimas itin šiurkštus – neblaivumas 1,20 prom., neblaivus padarė eismo įvykį. Įvykis padarytas dienos metu, kai eismas intensyvus, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. B. skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu Administracinių nusižengimų kodeksas yra griežtesnis nei ATPK. Tačiau administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o, kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taip pat pažymėtina, jog specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas nuobaudos vykdymo procese iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Kadangi nuobauda skiriama siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų, kiekvienu atveju ją koreguojant, o ypač nuobaudos vykdymo procese, būtina įvertinti tokio koregavimo pasekmes administracinės nuobaudos tikslų kontekste, t. y. kiekvienu atveju sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo būtina įvertinti, ar taikant šią priemonę bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Dėl šių aplinkybių ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos neturi būti taikomos formaliai. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimo būtina įvertinti aplinkybių, reikšmingų administracinei atsakomybei, visumą – padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo asmenybę, praeityje padarytus pažeidimus, požiūrį į nuobaudą bei kitas aplinkybes, iš kurių visumos galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl nuobaudos termino trumpinimo, atsižvelgė ne tik į formalias sąlygas, tačiau taip pat įvertino padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, šių aplinkybių tarpusavio santykį ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai. Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamo nutarimo priėmimo dienai buvo formalios sąlygos taikyti I. B. ATPK 329 straipsnio nuostatas – naujų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) nebuvo padaręs, buvo praėję daugiau nei pusę skirtos papildomos nuobaudos termino, pažeidėjas buvo atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, vien šių aplinkybių priimti palankų pažeidėjui sprendimą, nepakanka. I. B. padaryto pažeidimo pobūdis, pavojingumas, pažeidėjo asmenybė, požiūris į taikomą nuobaudą neleidžia pagrįstai manyti, jog, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos tikslai. Pažymėtina, jog I. B. nuobauda skirta už pavojingo teisės pažeidimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymą. I. B. nubaustas už vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0, 82 promilių girtumo laipsnis), tuo keldamas ypatingai didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai (gyvybei) ir jų turtui, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis. Apeliantas nepagrįstai sumenkina savo veikos pavojingumą ir nurodo, jog teismas nepagrįstai teigė, kad pažeidėjas kėlė realų pavojų eismo saugumui. Pažymėtina, jog jau pats padidinto pavojaus šaltinio, t. y. automobilio vairavimas, esant neblaiviam, akivaizdu kelia realią grėsmę eismo saugumui ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai. Šiuo atveju ne tik būdamas neblaivus asmuo vairavo transporto priemonę, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, buvo apgadintas svetimas turtas. Pažymėtina, jog I. B. neblaivumas buvo vertinamas kaip lengvas (1,2 prom.), tačiau jis artimas vidutiniam ir net tris kartus viršija leistiną normą. Be to, pažeidimas padarytas vienoje iš judriausių miesto gatvių, rytą – 8.30 val., kai eismas yra labai intensyvus. Visa tai rodo, jog savo netinkamu elgesiu I. B. ne tik kad kėlė realų pavojų, tačiau ir padarė realią žalą. Skunde pateiktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens savo veikos vertinimas akivaizdžiai rodo, jog savo veikos pavojingumo ir savo tokio netinkamo elgesio pavojingumo pažeidėjas iki šiol tinkamai neįvertina, nesupranta, kad tai iš tiesų pavojingas ir realią grėsmę keliantis elgesys, yra linkęs sumenkinti savo netinkamą elgesį, parodyti jį kaip mažareikšmį. Tai rodo, jog administracine nuobauda siekiami prevencijos ir auklėjimo tikslai šiuo metu dar nėra pasiekti ir specialiosios teisės atėmimo termino trumpinimas tuo labiau nepadėtų jų pasiekti. Be to, iš pateiktų duomenų taip pat matyti, kad I. B. nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus anksčiau nebaustas, tačiau vos daugiau nei prieš pusmetį iki eismo įvykio yra baustas administracine tvarka už alkoholio viešoje vietoje vartojimą. Šios aplinkybės, ypač turint omenyje, jog transporto priemonę pažeidėjas vairavo būdamas neblaivus ankstų rytą, leidžia manyti, jog pažeidėjas turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Aptartų duomenų visuma leido pagrįstai abejoti tuo, jog, sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti, todėl teismas pagrįstai netenkino I. B. prašymo. Skunde nurodyti taikomos nuobaudos keliami apsunkinimai, susiję su darbu ir sveikata, nepersveria aukščiau nurodytų aplinkybių neigiamos reikšmės sprendžiant dėl galimybės trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes neigiami padariniai, patiriami dėl taikomos nuobaudos, yra natūrali netinkamo elgesio pasekmė, apie kurią pažeidėjai yra informuoti įtvirtinant teisės aktuose pažeidimų sudėtis ir sankcijas už juos. Todėl pasirinkdamas priešingą teisei veikimo būdą, asmuo prisiima ir tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek savos transporto priemonės vairavimas, tiek naudojimasis viešuoju transportu, turi analogišką poveikį kūno padėčiai ir stuburui, nes abiem atvejais kūno padėtis susijusi su sėdėjimu. Be to, vairuojant transporto priemonę, papildomai neišvengiamai judinamos kitos kūno dalys (rankos, kojos), ir jos judinamos esant nuolatiniam dėmesio koncentravimui į padėtį kelyje, todėl labai abejotina ar tai gali būti mažiau kenksminga kūno sveikatai nei važiavimas viešuoju transportu ir vaikščiojimas pėsčiomis. Dėl šių motyvų kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog negalėjimas vairuoti transporto priemones sukelia neproporcingus apribojimus dėl asmens fizinės sveikatos. Atsižvelgiant į visus aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta tenkinti I. B. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, yra pagrįsta, teisėta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. B. skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.