Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 81/04-30 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., nuteistas 2007 m. lapkričio 2 d. Norvegijos Karalystės Aust-Agder teismo pagal Norvegijos BK 162 straipsnio 1, 3 dalies 1 punktą - 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2008 m. vasario 14 d. Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo nuosprendį - 13 metų laisvės atėmimo. 2009 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi R. M. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta - 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Įskaityta 512 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai - 2 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. sausio 8 d., jos pabaiga – 2018 m. gruodžio 24 d.Komisijos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. M. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje, nepagrįstai nurodė, kad R. M. anksčiau buvo nekartą teistas, nors Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad joks pagal Konvenciją perduotas asmuo teismine tvarka nepersekiojamas, nebaudžiamas ir nesulaikomas siekiant įvykdyti nuosprendį arba sprendimą sulaikyti už jokį kitą iki perdavimo padarytą nusikaltimą, išskyrus tą, už kurį jam paskirta bausmė, kuri bus vykdoma, bei dėl jokių kitų priežasčių neribojama jo laisvė. Nuteistojo teigimu, teismas rėmėsi jo anksčiau padarytais nusikaltimais ir tai prieštarauja Konvencijai. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinis paleidimas yra laisvė, nors ji yra ir su apribojimais, tačiau laisvė kur galima sėkmingiau integruotis į visuomenę. Nuteistasis skunde teigė, kad Norvegijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytą nusikaltimą bei į lygtinį paleidimą, kadangi Norvegijoje lygtinis paleidimas yra taikomas visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ir skyrė teisingą bausmę. Nuteistojo teigimu, nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai paskutiniais mėnesiais nemažėja. R. M. atkreipia dėmesį, jog pataisos namų administracijos teigimu, jo pakartotinio nusikaltimo elgesio rizikos balams praktiškai nebėra kur mažėti, nes nuteistojo teistumams skiriama 25 balai, bei todėl, kad jis neturi oficialiai darbo stažo, todėl akivaizdu, kad neįmanoma kažką pakeisti. R. M. nuomone, skundžiamos nutarties motyvacija prieštaringa ne tik protingumui bet ir teisės principui. Nuteistojo įsitikinimu, nėra tikslinga kurti griežtumo sąlygas teigiant, kad jo ankstesni nusikaltimai ir lygtinio paleidimo pritaikymas, gali daryti įtaką naujiems veiksniams atsirasti, kurie turės neigiamą motyvaciją.Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. M. yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (34 balai pagal OASys), tačiau vien šios aplinkybės nepakanka, kadangi nuteistojo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos rekomendacijas nuteistasis vykdo – dalyvauja įvairiose programose, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo šaltkalvio įrankininko, suvirintojo elektra rankiniu specialybes, toliau mokosi ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybę. 2011 ir 2012 buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas pataisos namuose nebuvo, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Tačiau nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), mąstymas ir elgesys (silpni problemų sprendimo įgūdžiai; linkęs pasielgti impulsyviai; linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlikęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys - mąstymas ir elgesys, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Tai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. teigia, jog buvo pažįstamų apgautas, nežinojo, kad perveža psichotropines medžiagas. Pokalbio metu bando identifikuoti veiksnius, turėjusius įtakos nusikalstamam elgesiui, tačiau stebimas savęs teisinimas. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Nuteistasis negeba apgalvoti būsimų savo elgesio pasekmių, pasielgia remdamasis savo patyrimu, nelinkęs pernelyg mokytis iš savo klaidų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis nuteistasis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę R. M. atžvilgiu, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo skatintas 11 kartų, pataisos namuose mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Minėtos aplinkybės rodo, jog R. M. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (pagal OASys vertinimą - statiniai veiksniai 20 balų, kintantys 14 balų). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumo. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasėkoje padarytas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Išanalizuotos bylos kontekste aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas nagrinėjamu klausimu. Taip pat vertino komisijos sprendimą, kad tik trys komisijos nariai buvo už nuteistojo paleidimą, o du prieš. Todėl apylinkės teismas pagrįstai netvirtino komisijos sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.