- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-892-492/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. K., A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 1186AP/2009 pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys L. K. (skolininkė ir įkeisto turto savininkė) ir A. K. (įkeisto turto savininkas).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. prašė išieškoti iš skolininkės L. K. 35 632,88 Lt negrąžintos paskolos su priskaičiuotomis 1 mėnesio palūkanomis pagal 1997-02-06 paskolos sutartį; 63 000 Lt delspinigių pagal 1997-02-07 susitarimą; 19 278,85 Lt palūkanų pagal įstatymą, 132 Lt žyminio mokesčio, iš viso 118 043,73 Lt, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1995-05-15 turto įkeitimo sutartimi L. K., užtikrindama paskolos grąžinimą, įkeitė AB „Lietuvos taupomasis bankas“ 71,68 kv.m. ploto keturių kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1997-02-07 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Lietuvos taupomasis bankas“ reikalavimas perleistas V. L., o 2003-02-03 kreditinio reikalavimo perleidimo sutartimi – A. V. Turto įkeitimu užtikrinta prievolė suėjus prievolės įvykdymo terminui nėra įvykdyta, todėl išieškojimas nukreiptinas į įkeistą turtą. Mano, kad termino palūkanoms reikalauti už visą pradelstą laikotarpį nepraleido, o jei teismas nuspręstų kitaip, prašė terminą atstatyti dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl 10 metų trukusio bylinėjimosi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 209 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą – 71,68 kv.m. ploto keturių kambarių butą, plane pažymėtą 1a5/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. K., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkei L. K., kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkę L. K., kad negrąžinus skolos ir nepareiškus prieštaravimų dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą perdavė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pagal 2009-09-29 Nekilnojamojo turto registro išrašą, keturių kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 54/100 dalys L. K., 46/100 dalys A. K. 2009 m. spalio 19 d. nutartimi areštavus minėtą butą ir nustačius draudimą šiuo butu disponuoti, kai nebuvo įtrauktas į bylą minėto buto dalies savininkas A. K., buvo nuspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, nors įkeisto turto savininkas turi teisę per vieną mėnesį nuo teisėjo nutarties priėmimo dienos raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka ir pateikti juos hipotekos skyriui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą 71,68 kv.m. ploto keturių kambarių butą, plane pažymėtą 1a5/9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį L. K. ir A. K. (54/100 dalys priklauso L. K., 46/100 dalys priklauso A. K.), uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę. Išaiškino suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teisę per vieną mėnesį nuo teisėjo nutarties priėmimo dienos raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka ir pateikti juos hipotekos skyriui. Įspėjo skolininkę (įkeisto turto savininkę) L. K. ir įkeisto daikto savininką A. K., kad negrąžinus kreditoriui A. V. skolos ir nepareiškus prieštaravimų dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka per vieną mėnesį nuo nutarties jiems įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. K. ir A. K., todėl jie turi teisę per vieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka ir pateikti juos hipotekos skyriui.
2010-05-14 suinteresuotas asmuo L. K. pateikė prieštaravimus, kuriais prašė A. V. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad A. V. nėra skolinga jo pareiškime nurodytų pinigų sumos. A. V. prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka.
2010-05-17 suinteresuotas asmuo A. K. pateikė prieštaravimus dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kuriais prašė A. V. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad A. V. nepažįsta, su juo ar V. L. nėra sudaręs jokių sutarčių, A. V. jam jokių reikalavimų nekelia. 46/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtai priklauso A. K. asmeninės nuosavybės teise, šiai buto daliai už išlaikymą sūnui nustatytas priverstinis įkeitimas A. K. naudai, todėl jų reikalauti nei A. V., nei V. L. neturi teisės. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir A. K., be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu nustatytas buto dalies priverstinis įkeitimas A. K. naudai, kuris turi pirmumo teisę į jo reikalavimų patenkinimą. Taigi turi būti ištirtos ir aplinkybės, susijusios su A. K. teisėmis. L. K. A. V. nepažįsta, reikalavimo perleidimo sutartis su V. L. sudaryta nepranešus L. K.. Nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti ir V. L., A. K.
