- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-62-898/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16230-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d.
Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. P. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo žmogų, o būtent: 2018 m. balandžio 7 d., apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su Z. A. prieš jos valią, panaudojęs nukentėjusiosios Z. A. atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, t. y. pareikalavęs, kad nukentėjusioji nusirengtų, gultųsi ant lovos bei tenkintų seksualinę aistrą su visais patalpoje esančiais vyrais, bei prigrasinęs Z. A. fiziniu smurtu nepaklusimo atveju, nuplėšė nuo jos striukę ir suknelę, liepė G. M. eiti pirmam su ja lytiškai santykiauti, o Z. A. atsisakius bei pasipriešinus, t. y. paėmus nuo spintelės peilį ir bandant pabėgti iš buto, pasivijo ją, tyčia sudavė nemažiau kaip 6 smūgius nukentėjusiajai Z. A. į veidą, kaklą, nugarą bei atėmęs peilį juo smogė nukentėjusiajai į pilvo sritį, tačiau šiai išsisukus, nepataikė, po ko nukentėjusiajai Z. A. pasprukus iš minėto namo į lauką, pavijo ją, nustūmė nuo laiptų, pargriuvus Z. A. nuo pastūmimo, pribėgęs pradėjo ją gulinčią mušti kumščiais bei spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, po ko dar keletą kartų vis pagaudamas kieme bandančią pabėgti Z. A. galop ją pargriovė, nuplėšė pėdkelnes, tampė po kiemą žeme, bei laikydamas už kojos nutempė arčiau namų, taip palauždamas nukentėjusiosios Z. A. pasipriešinimą, nusimovė savo kelnes, ištraukė varpą bei užgulęs Z. A. iš viršaus prievarta įkišo varpą nukentėjusiajai Z. A. į burną, ir taip ją seksualiai prievartavo oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, o Z. A. bandant šauktis pagalbos, vėl sudavė eilę smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajai per veidą, po ko uždėjo savo koją nukentėjusiajai ant gerklės ir spausdamas gerklę grasino Z. A. fiziniu smurtu, jei ši pasiskųs policijai, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai intraodinę kraujosruvą kakle, dauginius odos nubrozdinimus nugaroje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešiniame juosmenyje, nosikaulių lūžį, visumoje vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nesant veiksmuose nei šio nusikaltimo sudėties, nei faktų. Skunde pažymi, jog tikrai buvo išsikvietęs prostitutę Z. A., atsivežė ją nuo stoties iki buto. Kai jai nepatikus vyresniems bute buvusiems vyriškiams, ji atsisakė lytiškai santykiauti su visais, ji pagriebusi peilį išbėgo, tarp jų kilo konfliktas. V. P. buvo supykęs, susinervinęs, smurtavo prieš Z. A., sudavinėjo smūgius, galėjo padaryti kūno sužalojimus, tačiau prievartinių oralinių lytinių santykių neatlikinėjo, savo varpos jai į burną nekišo. Nėra ir nebuvo patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių buvus prievartinį oralinį lytinį aktą, nė vienas liudytojas nematė ir nepatvirtino oralinio lytinio akto veiksmo, nenurodė prievartinių lytinių veiksmų sekos. Z. A. vengė atvykti į teismą, buvo atvesdinta, gali būti, kad jai buvo nepatogu meluoti. Medicinos ekspertas taip pat nurodė, jog nėra duomenų buvus prievartinį lytinį aktą. Nebuvo rasta jokių duomenų, patvirtinančių lytinės varpos prievartinį kontaktavimą burnoje. Prielaidomis nuosprendžių grįsti negalima.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, kai jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-P-89/2014).
5. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino paties V. P. parodymų nenuoseklumą dėl nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų, susijusių su lytine prievarta. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sumušta nukentėjusioji pati nusirengė ir ištraukė jo lytinį organą, siekdama lytinių santykių, tačiau jis jai pasakė, kad nenori turėti su ja santykių ir nieko nedarė. Tačiau pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad jis nukentėjusiajai glaudė savo lytinį organą prie lūpų, tačiau nežino, kodėl taip elgėsi. Įvertinęs tokius V. P. parodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. P. teiginys, neva nukentėjusioji, patyrusi itin intensyvų fizinį smurtą, pati siekė lytinių santykių, visiškai nelogiškas. Nukentėjusiosios Z. A. parodymai, priešingai nei nuteistojo V. P., viso proceso metu buvo nuoseklūs. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme Z. A. patvirtino, jog V. P. užlipo ant jos dviem kojomis ir kišo savo lytinį organą jai į burną. Tokius parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 83-104). Kaip matyti, į pirmosios instancijos teisme vykusius posėdžius Z. A. kelis kartus iš tiesų buvo vesdinama, tačiau atvykusi į teismą davė nuoseklius parodymus apie įvykį, taigi apelianto argumentai apie galimas jos neatvykimo priežastis yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
6. Skunde nuteistasis pažymi, jog nė vienas liudytojas nematė ir nepatvirtino oralinio lytinio akto veiksmo, nenurodė prievartinių lytinių veiksmų sekos. Dėl tokių argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog veiksmai Z. A. atžvilgiu buvo atlikti tamsiu paros metu (22.00 val.), vienintelis asmuo, bent iš dalies matęs įvykį, buvo liudytojas I. Š., kuris nors ir negalėjo nurodyti konkrečių V. P. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, vis dėlto nurodė, jog kiek jis matė, vyras buvo užgulęs ant moters, vyko grumtynės. Be to, šis liudytojas patvirtino, jog paklausus, kas vyksta, moteris atsakė „kvieskit policiją, mane prievartauja“. I. Š. išėjus į kiemą, nukentėjusioji jam atrodė išsigandusi, šoko būsenoje, nurodė, jog ją išprievartavo jaunas vyras. Taigi nors liudytojas I. Š. ir nematė nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų, susijusių su lytine prievarta, nukentėjusioji šiam liudytojui iš karto nurodė, ką jai padarė V. P.. Liudytoja M. Š., skubios pagalbos specialistė, bendravusi su nukentėjusiąja iš karto po įvykio, taip pat patvirtino, jog moteris buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, sakė, kad buvo užpulta, sumušta, jog buvo bandymas oraliniu būdu santykiauti. Nors I. Š. ir M. Š. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, šiems asmenims iš karto po įvykio nukentėjusioji nurodė, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko V. P., taigi šių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.
7. Galiausiai apeliaciniame skunde pažymima, jog medicinos ekspertas nurodė nesant duomenų apie buvusį prievartinį lytinį aktą (nei ant varpos, nei burnoje nebuvo rasta jokių objektyvių pėdsakų (sužalojimų); Z. A. burnoje nebuvo rasta nei spermos, nei kitos identifikacinės medžiagos; ant V. P. varpos nebuvo rasta Z. A. medžiagos). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Specialisto išvadoje Nr. G 1131/2018(01) iš ties nurodyta, kad Z. A. burnoje ir ryklėje sužalojimų nėra (išvados 10 punktas) (t. 1, b. l. 110, 111). Specialisto išvadoje Nr. G 1132/2018(01) nurodyta, jog V. P. kūne sužalojimų taip pat nėra, požymių, rodančių, kad V. P. prieš apžiūrą lytiškai santykiavo, nėra (t. 2, b. l. 32). Tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. F. paaiškino, jog tai, kad ant V. P. varpos nebuvo rasta požymių, nurodančių, kad jis prieš apžiūrą lytiškai santykiavo analiniu, oraliniu, ar kitokiu būdu, nereiškia, jog lytinio akto apskritai nebuvo; lytinis aktas yra fiziologinis procesas, jis nėra žalojantis, todėl po jo nelieka sužalojimų; po oralinio lytinio akto taip pat nelieka požymių, kurie būtų būdingi būtent lytiniams santykiams. Atsižvelgus į specialisto paaiškinimus sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptartų požymių nenustatymas nereiškia, jog lytinio akto nebuvo. Be to, specialisto išvadoje Nr. S 139/2018(01) nurodyta, jog tampone su nukentėjusiosios burnos turiniu buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai, tačiau atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, tinkamo pėdsako DNR profilio vertinimui negauta (t. 1, b. l. 62, 63).
8. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu iš esmės teigiant, kad nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertino V. P. ir nukentėjusiosios Z. A. parodymus viso proceso metu, liudytojų I. Š. ir M. Š. nurodytas aplinkybes, specialistų išvadas, specialisto paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei padarė teisingas išvadas dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.