Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-574-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-02-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1A-669-574-2012
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00585-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė (pirm.), Pavelas Frolovas, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
L. R.
Nukentėjusysis
V. Š.
Advokatai
Birutė Paukštienė
Kategorijos

Pranešėja Jurgita Mačionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-574/2012

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00585-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Jūratės Damanskienės, Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Rasai Lunienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,gynėjai advokatei Birutei Paukštienei,nuteistajam L. R. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu visiškai tenkintas nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys ir iš L. R. nukentėjusiajam V. Š. priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2012 m. vasario 15 d., apie 02.50 val., prasukęs V. Š. priklausančio automobilio „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), stovėjusio Rinktinės g. 35/Kazliškių g. 2, Vilniuje, vairuotojo durų spyną, 100 Lt vertės, įsibrovė į automobilio saloną ir pasikėsino pagrobti automagnetolą „First Austrin“, 100 Lt vertės, tačiau nusikalstomos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas minėtame automobilyje policijos pareigūnų, tokiais savo veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą – V. Š. priklausantį 100 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. R. prašo sumažinti jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi jis buvo įlipęs į automobilį, tačiau automobilio durelių spynos negadino, iš automobilio nieko nepavogė, norėjo tik pasišildyti. Liudytoja, kuri iškvietė policijos pareigūnus matė, kaip jis įsėdo į automobilį bei kaip iš jo išlipo, matė, kaip atvažiavę policijos pareigūnai laukė, kol jis išlips iš automobilio, kad galėtų jį suimti su įkalčiais. Tuo tarpu, policijos pareigūnai turėjo sustabdyti jį nuo nusikalstamos veikos darymo, kaip tai numato įstatymas. Vėliau byloje atsirado nauji liudytojo, iškvietusio policijos pareigūnus, parodymai, kad liudytojas matė kaip jis krapštėsi prie automobilio durelių, švietė žibintuvėliu (kurio niekas neaptiko). Nukentėjusysis po keleto dienų, apžiūrėjęs savo automobilį rado žirkles, tuo tarpu į įvykio vietą atvykę pareigūnai iš karto po įvykio apžiūrėję automobilį, jokių žirklių jame nerado. Mano, kad žirkles jam primetė policijos pareigūnai. Teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė tik į pareigūnų parodymus, motyvuodamas, kad pareigūnai nėra teisti, todėl jų parodymais galima tikėti. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, jog į automobilį jis pateko pro atviras automobilio dureles, o policijos pareigūnai jį sulaikė jam išlipus iš automobilio, tačiau teismas į minėtas aplinkybes neatsižvelgė. Jei automobilyje būtų radęs pinigų arba gerą magnetolą, būtų pavogęs. Magnetola, kuri buvo automobilyje, buvo sena ir jos parduoti būtų neįmanoma. Nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad automobilyje esanti magnetola kainuoja 300 Lt, tačiau tai melas. Jis įlipo į automobilį norėdamas pasišildyti, o teismas jį nuteisė už įsilaužimą ir vagystę. Nesutinka mokėti skundžiamuoju nuosprendžiu priteistą nukentėjusiojo V. Š. naudai 200 litų turtinę žalą, kadangi jis automobilio spynos nelaužė ir magnetolos negadino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis L. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė nekeliančią abejonių išvadą, kad L. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde išdėstyti nuteistojo samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad automobilio durelių spynelės nelaužė, audiomagnetolos pavogti nebandė, o įlipo pro neužrakintas automobilio duris, norėdamas pasišildyti, paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad į automobilį jis pateko pro atviras automobilio dureles, norėjo pasišildyti. Iš byloje esančio 2012 m. vasario 15 d. 02.42 val. pranešimo apie įvykį matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo, matė kaip kelių sankryžoje vaikščiojo vyras su žibintuvėliu ir apžiūrinėjo automobilius, taip pat matė kaip vyras krapštėsi prie apsnigto automobilio ir kaip pateko į automobilio vidų (b.l. 6). 2012 m. vasario 23 d. vykusiame teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. Š. parodė, kad kai paliko automobilį stovėti, jis buvo tvarkingas, užrakintas, magnetola buvo vietoje, o atvykęs rado prasuktą automobilio vairuotojo durų spynelę ir ant laidų kabančią automobilio magnetolą (b.l. 119). Ikiteisminio tyrimo metu bei 2012 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis davė analogiškus parodymus (b.l. 14, 143). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir automobilio „WV Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini) apžiūros, kuri buvo atlikta iš karto po įvykio, protokolas, kuriame nurodyta, kad automobilio vairuotojo durų spynelė yra prasukta, automobilio viduje atidaryta automobilio daiktų dėžutė, automobilio magnetola „First Austrin“ atsiskyrusi nuo korpuso, laikosi ant laidų (b.l. 4). Taip pat iš baudžiamojoje byloje esančios fotolentelės Nr. 1 matyti, kad automobilio magnetola „First Austrin“ atsiskyrusi nuo korpuso, laikosi ant laidų (b.l. 18). Be to, specialisto apklausos protokole nurodyta, kad ant korpuso vidinių sienelių yra pėdsakų kompleksas, rodantis, kad spyna buvo jėga prasukta. Ant plokštelių rakto kanalo briaunų yra spaudimo – trinties pėdsakai, dešimta plokštelė yra sulūžusi. Ant volelio rakto kanalo sienelių yra spaudimo pėdsakai, kuriuose atsispindėjo pėdsakus palikusio įrankio šlifuoti paviršiai. Šie pėdsakai galėjo būti palikti pateiktų žirklių apšlifuotų peiliu arba kitu panašiu įrankiu (b.l. 13). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. Š. parodė, jog 2012 m. vasario 18 d. savo automobilyje „WV Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini), po keleivio sėdine rado žirkles, kurios jam nepriklauso (b.l. 16). Pateikus nukentėjusiojo rastas žirkles apžiūrai, nustatyta, kad žirklių galiukas yra nušlifuotas (b.l. 25-27).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog, jei automobilio „WV Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini), durelės būtų atrakintos, tokiu atveju nuteistasis L. R. nebūtų krapštęsis tam tikrą laiką prie neužrakinto automobilio, o būtų į jį iš karto įlipęs, nes kaip kad pats nurodė, jam einant jis pamatė, kad automobilio durys yra pravertos. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad būtent L. R. sugadino automobilio durų spyną ir tokiu būdu įsibrovė į automobilį.