2010 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius sustabdė priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. nutartį. Pasiūlė suinteresuotiems asmenims spręsti ginčą ieškinio teisenos tvarka. Įpareigojo suinteresuotą asmenį, pareiškusį ieškinį teisme, apie tai raštu informuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių. Nurodė, kad jei kreditorius A. V. per 1 mėnesį nepareikš ieškinio ir neinformuos apie tai hipotekos skyriaus, hipotekos teisėjos nutartimi įkeisto daikto areštas bus panaikintas.
Nurodė, kad skolininkei ir įkeisto turto savininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka, teisėjas, remdamasis LR Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. 2 p. ir nevertindamas prieštaravimo pagrįstumo, pasiūlo kreditoriui ir kitiems suinteresuotiems asmenims kilusį tarp jų ginčą spręsti ieškinio teisenos tvarka. Ginčo sprendimas tokia tvarka kreditoriaus teisės nepažeidžia, nes skola bus išieškota išsprendus ginčą tarp šalių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi panaikino areštą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi areštuotam turtui – 71,68 kv.m. keturių kambarių butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad suinteresuoti asmenys hipotekos skyriaus per vieną mėnesį nuo nutarties Nr. 1186ST/2009 priėmimo neinformavo apie pareikštą ieškinį ieškinio teisenos tvarka, teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustatyta, kad toks ieškinys suinteresuotų asmenų iki nutarties priėmimo dienos būtų pareikštas, todėl yra pagrindas įkeisto turto areštą naikinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutartis bei atnaujinti priverstinį išieškojimą iš L. K. įkeisto turto; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, kuriam taikytas priverstinis išieškojimas. Nurodė, kad nei vienos iš teismo nutarčių, priimtų po 2009 m. spalio 19 d. nutarties, taip pat suinteresuotų asmenų prieštaravimų nei pareiškėjas A. V., nei jo atstovas nėra gavęs, apie šiuos dokumentus nebuvo informuoti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius neturėjo teisės sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nes: 1) įkeitimo sutartis yra galiojanti, hipotekos skyrius įvykdė teismo sprendimą – atstatė įkeitimą L. K. nekilnojamam turtui. Pats A. K. visuose teisminiuose ginčuose dalyvavo, t.y. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, taigi visas ginčo aplinkybes žinojo, todėl įkeitimo sutarties registravimo pasekmės jam žinomos; 2) L. K. nėra pateikusi įrodymų, kad prievolę įvykdė. Jei A. K. ginčija išieškojimą iš dalies įkeisto turto, tai išieškojimas gali būti nukreiptas į L. K. priklausančią nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios ginčo nėra; 3) skolininkė nepagrįstai ginčija mokėtinas palūkanas ir delspinigius, nes tik dėl nesąžiningų skolininkės L. K. ir AB Lietuvos taupomojo banko veiksmų įkeitimas buvo neteisėtai išregistruotas ir tik po ilgo teisminio bylinėjimosi atstatytas; 4) priverstiniam išieškojimui iš L. K. įkeisto turto vykdyti yra visi pagrindai: nustatytu terminu negrąžinta skola, įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimas, hipotekos kreditoriaus prašymas pradėti priverstinį išieškojimą; 5) įpareigojimas kreiptis į teismą bendra ieškinio teisenos tvarka paneigia proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo, teisingumo, efektyvios teisminės gynybos ir kitus principus, kreditorius apsunkinamas papildomais teisminiais ginčais, žyminiais mokesčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. K. su atskiruoju skundu nesutiko. Nurodė, kad teismas nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė. Be to, asmenys ir patys turi pareigą domėtis proceso eiga. Tai ypač pažymėtina, kai byloje dalyvaujantį asmenį, kaip ir šiuo atveju, atstovavo advokatas. Ginčijamas turtas atidalintas, todėl negalima įregistruoti įkeitimo visam butui. Apeliantas nepagrįstai kaltina L. K. dėl nesąžiningų veiksmų, nes ji nėra atsakinga už AB Lietuvos taupomojo banko veiksmus, o prieštaravimus ji pareiškė siekdama apsiginti nuo nepagrįsto išieškojimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriui nurodė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka, nes ieškinio teisena būtent ir yra skirta tiems atvejams, kai tarp šalių iškyla ginčas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašė atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys yra įkeistos sūnaus A. K. naudai, kol bus išmokėtas išlaikymas. A. V. nesikreipęs į teismą ieškinio teisenos tvarka elgėsi nesąžiningai, jis, tikėtina, žinojo, kad paaiškės, jog jo reikalavimas nepagrįstas. A. V. nuolat atstovavo advokatai, todėl jo argumentai, kad jis nežinojo ar negavo teismo siųstų dokumentų, nepagrįsti, ypač, kai jis ir pats turėjo domėtis bylos eiga.