Apeliacinio skundo teiginys, kad policijos pareigūnai jį sulaikė jam išlipus iš automobilio, neatitinka bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės Pirmos kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į vietą bei priėjus prie stovinčio automobilio „WV Passat“ v.n. (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, automobilio viduje, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis ir kuitėsi automobilio daiktų dėtuvėje, vyriškis mūvėjo pirštines (b.l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. P. parodė, kad atidarius automobilio dureles, L. R. pažiūrėjo į jį ir rusiškai pasakė „įklimpau“ (b.l. 11). Iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes M. P. nurodė ir 2012 m. balandžio 12 d. vykusiame teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju bei papildomai paaiškino, kad kai atidarė duris vyriškis atsitraukė nuo daiktų dėtuvės, kuri buvo atidaryta, magnetola kabėjo ant laidų, ant keleivio sėdynės matė reples. (b.l. 143-144). Ikiteisminio tyrimo metu bei 2012 m. balandžio 12 d. teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas A. Š. nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir pareigūnas M. P. (b.l. 12, 144).

Pažymėtina, kad L. R. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino (b.l. 53). Tačiau vėliau, t.y. 2012 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies bei paaiškino, kad jis ėjo gatve, pamatė atidarytą transporto priemonę, įsėdo į automobilį, dėtuvėje ieškojo daiktų, bet nieko nerado, magnetola stovėjo vietoje, jos nelietė, nevogė, kadangi ji buvo bloga (b.l. 119). Tuo tarpu 2012 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu L. R. parodė, kad pamatė atidarytą automobilį, norėjo pavogti magnetolą, bet ji buvo sena, bevertė. Apžiūrėjo mašinoje esančią daiktų dėtuvę (b.l. 143).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamąjį nuosprendį, rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, tuo tarpu jo parodymus apie įvykio aplinkybes atmėtė. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ne kartą keitė savo parodymus. Pradžioje jis nurodė, kad į automobilį, kuris buvo atidarytas, jis įlipo ne tikslu ką nors iš jo pavogti, o tik pasišildyti. Vėliau L. R. nurodė, kad įsėdęs į automobilį, jo daiktų dėtuvėje ieškojo daiktų, magnetolos nelietė. Tuo tarpu, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad norėjo iš automobilio pavogti magnetolą, tačiau jos nevogė, kadangi ji buvo sena, bevertė. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis pats nurodė, kad, jei automobilyje būtų radęs pinigų arba gerą magnetolą, būtų pavogęs. Tokia nuteistojo L. R. parodymų kaita kelia abejonių dėl jo parodymų teisingumu. Tuo tarpu tiek liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. P., A. Š., tiek nukentėjusiojo V. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaravo.

Aplinkybė, kad įvykio vietoje nebuvo rastas žibintuvėlis, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nuteistojo atsakomybės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepašalina. Apelianto skundo argumentas, kad žirkles, kurias po kelių dienų rado nukentėjusysis savo automobilyje, jam pakišo policijos pareigūnai, yra nieko nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai galimai būtų suinteresuoti šios baudžiamosios bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais, kuriuos patvirtina ne tik nukentėjusysis, bet ir kita byloje esanti medžiaga - specialisto išvados, automobilio apžiūros protokolas, fotolentelės bei kt., nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teismui nustačius, kad nuteistasis L. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą bei atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam V. Š. padarė 200 Lt žalą, pagrįstai visiškai buvo tenkintas V. Š. civilinis ieškinys, t.y. priteista 100 Lt už sugadintos automobilio durelių spynelės pakeitimą bei 100 Lt už nepataisomai sugadintą automagnetolą.

LR BK 54 str. yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Pagal LR BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam L. R. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai jog nuteistasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas keturis kartus (b.l. 69-70), ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 73-75), niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visa tai rodo, kad L. R. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų bei administracinių teisės pažeidimų jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės bei nuobaudos jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų. Pagal LR BK 27 str. 1 d., asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Pagal LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti L. R. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. R. paskyrė ir taip mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors buvo pripažinta, jog nuteistasis yra recidyvistas LR BK 27 str. prasme.

Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam L. R. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jurgita MačionytėTeisėjai Jūratė DamanskienėPavelas Frolovas