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. V. atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai įkeistas daiktas areštuotas pagal hipotekos taisykles, reglamentuoja CPK 558 str. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Pareiškėjo teisę reikalauti skolos iš L. K. patvirtina 2000-02-03 V. L. ir A. V. kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius perleido visas reikalavimo teises naujam kreditoriui pagal 1997-02-06 paskolos sutartį, pagal kurią AB „Lietuvos taupomasis bankas“ paskolino L. K. 35 000 Lt iki 1997-03-06, o vėliau, 1997-02-07, šį reikalavimą perleido V. L. (b.l. 11-18); 1995-05-15 įkeitimo sutartis (b.l. 19-22) Byloje nėra jokių duomenų, kad skolą kreditoriui A. V. skolininkė L. K. sumokėjo. Pareiškėjo reikalaujamų pinigų nesumokėjimo fakto neginčija ir pati L. K. Vadinasi, pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto buvo. Taigi yra pakankamas įstatyme numatytas pagrindas kreditoriui A. V. pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės L. K..
Remiantis CPK 558 str. 1 d., gavęs pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos teisėjas priimta nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruota ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Vadovaudamasis šia teisės norma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą 71,68 kv.m. ploto keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį L. K. ir A. K. (54/100 dalys priklauso L. K., 46/100 dalys priklauso A. K.), uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti. Kadangi suinteresuoti asmenys pateikė prieštaravimus dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, pirmos instancijos teismas skundžiama 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi pasiūlė kreditoriui ir suinteresuotiems asmenims tarp jų kilusį ginčą spręsti ieškinio teisenos tvarka. Taip nuspręsdamas pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR hipotekos registro steigimo įstatymo 5 str. 3 d. 2 p.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LR Hipotekos registro steigimo įstatymas priimtas 1996-09-24. Civilinio proceso kodeksas, reglamentuojantis bylų dėl hipotekos ar įkeitimo santykių nagrinėjimą, įsigaliojo nuo 2003-01-01, todėl esant teisės normų kolizijai, reikalavimams, kylantiems iš hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, nagrinėti taikomos laiko atžvilgiu vėliau priimtos ir įsigaliojusios, t.y. Civilinio proceso kodekso normos. CPK 558 str. 1 d. nenumato prieštaravimų dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka pateikimo, o juos pateikus, nutarties sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą. Teismui priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą, byloje dalyvaujantys asmenys ją gali skųsti tik atskiruoju skundu. Priėmus nutartį areštuoti įkeistą turtą, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjami, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Per minėtą 1 mėnesio terminą skolos negrąžinus, o hipotekos kreditoriui pateikus pakartotinį prašymą dėl skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį kreditoriui administruoti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotiems asmenims suteikė galimybę pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka, o juos pateikus, nepagrįstai sustabdė priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. V. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. nutartį; pasiūlė suinteresuotiems asmenims spręsti ginčą ieškinio teisenos tvarka; įpareigojo suinteresuotą asmenį, pareiškusį ieškinį teisme, apie tai raštu informuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių, o nesant duomenų apie pareikštą ieškinį ieškinio teisenos tvarka, panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-19 nutartimi taikytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
Teisėjų kolegija, remdamasi, tuo, kad pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui nustatytas, o pirminė pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūra pagal CPK 558 str. atlikta tinkamai, laiko, kad yra pagrindas įkeistą 71,68 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), areštuoti.
Nesutikdamas su pareiškėjo A. V. reikalavimais, suinteresuotas asmuo A. K. teigė, kad pareiškėjo A. V. nepažįsta, jo reikalavimas nepagrįstas, todėl jis, tikėtina, tai žinodamas, nepateikė ieškinio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. K. buvo įtrauktas į bylą Nr. 2-490-545/2009 dėl neteisėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo duomenų panaikinimo, buto įkeitimo teisės pripažinimo, įpareigojimo įregistruoti buto įkeitimą, trečiuoju asmeniu, ieškinys šioje byloje buvo tenkintas, todėl tiek A. V., tiek jo reikalavimas išieškoti iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui negali būti nežinomi, o jo reikalavimo išieškoti iš įkeisto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstumą patvirtina minėtoje byloje tenkintas ieškinys (b.l. 47-64).
Nors suinteresuotas asmuo A. K. teigė, kad jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys yra priverstine hipoteka įkeistos sūnaus A. K. naudai, kol bus išmokėtas išlaikymas, vadinasi priverstinis išieškojimas iš šio turto negali būti vykdomas, priverstinės hipotekos įregistravimą patvirtinančių įrodymų nepateikė (registro išrašas l. 120-122). Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo 2001 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria nustatyta A. K. turto dalis esanti bendroje su L. K. nuosavybėje, nurodyta, kad A. K. nustatyta mažesnė dalis – 46/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į šalių sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini), interesus. Šiuo metu sūnus yra pilnametis. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-1564-603/2007 nustatytos priverstinė hipotekos pagrindas – sūnaus išlaikymo iki (duomenys neskelbtini) išlaidos, jei jos nėra atlygintos, yra savarankiškas pagrindas kreiptis dėl priverstinio jų išieškojimo, tačiau ši aplinkybė negali būti kliūtimi registruotos sutartinės hipotekos kreditoriui reikalauti skolos išieškojimo iš įkeisto turto. CK 4.193 str. 2 d. nustato, kad daiktą įkeitus kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka. Anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius gali būti įpareigotas atlyginti vėliau padavusio prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditoriaus nuostolius, jeigu, paraginus pastarajam, anksčiau padavęs prašymą įregistruoti hipoteką hipotekos kreditorius neprotingai delsė įgyvendinti savo teises. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, duomenų, kad šiuo metu būtų įregistruota priverstinė hipoteka A. K. nuosavybės daliai, nėra. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, jog hipotekos reikalavimas nedalijamas, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.), areštuotinas tiek skolininkei L. K., tiek įkeisto daikto bendrasavininkiui priklausantis nekilnojamasis daiktas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Atskirojo skundo tenkinimas ir arešto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikymas reiškia, kad teismas pripažįsta esant pakankamą pagrindą pagal pateiktus dokumentus pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) dėl L. K. skolos pareiškėjui negrąžinimo, tačiau suinteresuotiems asmenims nesutinkant su skola, delspinigiais ar palūkanomis, jie turi teisę juos ginčyti pareikšdami ieškinį ieškinio teisenos tvarka.
Teisėjų kolegija nenagrinėja atskirojo skundo argumento dėl to, kad nei pareiškėjas A. V., nei jo atstovas nėra gavę nei vienos iš teismo nutarčių, priimtų po 2009 m. spalio 19 d. nutarties, taip pat suinteresuotų asmenų prieštaravimų, nes pateikdami atskirąjį skundą pareiškėjas ir jo atstovas apie šiuos dokumentus žinojo ir argumentus dėl jų išdėstė atskirajame skunde. Minėtas apelianto argumentas dėl negavimo procesinių dokumentų po 2009 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo galėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl apelianto atskirojo skundo priėmimo, (jis pirmos instancijos teismo buvo išnagrinėtas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje) bet neturi reikšmės vertinant atskiruoju skundu skundžiamų nutarčių teisėtumą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, nagrinėjimą, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. ir 2010 m. liepos 16 d. nutartys naikintinos, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikytinas areštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 558 straipsniu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti.
Areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą – 71,68 kv.m. ploto keturių kambarių butą, plane pažymėtą 1a5/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį L. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) (54/100 dalys priklauso L. K., 46/100 dalys priklauso A. K.), uždraudžiant įkeisto daikto savininkams juo disponuoti.
Apie turto areštą skubiai pranešti turto arešto aktų registrui.
Išaiškinti daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę.
Įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininkę L. K. bei įkeisto daikto savininką A. K., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.